Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 27 d. 00.30 val. iki 2021 m. balandžio 27 d. 15.50 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra V. S. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos šios pareigos:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 27 d.;

- V. S. priklausančio automobilio „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Laikiną V. S. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją - panaikinti.

Automobilio ,,Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti VĮ ,,Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau 2021 m. balandžio 27 d. 00.25 val. neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistojo V. S. gynėjas, kuris neginčija nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir jo kaltės klausimų, o tik prašo sutrumpinti V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „Citroen DS5“, vietoje to išieškant iš nuteistojo pinigų sumą, atitinkančią pusę šio konfiskuotino turto vertės. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo

5. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliantas neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau nesutinka su jos trukme.

7. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą V. S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones net keturis metus, nurodė, kad toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo, kai neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, anksčiau buvo daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas patvirtina, kad jis yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir teigiamų išvadų nedaro. Teismas įvertino ir tai, kad net ir 2015 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių eismo transporto priemones 3 metams nebuvo efektyvi, kadangi jis ir vėl sėdo už vairo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad paskirdamas V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, V. S. asmenybę apibūdinančius duomenimis.

8. Nors V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, nuteistasis dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau svarbu įvertinti tai, kad V. S. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo. Nors dėl nuteistojo pozicijos (atsisakymo tikrintis girtumą) tikslus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo sustabdyta po to, kai patruliuodami policijos pareigūnai pastebėjo nesaugiai manevruojantį nuteistojo automobilį kelyje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kas suponuoja manymą, jog nuteistasis buvo apgirtęs pakankamai žymiai. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams, kilus įtarimų, jog vairuotojas gali būti neblaivus ir pradėjus stabdyti V. S. vairuotą transporto priemonę, nuteistasis iš karto policijos pareigūnų nurodymo sustabdyti transporto priemonę nevykdė, kurį laiką dar važiavo toliau, kol galiausiai sustojo netoli prekybos centro. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, jog jis, net ir stabdomas policijos pareigūnų, ignoravo galinčius kilti neigiamus padarinius, elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo bei lengvabūdiško jo elgesio pasekmių.

9. Šiuo atveju itin svarbu įvertinti duomenis apie praeityje V. S. padarytus teisės pažeidimus, o tokie duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) per pastaruosius 5 metus matyti, kad V. S. administracine tvarka buvo baustas net dešimt kartų, ir visus iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d. vairavo automobilį neblaivus (kraujyje rasta net 2,53 promilių etilo alkoholio) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kartu su juo automobilyje važiavusio keleivio sveikata. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo V. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių eismo transporto priemones trims metams. Praėjus vos metams nuo minėto teismo nuosprendžio priėmimo, V. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,97 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai ji yra atimta. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu V. S. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad atsisakė tikrintis neblaivumą. Iš aukščiau išdėstytų duomenų seka, jog V. S., net ir taikius jam vos vieneriais metais trumpesnį, nei šioje byloje nustatytas, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nepadarė teigiamų išvadų, toliau vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Kadangi akivaizdu, jog V. S., nepaisydamas jam jau kartą taikytų griežtų sankcijų, toliau daro analogiškus itin šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nusikaltimus, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti uždraudžiant nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam nei ketverių metų laikotarpiui, juo labiau, kai nagrinėjamoje byloje nustatytas tik vieneriais metais ilgesnis baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, nei buvo skirtas ankstesniu teismo sprendimu.

10. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai atmesti apeliacinio skundo argumentą, kad uždrausdamas V. S. naudotis specialia teise keturis metus, teismas nesilaikė bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta draudimo vairuoti transporto priemones trukmė nelaikytina per griežta. Nors skunde gynėjas teigia, kad tokios ilgos trukmės uždraudimas žlugdo tiek nuteistąjį, tiek jo šeimą, akcentuodamas tai, kad V. S. sutuoktinė laukiasi kūdikio, tačiau skunde plačiau nedetalizuojama, kodėl aptariama baudžiamojo poveikio priemonė taip neigiamai paveiks nuteistąjį bei jo gyvenimo partnerę ir būsimą jų vaiką. Kaip matyti iš paties gynėjo pateiktų rašytinių duomenų, V. S. sugyventinė A. P. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, taigi, šeimos poreikiais, kuriuos įgyvendinti reikalinga teisė vairuoti, gali ir galės pasirūpinti ir A. P.. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jos šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Dėl automobilio konfiskavimo

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. kartu su bausme ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nekonfiskuoti V. S. priklausančio automobilio, vietoje to išieškant iš jo pinigų sumą, atitinkančią pusę šio konfiskuotino turto vertės.

12. Vertindamas šį apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be šios nuteistajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės jis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai konstatuota, jog šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto požymį pagal BK 72 straipsnį. Byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl tenkinti apelianto prašymą nekonfiskuoti V. S. priklausančio automobilio, vietoje to išieškoti iš jo pinigų sumą, atitinkančią pusę šio konfiskuotino turto vertės, teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl sunkios šeimos turtinės padėties, nesudaro pagrindo nagrinėjamą atvejį vertinti kaip išskirtinį, dėl kurio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, juo labiau, įvertinus tai, kad šioje byloje V. S. buvo paskirta ne turtinio pobūdžio bausmė – bauda, o konfiskuotino automobilio vertė yra sąlyginai nedidelė - gynėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KK210170 duomenimis, automobilio „Citroen DS5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 2021 m. birželio 2 d. buvo 3 880 Eur. Be to, šiuo atveju teisėjų kolegija ir neturi pagrindo konstatuoti sunkios nuteistojo šeimos padėties. Atlikus paiešką Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis uždirbo vidutiniškai 985,03 Eur (bruto) per mėnesį. Iš gynėjo pateiktų rašytinių duomenų, matyti, kad jis taip pat gaudavo papildomas pajamas, teikdamas pavėžėjimo paslaugas. Jokių kitų duomenų (duomenų apie A. P. gaunamą darbo užmokestį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, išrašo apie banko sąskaitose esančias lėšas, kitas socialines išmokas ar pan.), kurie leistų išsamiai įvertinti V. S. bei jo sugyventinės turtinę padėtį, byloje nėra. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo ir jo šeimos padėtis iš tiesų yra labai sunki, dėl ko naujo automobilio, kuriuo naudotųsi V. S. sugyventinė, įsigijimas jiems būtų nepakeliama našta. Šiuo atveju V. S. automobilio konfiskavimas siejasi su jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumą.

14. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas V. S. ketverius metus vairuoti kelių transporto priemones ir skirdamas jam nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio „Citroen DS4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Šios nuteistojo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nevertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo reikalavimo ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai.

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti dėl neteisingai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl V. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

16. Kauno apygardos teisme dar iki bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo paskirtame teismo posėdyje dienos taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-5069. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. S., sudaro 140,94 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu Daniumi Svirinavičiumi. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinktas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi nuteistajam paskirtas gynėjas – advokatas Zenonas Žymančius, gynė V. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas Zenonas Žymančius atvyko į apygardos teisme vykusį teismo posėdį, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis V. S. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatą Zenoną Žymančių nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. S. paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš V. S. valstybės naudai 140,94 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.