Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-742 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis T. S. prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-742 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisija priimdama sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino jį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbą pas ūkininkę R. R., turi invalidumą, todėl jam sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog T. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020-02-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 187 str. 2 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. - galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 21 diena.

Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis T. S. bausmės atlikimo metu paskatintas nebuvo, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, tačiau 2020-07-02 už naudojimąsi kito nuteistojo skambinimo kortele buvo apsvarstytas pataisos namų drausmės komisijoje, nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Pataisos namuose nedirba. Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyrius išdavė pažymą 2020-06-17 Nr.223, kad nuteistasis ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų turi už 1081 eurą. Ieškinio nedengia. Pasak nuteistojo, jam nustatyta dalinė psichinė negalia. Praeityje yra naudojęs autoagresyvų elgesį (bandė nusiskandinti), neatmeta galimybės, kad susiklosčius jam nepalankiai situacijai galimos situacinės impulsyvios reakcijos. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad būnant nestruktūruotoje aplinkoje impulsų kontrolė silpna, elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač esant apsvaigus nuo alkoholio. Problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Nuteistasis ne visuomet geba suprasti galimų savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų, galimas dalykas įžvelgs priešiškus ketinimus, kur jų nėra. Ateities planams trūksta tikslumo ir žingsnių nuoseklumo. Nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Atsižvelgus į nuteistojo charakterio savybes, nėra didelės tikimybės, kad nuteistajam pavyks laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 81 balas (pagal OASys). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys) vertinta tik vieną kartą, todėl objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Nors asmuo ir yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus. Remiantis socialinio tyrimo išvada, atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad būnant nestruktūruotoje aplinkoje impulsų kontrolė silpna, elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač esant apsvaigus nuo alkoholio. Pokalbio metu vyrauja kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Anksčiau nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 81 balas. Nuteistasis nurodo, kad yra įsitikinęs, jog būdamas laivėje gali vykdyti įsipareigojimus, turės darbą. Pataisos namuose skatintas nebuvo, socialinės reabilitacijos programų nelankė, nedirba, ieškinių nedengia. Turi dvi dukras, tačiau vaikų išlaikymui finansinės paramos neteikia.

Teismas sprendžia, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą T. S. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. T. S. sistemingai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas- fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo elgesio savikontrolė silpna, jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms ir įvertinus jo charakterio savybes, nėra didelės tikimybės, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Vien skunde nurodomos aplinkybės, kad jis gali gauti darbą būdamas laisvėje, yra neįgalus, nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje nenusikals, kad jis jau pakeitęs savo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, kaip matyti iš jo skundo, šios aplinkybės egzistavo ir darant nusikalstamą veiką. Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. S. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.