Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Tadeušas VolkovskisBaudžiamoji byla Nr. 1A-113/12Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01408-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1. (S)

2012 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 178 straipsnio 4 dalyje (2 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (18 epizodų), 182 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai) ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5000 Lt vertės nukentėjusiosios A. V. turto įgijimo, 1 epizodas) – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 200 Lt vertės nukentėjusiosios A. V. turto pagrobimo, 2 epizodas) – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 800 Lt vertės nukentėjusiosios R. L. turto pagrobimo, 3 epizodas) – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2200 Lt vertės nukentėjusiosios R. L. turto pagrobimo, 4 epizodas) – laisvės atėmimu trims mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 300 Lt vertės nukentėjusiosios R. L. turto įgijimo, 5 epizodas) – areštu keturiasdešimčiai parų;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 800 Lt vertės nukentėjusiosios D. U. turto įgijimo, 7 epizodas) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 400 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 8 epizodas) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 10 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 11 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 12 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 13 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 14 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 15 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 16 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3360 Lt vertės nukentėjusiojo J. Š. turto įgijimo, 17 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 18 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1200 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 19 epizodas) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 20 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto pagrobimo, 21 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl nedidelės 300 Lt vertės nukentėjusiosios L. M. turto pagrobimo, 22 epizodas) – areštu dvidešimčiai parų;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 23 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 600 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 24 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 25 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 600 Lt vertės nukentėjusiojo J. Š. turto pagrobimo, 26 epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl nedidelės 300 Lt vertės nukentėjusiosios D. K. turto įgijimo, 28 epizodas) – areštu dvidešimčiai parų;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 700 Lt vertės nukentėjusiosios D. K. turto įgijimo 29 epizodas) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-17 nutartis dalyje dėl A. S. atleidimo nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės panaikinta.

BK 48 straipsnio 2 dalies, 49 straipsnio 2 dalies, 50 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 1, 4, 7, 8, 9 dalių, 64 straispnio 1, 3-4 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) b) papunkčių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir jas iš dalies sudėjus su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš kaltinimų pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo D. U., taip pat V. Š. atžvilgiu), pagal BK 302 straipsnį (dėl nusikalstamos veikos J. Š. atžvilgiu) – 6, 9, 27 epizodai – A. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš A. S. priteista 4800 Lt – A. V., 3000 Lt – R. L., 18900 Lt –V. Š., 3700 Lt – J. Š., 800 Lt – D. K. turtinės žalos atlyginimas. Kitose dalyse baudžiamasis procesas dėl ieškinių nutrauktas.

Iš A. S. V. Š. priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 250 Lt pastarosios turėtoms išlaidoms už teisines paslaugas atlyginti.

A. S. priklausantis Automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, VIN WAUZZZ4AZMN051025, konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusios A. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios A. V. pasitikėjimu, apsigyvenęs jos namuose neva kaip draugas, svetimo turto įgijimo tikslu apgaule nurodęs, kad jam reikalingi pinigai sumokėti baudoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo naudojamo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, neturėdamas realių galimybių ir tikslo pinigus grąžinti, per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiai A. V. priklausančius 5000 litų, tuo nukentėjusiai A. V. padarydamas 5000 litų materialinę žalą (1 epizodas).

Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo mėnesį, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie Bernardinų ežero, esančio Trakuose, Trakų r. sav., iš buvusios kartu nukentėjusios A. V., pagrobė svetimą turtą – 200 Lt vertės nukentėjusiajai A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tuo nukentėjusiajai A. V. padarydamas nedidelės 200 Lt materialinę žalą (2 epizodas).

A. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2009 m. birželio mėnesio, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, gyvendamas su nukentėjusiąja R. L. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagrobė svetimą turtą – 800 Lt vertės moterišką auksinę grandinėlę, 900 Lt vertės moterišką auksinę apyrankę, 150 Lt vertės auksinius auskarus, 200 Lt vertės auksinius auskarus, 150 Lt vertės auksinį horoskopo ženklo „Žuvis“ formos pakabuką priklausančius nukentėjusiajai R. L., saugotus nerakinamoje dėžutėje ant spintelės buto koridoriuje, tuo nukentėjusiajai R. L. padarydamas 2200 Lt materialinę žalą (4 epizodas).

Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės mėnesį, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvendamas su nukentėjusiąja R. L. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, piktnaudžiaudamas nukentėjusios R. L. pasitikėjimu, svetimo turto įgijimo tikslu apgaule nurodęs, kad jam reikalingi pinigai padangoms automobilio VW Golf markės įsigyti, ir žadėdamas pinigus greitai grąžinti, neturėdamas realių galimybių ir tikslo jų grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiai R. L. priklausančius 300 litų, tuo nukentėjusiai R. L. padarydamas 300 litų materialinę žalą (5 epizodas).

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis nukentėjusiosios V. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. Š. pasitikėjimu, prieš tai 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, apgaule prisistatęs A. L., bei pasivadinęs (apsimetęs) viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardu, t.y. nukentėjusiajai V. Š. nurodęs, kad jis dirba policijos patruliu, o po to pasivadinęs (apsimetęs) valstybės tarnautojo vardu, t.y. nukentėjusiajai V. Š. nurodęs, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos valdybos Kriminalinės policijos komisaro pavaduotoju, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. Š. pasitikėjimu, apsigyvenęs nukentėjusiosios V. Š. namuose neva kaip sugyventinis, svetimo turto įgijimo tikslu apgaule:

2010 m. vasario mėn. pabaigoje, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nurodęs, kad jam sugedo automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad reikia 1000 litų jo remontui, neturėdamas realių galimybių ir tikslo pinigus grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiai V. Š. priklausančius 1000 litų, tuo nukentėjusiai padarydamas 1000 litų materialinę žalą (15 epizodas);

2010 m. balandžio mėn. 4-5 d., teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nurodęs, kad jis gali atvežti didelį kiekį pigesnio kuro, nes jo draugas krovininiu automobiliu vežioja kurą ir kad pinigus reikia sumokėti iš anksto ir tam reikia 3360 litų, neturėdamas realių galimybių ir tikslo pinigus grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiam J. Š. priklausančius 3360 litų, tuo nukentėjusiam padarydamas 3360 litų materialinę žalą (17 epizodas);

2010 m. balandžio mėn. viduryje, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nurodęs, kad mirė jo senelis ir kad jam reikalinga 1000 litų karstui, neturėdamas realių galimybių ir tikslo pinigus grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. Š. priklausantį 1000 litų, tuo nukentėjusiajai V. Š. padarydamas 1000 litų materialinę žalą (18 epizodas);

2010 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės pradžioje, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nurodęs, kad Vilniaus m., prie Petro ir Povilo bažnyčios jis padarė avariją ir kad jam reikia 1200 litų automobilio remontui, kad pinigus jis tuojau grąžins, kai jam sumokės draudimas, neturėdamas realių galimybių pinigus grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiai V. Š. priklausančius 1200 litų, tuo nukentėjusiai V. Š. padarydamas 1200 litų materialinę žalą (19 epizodas).

A. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2010 m. gegužės mėn. pradžios iki 2010 m. birželio mėn., teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiosios V. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose jis apsigyveno neva kaip sugyventinis, iš kambario pagrobė svetimą turtą – 2000 litų vertės nukentėjusiajai V. Š. priklausančius auksinius auskarus su briliantais ir citrinais, tuo nukentėjusiajai padarydamas 2000 litų materialinę žalą (21 epizodas).

Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos mėn., teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiosios V. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. Š. pasitikėjimu, prieš tai 2009 m. spalio mėn. pabaigoje, teismo nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, apgaule prisistatęs A. L., bei pasivadinęs (apsimetęs) viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardu, t.y. nukentėjusiajai V. Š. nurodęs, kad jis dirba policijos patruliu, o po to pasivadinęs (apsimetęs) valstybės tarnautojo vardu, t.y. nukentėjusiajai V. Š. nurodęs, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos valdybos Kriminalinės policijos komisaro pavaduotoju, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. Š. pasitikėjimu, apsigyvenęs V. Š. namuose neva kaip būsimas jaunikis, svetimo turto įgijimo tikslu apgaule nurodęs, kad jam skubiai reikalinga 500 litų automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui ir kad greitai juos grąžins, neturėdamas realių galimybių ir tikslo jų grąžinti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiai V. Š. priklausančius 500 litų, tuo nukentėjusiai V. Š. padarydamas 500 litų materialinę žalą (25 epizodas).

