- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1222-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05650-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- J. E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei J. E. dėl bankroto administravimo išlaidų, kaip žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. E., prašydamas priteisti iš atsakovės 2 140,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad Vilnius apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Pirmas puslapis“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą. 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nusprendė taikyti supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Pirmas puslapis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei visam bankroto procesui patvirtino 2 140,00 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo UAB „Pirmas puslapis“ vadove, todėl remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalimi turi atlyginti išlaidas, skirtas bankrutavusiai įmonei administruoti. Ieškovui nebuvo apmokėtos administravimo išlaidos, nes administruojama įmonė neturėjo turto. Ieškovas patyrė žalą, kuri yra išvestinė iš įmonei padarytos žalos ir šią žalą turi atlyginti įmonės vadovas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė, būdama UAB „Pirmas puslapis“ vadove, vadovaudamasi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Pirmasis puslapis“ nemokia buvo 2015 m. gruodžio 31 d., nes tada turtą sudarė 4 422,00 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai - 39 969,00 Eur. Vilniaus apygardos teismas visam bankroto procesui patvirtino 2 140,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 1 140,00 Eur - bankroto administratoriaus atlyginimas ir 1 000,00 Eur - kitos administravimo išlaidos. Toks žalos dydis neturi būti kvestionuojamas, nes yra patvirtintas teismo. Jeigu atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nelaukdama, kol įmonėje neliks turto, bankroto administravimo išlaidos būtų apmokėtos.
2. Atsakovė J. E. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaidas savo lėšomis apmokėjo. Šios išlaidos taip pat turi būti realios, būtinos bei pagrįstos atitinkamais dokumentais. Teismo nutartimi patvirtintos administravimo išlaidos nereiškia, jog šias išlaidas bankroto administratorius patyrė. Ieškovas taip pat nenurodė, kada atsakovė turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius pagal ĮBĮ 10 straipsnį prisiima riziką, jog nebus gauta lėšų administravimo išlaidoms apmokėti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip pasikeitė įmonės turtinė padėtis po 2015 m. gruodžio 31 d. ir tokią tai turėjo įtaką turto struktūrai atsakovei nesikreipus į teismą po šios datos. Nėra jokių įrodymų, jog nurodytas išlaidas apmokėjo administratorius iš savo lėšų, o ne iš bendrovės lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovės J. E. 620,34 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2012 m. liepos 23 d. buvo paskirta UAB „Pirmas puslapis“ vadove. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Pirmas puslapis“ bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė ieškovą. Šioje nutartyje teismas nustatė, jog pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtą sudarė 4 422,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 115 239,00 Eur iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 39 969,00 Eur. 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažino UAB „Pirmas puslapis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei visam bankroto laikotarpiui patvirtino 2 140,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš kurių 1 140,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1 000,00 Eur kitos administravimo išlaidos. 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „Pirmas puslapis“ buvo pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti.
3.2. Teismas darė išvadą, jog ieškovui nebuvo perduotas joks UAB „Pirmas puslapis“ turtas ir jis, būdamas paskirtas UAB „Pirmas puslapis“ bankroto administratoriumi, negavo jokių piniginių lėšų administravimo išlaidoms.
3.3. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, kurioje yra įtvirtinta administratoriaus prisiimtos rizikos ir įmonės vadovo atsakomybės interesų pusiausvyra, įtvirtinant pareigą įmonės vadovui atlyginti tik faktiškai administratoriaus patirtas išlaidas, t. y. patirtų tiesioginių praradimų kompensavimas. Tuo tarpu bankroto administratoriaus patvirtintas ir negautas atlyginimas laikytinas jo negautomis pajamomis, bet jis negali būti laikomas patirtomis išlaidomis. Teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovės gali būti priteistos tik jo įrodytos ir pagrįstai patirtos išlaidos administruojant UAB „Pirmas puslapis“ bankroto bylą.
3.4. Teismas pagrįstomis laikė ieškovo 73,04 Eur išlaidas AB „Lietuvos paštas“, 33,42 Eur išlaidas UAB „Pointmedia“, 44,78 Eur išlaidas VĮ „Registrų centras“, 449,10 Eur išlaidas buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Išmonė“, 20,00 Eur išlaidas Antstolių rūmams, tačiau sprendė, jog ieškovas neįrodė 24,62 Eur patirtų išlaidų kurui „Circle K Lietuva“ būtinumo administruojant UAB „Pirmas puslapis“ bankroto bylą.
3.5. Teismas sprendė, kad atsakovės nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygojo, jog ieškovui buvo neatlygintos anksčiau nustatytos patirtos administravimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje apimtyje, kurioje buvo netenkintas reikalavimas iš atsakovės J. E. priteisti 1 140 Eur ir šioje apimtyje priimti naują sprendimą, priteisiant jam 1 140 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apelianto reikalavimui priteisti nustatytą 1 140 Eur dydžio atlyginimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis yra netaikoma dėl to, kad jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta teisė reikalauti žalos atlyginimą iš įmonės vadovo tik kreditoriams ir įmonei, bet ne bankrutavusios įmonės administratoriui, negavusiam atlyginimo už bankrutavusios įmonės bankroto administravimą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.
