- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- e2-10457-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05483-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. P. 29,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. vasario 21 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovės darbovietę nerasta. Atsakovei I. P. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–13 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka biudžetinei įstaigai „Valstybinė ligonių kasa“.
6. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei I. P. 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 29,31 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tuo tarpu laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 4 d ji nebuvo drausta. Ieškovė 2020 m. sausio 9 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovei būtų atlyginusi žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
7. Atsakovei neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir/ar vėliau atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei padarė 29,31 Eur žalą dėl atsakovei, neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, suteiktų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugų 29,31 Eur sumai neapmokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir iš atsakovės priteisia 29,31 Eur žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
8. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (29,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, 29,31 Eur (dvidešimt devynių eurų 31 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (29,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.