Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. D. ir jos atstovui adv. R. Raliui, atsakovės I. D. atstovei adv. G. G. Burbienei, neatvykus atsakovui J. D., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams J. D. ir I. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Atsakovams iš pradžių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o vėliau po santuokos tarp jų nutraukimo, dalinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, (T.1, 69 b. l.). Bute yra įrengtas centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, gamtinės dujos ir kt. (T.1, 69 b.l.). Gyvenamojo namo savininkai yra įkūrę bendriją ir jo išlaikymui moka nustatyto dydžio įmokas (T.1, 86 b.l.). Tokiu atveju gyvenamojo namo patalpų savininkai apmoka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), administravimo išlaidas proporcingai savo valdomam negyvenamųjų patalpų bendrajam plotui (T.1, 86 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog AB „Šiaulių energija“ už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2014-02-28 buvo sumokėta 4 413,61 Lt (T.1, 80-81 b.l.). AB ,,Lietuvos dujos“ Šiaulių filialui per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-03-01 už suvartotus 3 m³ yra sumokėta 57,04 Lt (T.1, 82 b.l), o UAB ,,Šiaulių vandenys“ per tą patį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėta 177,46 Lt (T.1, 84 b.l.). Tačiau teismui remiantis atsakovės atstovės pateiktą suvestine dėl ieškovės pateiktų apmokėjimui sąskaitų, matyti, jog ieškovės patirtų šių išlaidų suma sudaro 5 598,47 Lt (T.1, 87 b.l.). Iš teismui pateiktos 2007 m. rugsėjo 18 d., tarp UAB „Longista“ ir ieškovės I. D. sudarytos sutarties, kuri nors ir nėra pasirašyta ieškovės, seka, jog rangovas ginčo bute pagamino ir sumontavo laukines šarvo duris, tai yra atliko darbų už 1 300 Lt sumą (T.1, 7-9 b.l.).

Pastebėtina, kad pavedimo san­doris yra dvišalis, nes sandorio šalys yra dvi, tačiau pavedimo sutartis yra vienašalė, nes sutarties šalių nesieja abipusiai įsipareigojimai. Pagal sutartį vienašalius įsipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima įgaliotinis. CK 6.761 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies normos, nustatančios įgaliotojo pareigas aprūpinti įgaliotinį reikiamomis priemonėmis, su­mokėti avansą ir padengti jo turėtas išlaidas vykdant pavedimą, sumo­kėti atlyginimą įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, yra dispozityvaus pobūdžio, dėl to galima pavedimo sutartis, kurioje nenumatytos išvardytos įgaliotojo pareigos. Sutartis konsensualinė, nes įsigalioja nuo įgaliotinio įsipareigojimo momento neperžengiant suteiktų įgaliojimų atlikti teisinius veiksmus. Tai reiškia, jog tam, kad sutartis pradėtų ga­lioti, reikšmingas yra šalių susitarimas, esantis būtina ir pakankama są­lyga sutarčiai įsigalioti. Šalių sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną ir galiojo iki 2014-04-29 iki paskutinės įmokos sumokėjimo dienos (T.1, 87 b.l.).

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, tokiai sutarčiai taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, - tylėjimu. Ši nuostata reiškia, jog galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat sutartis gali būti sudaryta šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu arba šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (nevei­kimu), be to kai kada pavedimo sutartinius santykius patvirtina ir įgaliotojo išduotas įga­liojimas, kurį priimdamas vykdyti tokiu būdu sutartį akceptuoja įgalio­tinis. Būtent ieškovė sudariusi sutartį su atsakovais pradėjo jos vykdymą, tai yra gavo jų buto mokesčių įmokų knygeles ir pagal jas ar gautas sąskaitas iš komunalinių paslaugų tiekėjų, atliko nurodytų sumų apmokėjimą per ginčo laikotarpį.

Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti teisinius veiksmus, sukeliančius įgaliotojui teisines pasekmes, t. y. atsto­vaujamam įgaliotojui tiesiogiai sukuriamos, pakeičiamos arba panaiki­namos civilinės teisės ir pareigos (CK 6.757 str. 1 d.). Taigi pavedimo sutarties dalykas yra įsipareigojimas atlikti įvairius sandorius ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Šalių sudarytos pavedimo sutarties dalyko apimtis lėmė, kad ieškovė turėjo atlikti joje nurodytus ir konkrečius teisinius veiksmus, kuriuos atlikus kartu baigiasi ir pavedimo sutartis, o atsakovai laikytini įvykdę prievolę prieš trečiuosius asmenis (paslaugų tiekėjus). Tiek teisinę reikšmę turintys veiksmai, tiek faktiniai veiksmai kurie yra pa­vedimo sutarties dalykas, vėliau gali transformuotis į kitos rūšies sutarties dalyką (pvz., avanso ar pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą ir pan.). Todėl siekiant konkrečių teisinių veiksmų, pvz., sudaryti sandorį, ir yra atliekami faktinio pobūdžio veiksmai (įgaliotinio nuvykimas į kredito įstaigas ir sumokėjimas įmokų pagal paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas. Atsakovai neįrodė, kad jie nėra teisiniuose santykiuose su komunalinių paslaugų tiekėjais ar gyvenamojo namo bendrija ir kt.), ku­rie teisinius veiksmus daro įgyvendinamus.

Pažymėtina, kad veikdamas tiksliai pagal atstovaujamojo nurodymus atstovas sava­rankiškai įgyvendina įgaliojimus pasirinkdamas jų įgyvendinimo būdus, priemones. Šiam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelk­ti trečiuosius asmenis, padedančius įvykdyti turimus įgaliojimus.

Veikdamas atstovaujamojo vardu atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu, o jei susiklosto konkrečios aplinkybės, - ir be reikalavimo suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 str. 3 d.). Atstovo pareiga atstovaujamajam teikti informa­ciją suponuoja atstovaujamojo pareigą pasidomėti, kaip pavedimas vykdomas, bendradarbiauti su atstovu. Pagal bylos duomenis būtent atstovaujamieji (atsakovai) pažeidė šią pareigą nenurodę ieškovei, kad pastaroji neprivalo mokėti už į jiems nuosavybės teise priklausantį butą tiekiamas komunalines paslaugas ir apie tai neinformuodami ieškovės.

Tarp šalių kilo ginčas, ar už atsakovams priklausantį turtą sumokėtus mokesčius turi atlyginti atsakovai ar dėl to atsakovams nekyla pareiga sumokėti ieškovei išlaidų atlyginimą vykdant tarpininkavimo paslaugas ir išsaugant atsakovams priklausantį turtą.

Kaip jau teismas yra nurodęs bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl už atsakovams priklausančiam butui suteiktas paslaugas patyrė 5 598, 47 Lt išlaidų, galiojant tarp ieškovės ir atsakovų sudarytai pavedimo sutarčiai. Šie ieškovės veiksmai sukuria atsakovams prievolė atlyginti įgaliotam asmeniui jo patirtas išlaidas vykdant pavedimą (T.1, 1-2 b.l.). Iš paminėto seka, kad konkrečiai atsakovai pažeidė sutartinį įsipareigojimą dėl ko kyla jų atsakomybės ieškovei klausimas. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad jie patys, o ne ieškovė yra sumokėjusi komunalinių paslaugų tiekėjams už jiems priklausančiam butui suteiktas komunalines paslaugas per nurodytą laikotarpį, kas tuo pačiu patvirtina atsakovų sąmoningą veikimą prieš prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovei.

Atskirai ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų ir 1 300 Lt už pagamintas ir atsakovų valdomame bute sumontuotas laukines šarvo duris. Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs minėtoms išlaidoms patvirtinti ieškovė pateikė ir rangos darbų sutartį. Noras vienas iš atsakovų, konkrečiai atsakovė neigė dėl to buvus susitarimą su ieškove, tačiau apart byloje pareikšto prieštaravimo kitų duomenų į bylą ji nepateikė. Teismas laiko, kad ieškovė pakeisdama atsakovų buto laukines duris siekė dvejopų tikslų, tai yra apsaugoti gyvenamąją patalpą ir tuo pačiu pagerinti sutuoktinių valdomą nekilnojamąjį turtą.

