Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., 2025 m. lapkričio 8 d., apie 04.53 val., nuo Vilniaus g. 33/Palangos g. iki K. Kalinausko g. 8, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C-Elysee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. lapkričio 8 d., 04.59 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,97 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Citroen C-Elysee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas I. K. (1 t., b. l. 72-73).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Citroen C-Elysee“, lengvojo automobilio, 2015 m., vidutinė kaina 2025 m. lapkričio mėn. duomenimis su PVM 4 180 Eur (1 t., b. l. 74).

Iš 2025 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. lapkričio 8 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjas E. V. nustatė šiuos D. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0352, patikros sertifikato Nr. 2359761, patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d.) pagalba D. G. 04.59 val. nustatytas 2,97 promilių, o antro tikrinimo metu 05.14 val. nustatytas – 3,17 promilių neblaivumas. D. G. su tikrinimo rezultatais sutiko. Pridėti alkotesterio kvitai (1 t., b. l. 75-79).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog D. G. 2025 m. lapkričio 8 d., apie 04.53 val., nuo Vilniaus g. 33/Palangos g. iki K. Kalinausko g. 8, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C-Elysee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. lapkričio 8 d., 04.59 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,97 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šiuo metu Sodros duomenimis nedirbantis, (1 t., b. l. 148-150), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 151). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nori pradėti oficialiai dirbti ir atidavinėti skolas. Paskutinį kartą oficialiai dirbo kai jam buvo virš 20 metų, „Maximoje“ . Nurodė, kad eis ieškotis darbo, neseniai užsiregistravo į Užimtumo tarnybą (2 t., b. l. 40-41; 60). Bylos duomenimis praeityje neteistas (1 t., b. l. 136-139), atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas 3 metų laikotarpiui. Kaip ikiteisminio tyrimo parodė pats kaltinamasis, jis nuo to laiko teisės įgyti transporto priemones neatgavo, ką taip pat patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro 2026 m. sausio 7 d. išrašas. Administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam 2025 m. kovo 13 d. nutarimu (ROIK25265398799), paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 15 mėnesių laikotarpiui, nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2026 m. liepos 2 d., taip pat baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti (ROIK22181218284; 22170708777) (1 t., b. l. 140-147). Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad kaip ir kaltinamasis D. G. žadėjo, pradėjo mokėti paskirtas baudas, nors pats nedirba, tačiau tretieji asmenys padeda ir susimoka paskirtas baudas (2 t., b. l. 54-57). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra.

Atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo sunkus viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (pirmo pūtimo metu 2,97 prom., antro – 3,17 prom., 1 t., b. l. 77-78), kaltinamojo teigimu nesijautė toks girtas ir galvojo, kad galės vairuoti transporto priemonę (2 t., b. l. 37-38). Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje buvo padaryta analogiško pobūdžio nusikalstama veika, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat baustas už administracinius nusižengimus, visa tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Prokurorė į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo prašė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti ir skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Kaltinamasis su šia bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (1 t., b. l. 168). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, D. G. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (1 t., b. l. 170-181). Baudžiamajame įsakyme tokios bausmės rūšis pasirinkta dėl to, kad teismas nustatė, jog kaltinamasis D. G. neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, taip pat už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, baudos nesumokėtos, nedirbantis, turintis finansinių įsipareigojimų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, teismas neturi pagrindo spręsti apie itin pavojingą nuteistojo asmenybę, kurią reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Priešingai, egzistuoja ne viena teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Iš D. G. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis neteistas (t. 1, b. l. 133-139), kas leidžia manyti, kad nusikalstamų veikų darymas nėra jo pasirinktas gyvenimo būdas. D. G. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (t. 1, b. l. 140-147), ir nors ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau akivaizdžiai nėra pakankama, kad už padarytą nusikaltimą būtų skiriama būtent arešto bausmė. Kaltinamasis D. G. yra darbingo amžiaus, nors remiantis „Sodros“ duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2007 m. vasario 6 d. (1 t., b. l. 148-149), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eis ieškotis darbo, įsidarbins ir grąžins visas skolas bei apmokės visas skirtas baudas (2 t., b. l. 38-40). Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis D. G. nors ne savo lėšomis, o trečiųjų asmenų lėšomis, bet stengiasi padengti antstoliams turimus įsiskolinimus (2 t., b. l. 54-57). Be to, pats kaltinamasis D. G. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybę, kad jeigu bus paskirta arešto bausmė su bausmės vykdymo atidėjimu, negalės matytis su vaiku, rūpintis vaiko ugdymo reikalais (2 t., b. l. 39-40). Taigi, paminėti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bausmės rūšis negali lemti asmens turtinė padėtis. Priešingu atveju būtų formuojama netinkama praktika, kai tokius pačius nusikalstamus veiksmus atlikę ir tokioje pačioje situacijoje esantys, bet skirtingos turtinės padėties asmenys būtų baudžiami skirtingai – pasiturinčiam asmeniui skiriant baudą, o mažiau pasiturinčiam – griežčiausią bausmę. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-579/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtesnės bausmės, susijusios su laisvės varžymu, negali būti skiriamos vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę. Šiuo atveju pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų buvimas, nėra pagrindas neskirti baudos bausmės. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra reglamentuotos baudos bausmės pakeitimo galimybės tais atvejais, kai asmuo neišgali ar vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis D. G. yra jauno, darbingo amžiaus ir gali įsidarbinti, bei sumokėti paskirtą baudą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju D. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 60 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi D. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į D. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2025 m. lapkričio 8 d., 05.05 val. iki 2025 m. lapkričio 8 d., 15.41 val. (vieną dieną) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad D. G. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,97 promilės), šiuo metu nedirbantis, praeityje neteistas, tačiau 2020 m. birželio 25 d. priimtu nutarimu bei ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinta, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laikotarpį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones uždraudimą naudotis specialia teise, teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (1 t., b. l. 136-139). Taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (ROIK:25265398799) 2025 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 6 dalį ir 424 straipsnio 5 dalį, paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 15 mėnesių, nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2026 m. liepos 2 d., be to kaltinamojo padarytuose administraciniuose nusižengimuose dominuoja nusižengimai dėl automobilio vairavimo neturint teisės (1 t., b. l. 140-147). Baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė kaltinamajam D. G. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę skirti 3 metams.