Kitoje dalyje nuteistasis A. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio neginčija.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 5000 Lt vertės nukentėjusiosios A. V. turto įgijimo, kadangi neteisingai įvertino jo veiksmus. Nurodo, jog A. V. jis pranešė tikrovės atitinkančius duomenis, t.y. jog reikia sumokėti baudas ir automobiliui reikalingas remontas, kas, pagal apeliantą, reiškia, kad nėra sukčiavimo objektyviosios pusės būtino elemento – apgaulės. Tokiu būdu teismas nepagrįstai civilinius teisinius santykius pripažino nusikalstamais, tuo tarpu jis pagal šį kaltinimą turėjo būti išteisintas. Analogiškai tai turi būti padaryta ir epizoduose dėl V. Š. priklausančių 1000 Lt, perduotų automobilio remontui, 1000 Lt, paskolintų apeliantui jo senelio laidotuvių išlaidoms, 1200 Lt, perduotų automobilio remontui po avarijos, 500 Lt, perduotų automobilio greičių dėžės remontui, bei J. Š. priklausančių 3360 Lt įgijimo.

Remdamasis nekaltumo prezumpciją įtvirtinančių teisės normų aiškinimu, apeliantas daro išvadą, jog pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl A. V. priklausančio 200 Lt vertės mobiliojo telefono pagrobimo jis taip pat turėjo būti išteisintas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, įrodančių, kad jis pagrobė pastarosios telefoną. Apeliantas mano, kad A. V. galėjo apkaltinti jį telefono pagrobimu todėl, kad pyksta dėl negrąžintų pinigų, kuriuos apeliantas iš jos pasiskolino.

Ginčydamas savo kaltę epizode dėl 2000 Lt vertės nukentėjusiajai V. Š. priklausančių auksinių auskarų su briliantais ir citrinais pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažinti dėl šio turto vagystės jį privertė policijos pareigūnai, tuo tarpu teisme jis kalbėjo tiesą, todėl byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kad V. Š. minėtus auskarus iš tiesų turėjo, jis turi būti išteisintas, juolab, kad V. Š. turi pagrindą jį apkalbėti, būdama pikta dėl iš jos paimtų ir negrąžintų pinigų bei dėl nėštumo nutraukimo.

Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad, jo nuomone, nusikalstamų veikų A. V. atžvilgiu jis nepadarė ir dėl jų turi būti išteisintas, daro išvadą, jog A. V. ieškinys baudžiamajame procese negali būti patenkintas. Atitinkamai, apelianto nuomone, R. L. priteistina suma mažintina 850 Lt, t.y. suma, atitinkančia auksinių dirbinių, kurių jis nepagrobė (6 epizodas).

Skunde teigiama, jog V. Š. pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas 5700 Lt, t.y. dėl tų epizodų, pagal kuriuos A. S. turi būti išteisintas (epizodai 15, 18, 19, 21, 25). Tuo tarpu V. Š. priteistinas neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 5000 Lt sumos, kadangi pastarosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, jos nesusijusios su nusikaltimais žmogaus sveikatai ir gyvybei, be to, neturtinės žalos dydis nepagrįstai siejamas su nukentėjusiosios nėštumu ir jo nutraukimu, t.y. su aplinkybėmis, kurios neturi nieko bendra su padarytais nusikaltimais.

J. Š. priteistina suma, apelianto nuomone, taip pat turi būti sumažinta 3360 Lt, kadangi dėl nukentėjusiajam priklausančio 3360 Lt vertės turto įgijimo (17 epizodas) jis turi būti išteisintas.

Be to, teismas, apelianto nuomone, turėjo įvertinti aplinkybę, kad nors jam inkriminuojami nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, jis įkalinimo įstaigoje laikomas jau vienerius metus keturis mėnesius, ir tuo, pagal apeliantą, jau yra pasiektas vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl teismas galėjo paskirti laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas neviršytų kardomojo kalinimo laikotarpio.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendis keistinas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo (1, 15, 17, 18, 19, 25 epizodai)

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1, 15, 17, 18, 19, 25 epizodai). Šios teismo išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų R. L., V. Š. ir J. Š. duoti parodymai.