Todėl teismas laiko nustatytu, jog nagrinėjamo ginčo atveju, šalys (ieškovė ir atsakovai) buvo sudarę žodinę pavedimo (tarpininkavimo) sutartį, kuria ieškovė buvo įsipareigota sumokėti už į sutuoktinių valdomą butą suteiktas paslaugas, o be to ir įrengti laukines šarvo duris.

Ši sutartys atitinka Civilinio kodekso 1.71 straipsnyje tokioms sutartims nustatytos formos reikalavimus. Be to ši sutartis iš esmės turi ir atstovavimo teisinių santykių požymių. Vadinasi, nagrinėjamos bylos atveju, atstovavimo santykiai tarp šalių susiklostė – ieškovė buvo įgaliota ir atliko teisinius ir faktinius veiksmus atsakovų vardu su trečiaisiais asmenimis. Teismas vertina, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka pavedimo teisinius santykius.

Dėl sutuoktinio sutikimo ir jų prievolės pobūdžio ieškovei.

Atsakovų kaip sutuoktinių santuoka nutraukta tik šio teismo 2014-10-24 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2015-02-10 apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovės I. D. apeliacinį skundą. Minėtu sprendimu sutuoktiniams priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, padalintas buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalims po 1/2. Šis prejudicinis faktas sukeliantis teisines pasekmes bylos dalyviams ir šioje byloje, turi įtakos teismo priimam sprendimui (CPK 182 str. 1d. 2p.).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Teismas pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis) Todėl teismas laiko, kad atsakovų prievolė ieškovei laikytina bendrąja daline buvusių sutuoktinių prievole ir jie įpareigotini kiekvienas atskirai įvykdyti savo dalį kreditorei (ieškovei).

Teismas taip pat išaiškina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Pirmiausia, laikytina, kad atsakovei neįrodžius, o atsakovui nepaneigus dėl pavedimo santykių su ieškove egzistavimo, jie abu pripažintini atsakingais kreditorei už įvykdytą jų pavedimą. Antra, šį atsakovų prievolė ieškovei laikytina bendra daline buvusių sutuoktinių prievole atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus. Nors pagal pobūdį prievolė priskirtina prie tokių kurios sietinos su sutuoktinių bendro turto tvarkymu, tačiau ji nelaikytina solidaria. Tokia teismo išvada darytina remiantis ne tik jau minėtu prejudiciniu faktu, bet ir tuo, kad atsakovai dabar pasidalintą turtą jau valdo atskiromis lygiomis dalimis. Trečia, ginčo atveju būtina atriboti atsakovų prievolę komunalinių paslaugų tiekėjams, nuo jų prievolės ieškovei. Pirmu atveju buvusių sutuoktinių prievolė tiekėjams būtų solidari, o antru atveju atsakovu prievolė tampa daline ieškovei. Tuo pačiu atsakovų prievolė ieškovei dėl pastarųjų daikto pagerinimo (laukinių durų pakeitimo) irgi laikytina daline daiktine turtine prievole, remiantis jau nurodytais argumentais.

