- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-434-567/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36071-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- AB „Litagros prekyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33-868/2018 pagal ieškovo AB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas AB „Litagros prekyba“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. B. 26216,81 Eur skolos, 340,82 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 8 proc. procesinių palūkanų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 26557,63 Eur sumai atsakovui priklausančias išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, o šių išmokų nepakakus – kitas pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad šalys 2015 m. kovo 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už ieškovo pateiktas prekes. Ieškovas tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus, tačiau atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitų už bendrą 26216,81 Eur sumą bei yra skolingas 340,82 Eur palūkanų. Ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Ieškinio suma atsakovui yra didelė. Atsakovas yra ūkininkas, gaunantis paramos išmokas, kurios ieškinio pateikimo metu yra mokamos arba ketinamos mokėti. Areštą yra tikslinga pirmiausia nukreipti į išmokas, o šių išmokų nepakakus – kitas pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu (CPK 145 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė:
- Ieškovės AB „Litagros prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.
- Uždėti areštą atsakovui J. B. priklausančioms piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, palikti teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis, o šių lėšų nesant ar nepakankant uždėti areštą nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir/ar kitam ilgalaikiam materialiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu;
- Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 26557,63 Eur ieškinio sumą;
- Nesant ar nepakankant ieškovės reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito materialaus turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 26557,63 Eur sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu;
- Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
2.1. Teismas nurodė, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui yra ženkli, tačiau atsižvelgus į prašyme išdėstytus argumentus bei pateiktą informaciją apie atsakovo finansinę padėtį, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui gali būti tenkinamas iš dalies, areštuojant atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, o jų nesant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pareikšto ieškinio ribose. Teismas pažymėjo, kad areštavus atsakovui priklausančias paramos išmokas, nepagristai būtų apsunkinta atsakovo galimybė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tokiu būdu pažeidžiant ekonomiškumo ir protingumo principus. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CK 1.5 str., CPK 144 str., 145 str. 2 d.).
3. Atsakovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas gali slėpti turtą, vengti teismo sprendimo vykdymo ir pan. Atsakovas visuomet, vykdydamas tarp šalių sudarytą sutartį, veikė sąžiningai, turi gerą reputaciją, todėl nėra jokios sprendimo neįvykdymo grėsmės. Ginčo suma atsakovui nėra didelė. 2016 m. atsakovas gavo 526432,35 Eur pajamų. Atsakovui priklauso 9 žemės sklypai, 2 žemės sklypai su statiniais ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 58554 Eur. Atsakovas negali atsiskaityti su ieškovu dėl nenugalimos jėgos – potvynio, dėl kurio Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Iš ieškovo buvo nupirktos trąšos ūkio reikmėms. 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. dėl potvynio nepavyko nuimti derliaus iš žemės ūkio plotų, kuriuose buvo panaudotos iš ieškovo pirktos trąšos. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas. Ieškovas prašė taikyti areštą, leidžiant atsakovui atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, pritaikydamas griežtesnes laikinąsias apsaugos priemones. Piniginių lėšų areštas prieš derlių nuėmimą visiškai suvaržo atsakovo vykdomą veiklą, nes visos ūkininko gaunamos lėšos yra iš derliaus nuėmimo. Derliaus nuėmimui reikalingas kuras, darbuotojai, technikos nuoma. Taigi, net ir jei ir būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia, turėjo būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tokio turto nesant – piniginės lėšos, leidžiant atsiskaityti su valstybės ir savivaldybės biudžetais ir darbuotojais, leisti pirkti elektros energiją, kurą ir panašiai. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos ir dėl to, nes ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo, o ieškinį elektroniniu būdu iš viso niekas nepasirašė (CPK 12 str., 144 str., 152 str., 178 str.).