BK 182 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Kaltininkas, pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų iš esmės paveikdamas asmens apsisprendimą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka, kas visumoje jo padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys Nr. 2K-329-2011, 2K-535/2011). Tuo tarpu tai, kokiu tikslu neteisėtai užvaldytas turtas buvo iš tikrųjų panaudotas, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnį reikšmės neturi. Esminė aplinkybė, įtakojanti nukentėjusiojo suklaidinimą yra tai, kad asmuo, gavęs jam perduotą turtą, pažada nukentėjusiajam šį turtą ar jo ekvivalentą grąžinti arba vykdyti kitus įsipareigojimus, nors iš tiesų neketina tokio pažado tesėti. Tokiu būdu nukentėjusysis, suklaidintas dėl panaudotos apgaulės, netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paversdamas jį savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Sprendžiant iš apelianto parodymų užfiksuotų byloje, A. S. neneigia, kad jis prašė A. V. pinigų jo baudoms sumokėti bei automobilio VW Golf remontui (1 epizodas), V. Š. – pinigų automobilio Audi 100 remontui (15, 19, 25 epizodai) bei pastarojo senelio laidotuvių išlaidoms apmokėti (18 epizodas), o iš V. Š. paėmė pinigus, pažadėdamas jam nupirkti pigesnio kuro (17 epizodas). Tačiau teigia, jog neturėjo tikslo pastarųjų apgauti, kadangi iš nukentėjusiųjų A. V. bei V. Š. gautus pinigus panaudojo tuo tikslu, kurį ir nurodė pastarosioms, o nukentėjusiajam V. Š. kuro nepristatė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl to, kad tuo laikotarpiu jo pažįstamas, kuris turėjo parūpinti kuro, jo neturėjo.

Visgi, kaip aukščiau minėta, tai, kam ir kokiu būdu A. S. panaudojo jam nukentėjusiųjų A. V. bei V. Š. perduotus pinigus, jo veiksmus kvalifikuojant kaip sukčiavimą, reikšmės neturi, o tai, kad pastarasis atsakomybę dėl įsipareigojimo nukentėjusiajam V. Š. perkelia kitiems byloje nenustatytiems asmenims, vertintina kaip nuteistojo pasirinkta gynybos pozicija. Esminė aplinkybė, sprendžiant A. S. kaltės klausimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ją įvertinus byloje nustatytų duomenų visumoje, yra tai, kad pastarasis užvaldė nukentėjusiesiems priklausantį turtą, žadėdamas nukentėjusiosioms A. V. bei V. Š. grąžinti pinigus, o V. Š. pristatyti kuro, nors to daryti nė neketino, pažymint ir tai, kad grąžinti greitu laiku jam perduotus pinigus A. S. nuolat žadėjo ir kitiems byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims (1 t. b.l. 32, 165; 2 t., b.l. 40; 4 t. b.l. 56, 57, 65). Kad nukentėjusiajai V. Š. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau to nepadarė, pripažino ir pats nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 96). Bylą nagrinėjant teisme pastarasis taipogi neneigė žadėjęs grąžinti pinigus, nors suprato, jog realių galimybių tai padaryti neturėjo (4 t. 131, 133, 134).

S. ketinimą apgauti nukentėjusiuosius liudija ir ta aplinkybė, jog pastarasis prisistatinėjo svetimomis pavardėmis, nurodydamas ir kitus tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, t.y. savo gyvenamąją vietą, užimamas pareigas, neva, turimą verslą bei kitas pastarojo tariamai užimamos socialinės padėties aplinkybes (4 t. b.l. 57, 64-67, 71-72, 120-121, 131-132, 135), kas neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti A. S. jo prašomus pinigus.

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 3 dalį dėl veikų, padarytų nukentėjusiosios R. L. atžvilgiu (4, 5 epizodai)

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios R. L. turto vagystės epizode (4 epizodas) už tai, kad pagrobė pastarosios 800 Lt vertės moterišką auksinę grandinėlę, 900 Lt vertės moterišką auksinę apyrankę, 150 Lt vertės auksinius auskarus, 200 Lt vertės auksinius auskarus, 150 Lt vertės auksinį horoskopo ženklo „Žuvis“ formos pakabuką, padarydamas nukentėjusiajai bendrą 2200 Lt dydžio žalą. Apeliaciniu skundu A. S. iš dalies šio jam inkriminuojamo kaltinimo prašo išteisinti. Teigia, kad be auksinės grandinėlės ir žiedo kitų kaltinime nurodytų aukso dirbinių jis neėmė, tuo tarpu kitų įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti kaltinimą visa apimtimi, byloje nepakanka. Toks apelianto argumentas nepagrįstas ir atmetamas.