Atskirai pažymėtina, kad tik sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 str. 4 d.). Todėl teismo vertinimu, ginčo sutartis dėl pavedimo (tarpininkavimo paslaugų) sumokant komunalinių paslaugų ir turto pagerinimo išlaidas, laikytinas sandoriu, susijusiu su abiejų buvusių sutuoktinių interesais. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta būtent kreditorių naudai, kad sudarant sandorius su vienu iš sutuoktinių, nebūtų privaloma tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su tokio sandorio sudarymu. Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ). Kartu paminėtina, kad šalių sudarytos sutarties atveju nebuvo jokių teisinių prielaidų, kad vienas atsakovas apie jo sudarytą sandorį privalo informuoti kitą sutuoktinį, įvertinus tai, jog nekilnojamasis daiktas nors ir buvo įregistruotas vieno sutuoktinio vardu tačiau ne kaip asmeninė nuosavybė (T. 1, 69 b.l.). Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei irgi buvo žinoma apie tai, jog ieškovė apmoka abiejų sutuoktinių vardu komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas ar pagerina jų valdomą turtą. Pirmiausia, atsakovė lankydamasi Šiauliuose šiame bute laikinai gyvendavo, naudojosi komunalinėmis paslaugomis, turėjo buto raktą, kuris buvo nuo naujai įrengtų laukinių šarvuotų durų (T.1, 95-107, 112, 149-150 b.l.). Antra, kaip jau minėta atsakovė leistinais įrodymais neįrodė, kad ji per vieną mėnesį nepritarė kito sutuoktinio sudarytam sandoriui dėl jiems priklausančio turto pagerinimo ar suteiktų paslaugų (T.1, 172 b.l.) (CK 3.92 str. 6d.). Atsižvelgiant į nurodytus teisinius argumentus, teismas sprendžia, jog sutartį, dėl pavedimo (tarpininkavimo) sumokant komunalinius mokesčius ir už atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto pagerinimą, sudarė abu atsakovai. Todėl, kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atsiliepimo į ieškovės ieškinį motyvas, kad ji nelaikytina atsakinga ieškovei dėl įvykdyto pavedimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog dėl už atsakovus sumokėtų komunalinių mokesčių ji patyrė ne tik 5 598, 47 Lt išlaidų, bet ir dėl jų turto pagerinimo papildomai ir 1 300 Lt išlaidų, iš viso: 6 898,47 Lt. Todėl jai iš atsakovų šių išlaidų atlyginimui priteistina lygiomis dalimis po 3 449,24 Lt, o likusioje dalyje jos reikalavimas atmestinas. Taip pat ieškovei nuo priteistos sumos iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos atskirai iš kiekvieno nuo priteistos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais ir jų pateiktomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (T.1, 95-107 b.l.; T.2, 14 b.l.) (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai liko lygiomis dalimis skolingi ieškovei 6 898,47 Lt dydžio sumą, todėl ji priteistina pastarajai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 8 164,54 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų suma yra 6 898,47 Lt. Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 84,5 proc., atmestų – 15,5 proc.

Ieškovš sumokėjo 244,94 Lt žyminį mokestį ir patyrė 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.1, 4, 107 b. l.). Taigi, žyminio mokesčio dalis, atitinkanti ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų dalį yra 206,97 Lt, o išlaidų advokato pagalbai dalis – 422,50 Lt. Šios ieškovės išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, iš kiekvieno bendrai po 314,74 Lt. Atsakovės patirtos dokumentų vertimo išlaidos priskirtinos jai pačiai, kadangi ji laikytina LR piliete, o ne užsienio šalies subjektu.

Atsakovė I. D. patyrė 4 200,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.2, 1 b. l.). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, atitinkanti atmestų reikalavimų dalį yra 651,09 Lt. Įvertinęs atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog atsakovės reikalaujama priteisti išlaidų suma yra tik iš dalies pagrįsta, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo mažintinas iki 3 400 Lt. Tokiu atveju atlikus ieškovei iš atsakovės priteistų išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 212,75 Lt suma patirtoms išlaidoms atlyginti.

Teismas, mažindamas atsakovės atstovavimo išlaidas pažymi, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo nesudėtingas, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 12,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. D., (a.k. (duomenys neskelbtini) 998,97 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 97 euro ct) (arba 3 449,24 Lt) išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91,16 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 16 euro ct) (arba 314,74 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

2. Priteisti ieškovei I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. D., (a.k. (duomenys neskelbtini)) 998,97 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 97 euro ct) (arba 3 449,24 Lt) išlaidų atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Priteisti atsakovei I. D., (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 61,47 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 47 euro ct) (arba 212,26 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

4. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovų J. D., (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. D., (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 9,09 Eur (devynis eurus 9 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

5. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.