Kaltinamasis D. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,97 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismo sąlygos yra intensyvios, nors tai buvo ankstus rytas, savaitgalis, tačiau tai Vilniaus miesto centras, Vilniaus g, Palangos g., kuriuose net ir savaitgaliais, būna nemažai žmonių. Tik atsitiktinumo dėka nekilo didesnių pasekmių. Be to, pastebėtina, kad, patikrinus D. G. neblaivumą, nustatyta, kad jo neblaivumas didėjo (antro pūtimo metu nustatytas 3,17 prom. neblaivumas), vadinasi, kaltinamasis baigė vartoti alkoholį gana neseniai iki transporto priemonės vairavimo. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad

Nėra susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, nusprendė vairuoti. Šio savo veiksmo pateisinti ir paaiškinti negali. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, D. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 4 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 8 d. Apie sprendimą praneština AB „Regitrai“.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad D. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – I. K. (1 t., b. l. 72). Tačiau byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis 2025 m. spalio 20 d. kurioje matyti, kad I. K. pardavė automobilį M. T. (1 t., b. l. 28-31). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas D. G. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog D. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį vartojo dienos metu. Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad D. G. finansinė padėtis nėra stabili, nedirbantis, teismo posėdžio metu teigė, kad susimokės paskirtas baudas pasiskolinęs pinigų iš sesers, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Citroen“, 2015 m., vidutinė kaina (2025 m. lapkričio mėnesio duomenimis) su PVM – 4 180 Eur (1 t., b. l. 74). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. G. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 180 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam D. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (2 t., b. l. 61). Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai, tačiau savo poelgio neteisina. Anksčiau lankėsi pas psichologą. Šiuo metu vėl galvoja, kad reikia kreiptis pas specialistus (2 t., b. l. 40). Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu neprieštaravo šiai baudžiamosios poveikio priemonės skyrimui (2 t., b. l. 63). Teismas, daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam D. G. padarys teigiamą įtaką bei sumažins norą vartoti alkoholį. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebus perteklinė ar nesuderinama su kitomis nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (draudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BK 72⁵ straipsnyje numatytos programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų. Jos orientuotos į edukacines priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybių daromą žalą asmenims, suteikti jiems informaciją. Šia baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama paskatinti asmenis įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui ir taip ilgalaikėje perspektyvoje padėti sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, skaičių. Taigi BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skirta šviesti asmenis, nukreipti juos teigiama linkme bei skatinti savarankišką problemų sprendimą. Tikslinga skirti kaltinamajam D. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 9 mėnesių terminą, per kurį turi būti ši baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiam vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121-122) – paliktinos nepakeistomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, ant galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. lapkričio 8 d., 05.05 val. iki 2025 m. lapkričio 8 d., 15.41 val. (viena diena), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš D. G. konfiskuotino turto – automobilio „Citreon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 180 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ir kitose programose ir kursuose, įpareigojant joje sudalyvauti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktiniai diskai, kurie prisegti prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti D. G., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Artea bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.