Analizuojant bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, ir visų pirma nukentėjusiosios R. L. parodymus, matyti, kad papuošalus ji laikė nerakinamoje dėžutėje, kuri buvo padėta koridoriuje prie veidrodžio. Ilgą laiką jais nesinaudojo ir, tik prireikus vieno iš papuošalų, atsidariusi dėžutę, pamatė, jog joje nėra jai priklausančių kaltinime nurodytų aukso dirbinių. Dėl to kreipėsi į A. S., su kuriuo gyveno kartu, ir šis, nors ir ne iš karto, prisipažino, jog pavogė jai priklausančius juvelyrinius dirbinius (2 t. b.l. 4-5, 6). Akistatos su A. S. metu nukentėjusioji, nurodydama iš dėžutės dingusius daiktus, nuosekliai išvardijo tuos pačius juvelyrinius papuošalus, dėl kurių dingimo ji ir kreipėsi į teisėsaugos instituciją, taip pat pažymėjo, jog dėl juvelyrinių dirbinių pagrobimo A. S. neatleido, pastarasis žadėjo už juos grąžinti pinigus (2 t. b.l. 7-8). Bylą nagrinėjant teisme R. L. taip pat patvirtino, kad A. S. prisipažino paėmęs aukso papuošalus, kurių vertė 2200 Lt, verkdamas aiškino, kad jam reikėjo pinigų (5 t. b.l. 10-11). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos, priešingai nei mano apeliantas, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai – liudytojos N. L. parodymai, protokolas-pareiškimas, pažymos apie R. L. gaunamas pajamas, teismui nebuvo pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo A. S. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teismuose, šioje dalyje, iš esmės, prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, jog iš nukentėjusiosios R. L. jis neteisėtai pasisavino auksinę grandinėlę, žiedą bei kitus aukso dirbinius, akistatos su pastarąja metu nurodė, jog pavogė tik auksinį žiedą, auskarus ir ploną apyrankę ant rankos. Teisminio nagrinėjimo metu painiodamasis teigė, jog auskarus, ploną grandinėlę ir žiedą pridavė į lombardą, prieš tai, papasakojęs, jog nukentėjusiosios R. L. motinos jam perduotą žiedą bei grandinėlę su pakabuku, kurį laiką panešiojęs, juos grąžino pastarosios reikalavimu (1 t. b.l. 109, 2 t. b.l. 7).

Atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusioji R. L. dėl visų jos atžvilgiu A. S. padarytų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir logiškus parodymus, kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais ir A. S. pripažindamas kaltu jam padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad šis apgaulės būdu išviliojo iš R. L. 300 Lt, neva, automobilio padangų pirkimui (5 epizodas). Ir nors pats nuteistasis šių piniginių lėšų skolinimosi faktą neigia, tokia pastarojo pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę bei išvengti šioje dalyje turtinių pretenzijų. Reikia pažymėti ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių skundo teiginį, jog nukentėjusioji R. L. turi pagrindą jį apkalbėti dėl šio epizodo, juolab, kad nukentėjusiosios nurodomos su veikos padarymu susijusios aplinkybės, pavyzdžiui, pinigų suma, tariamai buvusi reikalinga padangų pirkimui, atitinka vyraujančią rinkoje.

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už nukentėjusiosios V. Š. juvelyrinių dirbinių vagystę (21 epizodas)

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis A. S. ginčija kaltę dėl nukentėjusiajai V. Š. priklausiusių auksinių auskarų su briliantais ir citrinais vagystės, taipogi nepagrįsti ir atmetami.

Sprendžiant iš apelianto parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis parodė, kad iš nukentėjusiosios V. Š. namų jis taipogi pavogė auskarus, kuriuos pridavė į lombardą, esantį Geležinkelio stotyje, ir už juos gavo 116 Lt. Apklaustas po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl dvidešimties nusikalstamų veikų, tame tarpe ir auksinių auskarų su briliantais ir citrinais vagystės, A. S. taipogi nurodė, kad dėl visų pagal naujai pareikštą įtarimą epizodų prisipažįsta pilnai, anksčiau duotus parodymus dėl įtarime nurodytų aplinkybių tvirtina ir jų laikosi (1 t. b.l. 96, 99-106, 108). Savo poziciją A. S. pakeitė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pradėdamas neigti, jog buvo paėmęs šį nukentėjusiajai priklausantį papuošalą, priešingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė davęs dėl, neva, jo atžvilgiu pareigūnų naudoto fizinio smurto (4 t. b.l. 131-132). Tačiau šią nuteistojo versiją paneigia teismo proceso metu liudytojais apklaustų pareigūnų P. V., J. G. parodymai (5 t. b.l. 9-10), taip pat byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pareiškimų ar pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumo iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo pareiškę (t. 3 b.l. 44, 46).