4.2. Teikdamas BUAB „Pirmas puslapis“ bankroto administravimo paslaugas, negavo Vilniaus apygardos teismo patvirtinto dydžio atlyginimo, kadangi BUAB „Pirmas puslapis“ neturėjo turto, todėl yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už BUAB „Pirmas puslapis“ bankroto administravimo procedūrų vykdymą. Apeliantui padaryta žala yra laikoma išvestine iš BUAB „Pirmas puslapis“ padarytos žalos. Pagal ĮBĮ įstatymo 8 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 11 dalį, nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė.
4.3. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apelianto nuostolių yra priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė būtų kreipusis į teismą, nelaukdama, kol BUAB „Pirmas puslapis“ faktiškai nebeturės turto, bankroto administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus BUAB „Pirmas puslapis“ turtą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
4.4. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato įstatyminę prezumpciją, jog supaprastinto bankroto proceso tvarka patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas laikomas faktiškai patirtomis išlaidomis. Teismo patvirtintas administratoriaus atlyginimas visada priskiriamas faktinėms išlaidoms, nes priešingu atveju įstatymų leidėjas būtų numatęs, kad teismas gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą tik faktiškai patirtų išlaidų suma, t. y. neįskaičiuojant neapmokėto bankroto administratoriaus atlyginimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
5.1. Sutiktina su teismo išvada, jog teisinio reglamentavimo sisteminis aiškinimas leidžia teigti, jog ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta administratoriaus prisiimtos rizikos ir įmonės vadovo atsakomybės interesų pusiausvyra, įtvirtinant pareigą įmonės vadovui atlyginti tik faktiškai administratoriaus patirtas išlaidas, t.y. patirtų tiesioginių praradimų kompensavimas.
5.2. Patvirtinta administravimo išlaidų sąmata savaime nereiškia, kad tokias išlaidas administratorius bankroto procese realiai patirs. Įstatymo leidėjas administratoriui kaip bankroto procese dalyvaujančiam asmeniui neįtvirtino jokio išimtinio statuso, dėl kurio jis nepriklausomai nuo jokių aplinkybių gautų teismo ar kreditorių nustatytą atlyginimą ir kitas paskirtas išmokas, tačiau atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principų esmę nustatė administratoriaus teisę kreiptis į teismą dėl jo lėšomis apmokėtų administravimo išlaidų prisiteisimo iš įmonės vadovo, esant tam tikroms sąlygoms t. y. kuomet vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia. Tai reiškia, jog administratorius turi teisę tik į savo realiai patirtų išlaidų atlyginimą.
5.3. Papildomai nustatinėti įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto nėra pagrindo, kadangi ĮBĮ 10 str. 11 d. nuostata yra lex specialis ir labai aiškiai apibrėžia reikalavimo tenkinimo sąlygas bei ribas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3621-562/2017 iškėlė UAB „Pirmas puslapis“ bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė ieškovą S. G.. Šioje nutartyje teismas, be kita ko ,nurodė, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės turtą sudarė 4 422 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 239 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 39 969 Eur, todėl remiantis 2015 m. balansu sprendė, jog įmonė yra nemoki. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 7 d.
9. 2017 m. spalio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas bankrutuojančios UAB „Pirmas puslapis“ bankroto administratoriaus S. G. prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, administravimo išlaidų nustatymo tenkino iš dalies. Šia nutartimi teismas pripažino UAB „Pirmas puslapis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę 6 mėnesių laikotarpiui, nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. kovo 11 d, o taip pat visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtino 2 140 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą, iš jų - 1 140 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1 000 Eur - kitos administravimo išlaidos.
10. 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „Pirmas puslapis“ buvo pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog egzistuoja neteisėti atsakovės veiksmai laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Pirmas puslapis“ iškėlimo. Tarp šalių taip pat nėra ginčo ir dėl priežastinio ryšio, kaltės ir žalos, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo priteistomis administratoriaus (ieškovo) faktiškai patirtomis administruojant įmonę išlaidomis ir jų dydžio įrodymu. Nei ieškovas, nei atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 620,34 Eur žalos atlyginimo už administratoriaus faktiškai patirtas išlaidas neskundė, o pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir argumentuotai pagrindė nurodytos sumos apskaičiavimą bei įrodytinumą. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad tarp ieškovo S. G. ir atsakovės J. E. ginčas yra kilęs tik dėl to, ar, esant neteisėtiems atsakovės veiksmams ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovui turi būti priteisiamas ir jo, kaip bankroto administratoriaus, negautas atlyginimas už suteiktas bankroto administravimo paslaugas, ar jis turi teisę tik į faktiškai – realiai patirtas ir konkrečiais įrodymais pagrįstas išlaidas administruojant įmonę.
12. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis, kuri, kaip neginčijo bylos šalys ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kaip ieškovo reikalavimų teisinis pagrindas ir yra taikytina nagrinėjamoje byloje, numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis tiesiogiai nukreipia į šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą, kuris kalba apie administratorių prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika), taip pat nurodo, jog jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad šioje teisės normoje, t. y. būtent toje teisės normoje, į kurią nukreipia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, minimos „faktiškai patirtos išlaidos“ apima ir administratoriaus atlyginimą bei savo esme ir turiniu atitinka sąvoką „administratoriaus lėšomis apmokėtos išlaidos“, minimą 10 straipsnio 11 dalyje. Įvertinęs aptariamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas sprendžia, kad administratorius turi teisę prašyti priteisti iš laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipusio buvusio įmonės vadovo jo apmokėtas ir faktiškai patirtas išlaidas, iš jų ir administratoriaus atlyginimą.
13. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir tai, jog pagal ĮBĮ 10 str. 11 d. kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, naudojamą visoms teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (taip pat ir administratoriaus atlyginimui, patenkančiam į administravimo išlaidų sąvoką) suteikiama teisė išieškoti iš įmonės vadovo visą jo įmokėtą sumą (neišskiriant, neeliminuojant iš jos bankroto administratoriaus atlyginimui skirtos sumos). Todėl tuo atveju, jeigu neteisėtus veiksmus atlikęs buvęs vadovas privalėtų kompensuoti bankroto administratoriaus atlyginimą kreditoriui, bet neturėtų kompensuoti bankroto administratoriaus atlyginimo pačiam bankroto administratoriui, buvęs vadovas atsidurtų nevienodoje teisinėje padėtyje (antru atveju – geresnėje padėtyje), būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, atitinkamai bankroto administratoriai atsidurtų taip pat nelygiavertėje padėtyje (pirmu atveju – gautų išlaidų atlyginimą iš kreditoriaus įmokėto depozito, antru –nieko negautų), nors abiem atvejais bankroto administratoriai atliktų įmonių bankroto administravimą.
14. Teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovės pozicija, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas iš tikrųjų nenustato garantijų, kad bankroto administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Būtent tai ir reiškia bankroto administratoriaus rizikos prisiėmimą. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų taip pat matyti, kad jeigu tokia situacija susidarė dėl to, kad, buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kaip nutiko ir nagrinėjamu atveju, atsakovei J. E. laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. dėl jos neteisėtų veiksmų, bankroto administratoriui suteikiama teisė į atlyginimo už savo suteiktas bankroto administravimo paslaugas ir kitų patirtų išlaidų kompensavimą, ir tokiu būdu bankroto administratorius turi galimybę šią prisiimtą riziką sumažinti ar gauti visišką turėtų išlaidų, įskaitant užmokesčio už atliktą įmonės administravimą, atlyginimą.
15. Pažymėtina, jog ir teismai savo praktikoje nurodo, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Be to, tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmata būna patvirtina įsiteisėjusia bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartimi įmonės bankroto byloje, teismai laiko, jog administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, pažymint, kad jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia, bei priteisia teismų patvirtintose administravimo išlaidų sąmatose nurodytas pinigų sumas nekvestionuodami, ar į šias sumas įeina tik faktiškai bankroto administratoriaus patirtos išlaidos, ar ir bankroto administratoriaus atlyginimas (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015).
16. Pagaliai, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis expressis verbis numato, jog administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtina pareigą įmonės vadovui atlyginti tik faktiškai įmonės bankroto administratoriaus patirtas išlaidas, bet ne administratoriaus atlyginimą.
17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota teisingo ir proporcingo atlyginimo bankroto administratoriui svarba, pavyzdžiui, teigiant, jog teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje, kai administratorės atliktų darbų apimtis dar nėra didelė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 57 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas, be kita ko įvertinęs ir bankroto proceso laikotarpį, patvirtino 2 140 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą, iš jų - 1 140 Eur administratoriaus atlyginimą, taip pat į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 1 140 Eur sumos pagrįstumą, ar duomenų, kad administratorius savo pareigas atliko netinkamai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti bankroto administratoriui ir 1 140 Eur atlyginimą už UAB „Pirmas puslapis“ bankroto administravimą.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta pareiga įmonės vadovui atlyginti tik faktiškai administratoriaus patirtas išlaidas, bet ne administratoriaus atlyginimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui priteisiant ir 1 140 Eur atlyginimą už UAB „Pirmas puslapis“ administravimą bei atitinkamai paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, o atsakovė neginčija, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas iš viso patyrė 812,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsakovė bylą nagrinėjusio teismo išvados, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti, taip pat neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant apeliantui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 668,58 Eur (1760,34 Eur x 812,77 Eur / 2 140,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bylinėjimosi išlaidų. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
21. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės. Duomenų apie kitas apelianto galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovo S. G. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 1760,34 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų 34 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 668,58 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti ieškovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.