4. Ieškovas AB „Litagros prekyba“ atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kiekvienais metais atsakovas nuolat vėluoja atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas informavo ieškovą, jog grūdai yra nukulti, sandėliuojami ir žadėjo pristatyti produkciją pardavimui bei dengti skolas. Vėliau atsakovas pradėjo ieškovą ignoruoti. Atsakovas nei karto nenurodė ieškovui, jog dėl nenugalimos jėgos jis turėjo problemų su derliaus nuėmimu. Ieškovas, turėdamas informaciją, jog atsakovo derlius nuimtas bei manydamas, jog skolą šis vengia grąžinti piktybiškai, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovas ieškovui ne kartą nurodė, jog atsiskaitydavo su ieškovu ne iš augalininkystės, o iš kitų ūkyje gautų pajamų (gyvulininkystės). Atsakovo skola susidarė 2017 m. rugsėjo 15 d. Ekstremali situacija šalyje paskelbta 2017 m. spalio 4 d. Skirtingose savivaldybėse pradėta skelbti nuo 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau Varėnos rajono savivaldybė ekstremaliosios situacijos paskelbusi nebuvo. Aplinkybė, kad atsakovas 2016 m. deklaravo pajamas, neįrodo, jog ieškinio suma nėra didelė. Didžioji dalis atsakovo nekilnojamojo turto yra suvaržyta hipoteka. Ieškovą atstovauja advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, procesinius dokumentus bendrijos vardu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą teikia advokato padėjėja (anksčiau teisininkė) M. J.. Ieškinys buvo parengtas advokato dr. D. S. bei įkeltas per EPP paskyrą, remiantis 2017 m. birželio 14 d. įgaliojimu. Ieškovas turi pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas veikia nesąžiningai, vengdamas apmokėti susidariusį didelį įsiskolinimą bei egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 178 str.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. B., kuris yra ūkininkas, neginčija, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nurodydamas, kad su ieškovu negali atsiskaityti dėl nenugalimos jėgos – potvynio žemės ūkio plotuose 2017 m. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog ieškinys yra pasirašytas neįgalioto asmens, todėl laikinosios apsaugos priemonės iš viso negalėjo būti taikomos, nes pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad ieškovo ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo advokato D. S. elektroniniu parašu pasirašytą ieškovo AB „Litagros prekyba“ ieškinį atsakovui J. B.. Kartu pateikta ir atstovavimo sutartis, suteikianti Advokatų bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatui D. S. atstovauti ieškovą bei advokato įgaliojimas advokato padėjėjai M. J., suteikiantis teisę per advokatų bendrijos EPP paskyrą teikti procesinius dokumentus teismams (b. l. 103-134) (CPK 51 str., 56 str., 57 str.).
10. Apeliantas nurodo, kad ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo apsunkinimui. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, kad atsakovo sąžiningumo prezumpcija nepaneigta.
11. Aplinkybė, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė grindžiama 2016 m. deklaracijomis apie gautas 526432,35 Eur pajamas ir Nekilnojamojo turto registro išrašais, pagal kuriuos atsakovo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 58554 Eur (b. l. 49-91). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, pažymi, kad didelių pajamų gavimas 2016 m. savaime neįrodo, kad atsakovo turtinė padėtis skundžiamos nutarties priėmimo metu ar šiuo metu yra gera. Priešingai, atsakovas atskirajame skunde pats nurodė, kad dėl 2017 m. įvykusios nenugalimos jėgos (potvynio) padarinių, jis neturi galimybių grąžinti ieškovui skolą. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovo atstovas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovui nurodė, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, žuvus visam atsakovo derliui, atsakovas negali gauti planuotų pajamų ir atsiskaityti su ieškovu (b. l. 160). Įvertinus atsakovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis, nustatyta, kad pagal teismui pateiktus išrašus, visų objektų vidutinė rinkos vertė yra 50065 Eur, o ne 58554 Eur, kaip nurodoma atskirajame skunde. Pažymėtina, kad išrašas Nr. 44/1263264 yra pateiktas du kartus (b. l. 71-76). Nors atsakovo nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 50065 Eur, pakaktų įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, tačiau dalis šio atsakovo turto 38040 Eur sumai yra apsunkinta hipoteka (b. l. 63-65, 68-73, 83-91; CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas atskirajame skunde neįrodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, jog eliminuoja būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo ženkliai didesnei sumai neįvykdymo riziką. Pažymėtina, kad teismas gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti, jeigu atsakovas sumoka ieškiniu reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo nurodomos sąžiningumo prezumpcijos nepaneigimo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs kitą prezumpciją, t. y. kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui (CPK 12 str., 178 str.). Taigi, atsakovas atskiruoju skundu turėjo pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovas didelės ieškinio sumos prezumpcijos nepaneigė, todėl atskirojo skundo argumentai dėl jo sąžiningumo, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde, kuris buvo parengtas 2017 m. spalio 25 d., deklaravus gerą atsakovo turtinę padėtį, o atsakovo 2017 m. gruodžio 20 d. rašte, skirtame ieškovui nurodžius, jog atsiskaityti su ieškovu jis neturi galimybės, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo nuoseklumo, naudojantis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmestinas.
13. Atsakovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, nesilaikant proporcingumo principo, kadangi areštas, pirmiausia, nukreiptas į atsakovo pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ar ribojimų proceso šaliai. Toks teisių ribojimas neturi varžyti atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pareikšto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti, paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė: 1) ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, paliekant teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis, o šių lėšų nesant ar nepakankant uždėti areštą nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam ir/ar kitam ilgalaikiam materialiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu; 2) nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito materialaus turto, areštuoti atsakovo piniginės lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 26557,63 Eur sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštą nukreipė į atsakovo lėšas ir turtines teises, o tik jų nesant – į nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą. Turto arešto aktų registro išrašas ir antstolės A. M., vykdžiusios nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarytas atsakovo turto aprašas patvirtina, kad areštas pirmiausia buvo nukreiptas į atsakovo pinigines lėšas (b. l. 135-141). Be to, ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas yra ūkininkas, prašė taikyti atsakovo turto areštą, leidžiant atsakovui atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų įmokų mokėjimu valstybės bei savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo vykdoma veikla neturi nukentėti dėl pradėto teisminio proceso daugiau nei tai būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti, nes atsakovo netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Šiuo metu pritaikytas arešto eiliškumas neatitinka ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principų (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas yra ūkininkas (b. l. 49-93), kuriam teisės aktai nustato pareigą atsiskaityti su valstybės ir savivaldybės biudžetais, mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, darbuotojams mokėti darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą bei leisti atsakovui atlikti būtinus mokėjimus.
15. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliui paprastai pateikia ieškovas (CPK 147 str. 6 d.). Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad antstolė A. M. 2017 m. lapkričio 30 d., visiškai įvykdžiusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą grąžino pirmosios instancijos teismui (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju gali susidaryti tokia situacija, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo pakeitimo bei leidimo atsakovui naudoti lėšas ūkininko veikloje, ieškovas savo teise kreiptis į antstolį gali nepasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas leidžia atsakovui dėl šios nutarties vykdymo kreiptis į antstolį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, tačiau netiksliai nurodė turto arešto eiliškumą bei neatsižvelgė, kad atsakovas yra ūkininkas. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, patikslinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, atitinkančią teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teismas nevertina kitų apelianto išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144 str. 145 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį iš esmės nepakeistą, išdėstant jos rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokiu būdu:
„Ieškovo AB „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020, Savanorių pr. 173, Vilnius) trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštuoti bendrai 26557,63 Eur sumai atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 26557,63 Eur sumos, leidžiant atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu AB „Litagros prekyba“.
Leisti iš areštuotų lėšų atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaip ūkininkui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
Pavesti nutarties vykdymą – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, priklausančio ir esančio pas atsakovą J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) arba trečiuosius asmenis, suradimą bei aprašymą ieškovo AB „Litagros prekyba“ pasirinktam atsakovo teritoriją aptarnaujančiam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, gaunant 1 MMA dydžio lėšas atsakovo pragyvenimui, bei atliekant atsakovo atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu. Antstolis taip pat privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje ūkininko veikloje, mokant darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
Išaiškinti ieškovui AB „Litagros prekyba“, kad dėl nutarties vykdymo jis turi per keturiolika dienų kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Išaiškinti atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, kad kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kad ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
Leisti atsakovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl šios nutarties vykdymo kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti.
Išsiųsti nutarties kopijas skubiam vykdymui Turto arešto aktų registrui, ieškovo atstovui V. S., atsakovo atstovui D. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.