Tuo tarpu paties nuteistojo pirminėje tyrimo stadijoje duotus parodymus apie tai, kad jis visgi neteisėtai užvaldė nukentėjusiajai V. Š. priklausiusius auksinius auskarus su briliantais ir citrinais, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, jog papuošalai, kurie buvo jos kambaryje prieinamoje vietoje, dingo laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki birželio mėnesio pabaigos, t.y. tuo metu, kai jų namuose gyveno ir A. S., dėl ko buvo įtartas, kad papuošalus galėjo paimti būtent jis, juolab, kad įsilaužimo ar kitų daiktų vagystės požymių nepastebėjo, o vėliau pats A. S. dėl šios vagystės prisipažino policijos pareigūnams (1 t. b.l. 164-165; 4 t. b.l. 74).

Šios nustatytos aplinkybės, įvertinus ir tai, kad pats nuteistasis gana detaliai yra išdėstęs šiame epizode jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia abejoti dėl A. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl telefono iš nukentėjusiosios A. V. vagystės (BK 178 straipsnio 4 dalis)

Tačiau iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl nukentėjusiosios A. V. mobiliojo ryšio telefono vagystės apeliantas turi būti išteisintas, neįrodžius, kad A. S. padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Analizuojant nukentėjusiosios A. V. parodymus matyti, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, jai su A. S. būnant prie Bernardinų ežero, esančio Trakų r., pastarasis, kažko supykęs, iš jos paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 200 Lt vertės, pareikšdamas, kad juo dabar naudosis jis. SIM kortelę, nukentėjusiosios teigimu, A. S. atidavė, kad ji galėtų pastarajam rašyti SMS žinutes. Iš kur A. S. paėmė jos mobilaus ryšio telefoną – iš jos rankų ar kišenės, prisiminti negali, nurodydama tai, kad vėliau ji šio telefono, pas nuteistąjį nematė. Reikia pastebėti ir tai, kad nukentėjusioji nebuvo nuosekli ir aiškindama telefono įsigijimo aplinkybes (2 t. b.l. 39, 41, 43-44; 4 t. b.l. 56). Tuo tarpu dėl šios vagystės, padarytos 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, į policiją A. V. kreipėsi praėjus beveik dviem metams, t. y. tik 2010-07-30 (2 t. b. l. 38).

Gi nuteistasis nuo pat pirminės apklausos neigia pavogęs iš A. V. mobilaus ryšio telefoną, nors ir neginčija, jog su pastarąja nurodytu laiku buvęs prie ežero. Bylą nagrinėjant teisme apeliantas aiškino, jog telefoną iš nukentėjusiosios rankų paėmė dėl to, kad pastarajai skambino asmuo, su kuriuo jis nesutarė. Mobilaus ryšio telefoną jis padėjo į automobilį ant sėdynės, o A. V., kai ją parvežė namo, jį pasiėmė (2 t. b.l. 53, 43-44, 96; 4 t. b.l. 118).

Nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų prieštaringumo nepavyko pašalinti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios A. V. ir nuteistojo A. S. parodymų prieštaringumą pastarųjų tuometinių santykių kontekste, bei tai, kad nukentėjusioji dėl vagystės fakto į policiją kreipėsi, kaip jau minėta, praėjus beveik dviem metams, negalima šiame epizode daryti vienareikšmės ir objektyviai pagrįstos išvados dėl apelianto kaltės.

Taigi, įvertinus tai, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos kylančios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, A. S. iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl A. V. mobilaus ryšio vagystės turi būti išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog dėl A. S. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 5000 Lt vertės nukentėjusiosios A. V. turto įgijimo, 1 epizodas), BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2200 Lt vertės nukentėjusiosios R. L. turto pagrobimo, 4 epizodas), BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 300 Lt vertės nukentėjusiosios R. L. turto įgijimo, 5 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 15 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 3360 Lt vertės nukentėjusiojo J. Š. turto įgijimo, 17 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 1000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 18 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 1200 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 19 epizodas), BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2000 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto pagrobimo, 21 epizodas), BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 500 Lt vertės nukentėjusiosios V. Š. turto įgijimo, 25 epizodas) padarymo, nukentėjusiesiems A. V., R. L., V. Š. ir J. Š. buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti šią žalą padaręs asmuo. Todėl skundžiama teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo patenkinti aukščiau minėtų nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai iš esmės yra pagrįsta, išskurus nukentėjusiosios A. V. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl iš A. S. priteistų 200 lt už mobilaus ryšio telefono vagystę.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte pasakyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Tokiu būdu teisėjų kolegijai konstatavus, kad nukentėjusiosios A. V. mobilaus ryšio telefono vagystės epizode nuteistasis A. S. turi būti išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis - dėl 200 lt priteisimo, šiame epizode, atmetama, atitinkamai sumažinant iš A. S. priteisto nukentėjusiajai A. V. civilinio ieškinio dydį iki 4 600 lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Byloje nustatyta, kad A. S. padarė 15 nusikalstamos veikos nuosavybei epizodų, susijusių su nukentėjusiosios V. Š. turto vagyste bei jos turto įgijimu apgaule. Ir nors šie nusikaltimai pagal įstatymą priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visgi pasižymėjo tam tikru įžūlumu–svetima pavarde, kaip sugyventinis apsigyvenęs nukentėjusiosios namuose ir tokiu būdu turėdamas galimybę piktnaudžiauti pasitikėjimu, pateikdamas save kaip asmenį, dirbantį pareigūnu, 2009 m. spalio – 2010 m. liepos mėnesių laikotarpiu, iš V. Š. apgaule per kelis kartus įgijo bendroje sumoje 18 700 lt grynais pinigais bei pavogė 2000 lt vertės turtą. Akivaizdu, jog dėl tokio nuteistojo elgesio nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą.

Todėl daroma išvada, kad A. S. veikos padarytos V. Š. atžvilgiu, nors ir nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau visgi yra pavojingos ir kaip jau minėta, nukentėjusiajai sukėlė ganėtinai neigiamas dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmes, kurios ir yra laikomos, šioje byloje, esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.

Tačiau apelianto skundo argumentas, jog nukentėjusiajai priteistas 30 000 lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nepagrįstai yra siejamas su V. Š. nėštumo nutraukimu, yra pagrįstas, kadangi, ši aplinkybė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su A. S. nusikalstamais veiksmais ( 4 t. b. l. 41).

Tokiu būdu atsižvelgus į aukščiau aptartų aplinkybių visetą, nuteistojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, pačios nukentėjusiosios ganėtinai lengvabūdišką elgesį, įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką, daroma išvada, kad nukentėjusiajai V. Š. priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 5 000 lt.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad A. S. jau buvo teistas, niekur nedirbo, dalį nusikalstamų veikų padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl nors skundžiamu teismo nuosprendžiu, pastarasis yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų padarymą, tačiau šių veikų kiekis – padaryti 28 nusikalstamos veikos epizodai, jų pobūdis bei padarymo aplinkybės, padarytos ir atlygintinos žalos dydis, teismui leido ne tik individualizuoti skiriamų bausmių rūšį, bet ir jų dydį.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį, nustatytą A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių byloje nėra, pastarajam už atskiras veikas paskyrė įstatymų sankcijose numatytas laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmes, pažymint ir tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už jo padarytas veikas, savo dydžiu yra artimos minimaliai, be to, subendrinant paskirtas bausmes, pastarajam buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdas. A. S. paskirtas bausmes už atskiras veikas, taip pat ir subendrintą bausmę, iš dalies ją sumažinus bausme dėl A. S. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nukentėjusiosios A. V. mobilaus ryšio telefono vagystės epizode, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies atlygino žalą, yra nepagrįstas ir atmetamas.

Teismų praktikoje žalos atlyginimas lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012).

Tuo tarpu iš šios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra atlyginęs tik nedidelę dalį nusikaltimais padarytos žalos: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. atlyginta 400 Lt, nors civilinis ieškinys buvo pareikštas 5200 Lt sumai; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L. – 300 Lt, nors civilinis ieškinys pareikštas 3300 Lt sumai; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. – 200 Lt, nors civilinis ieškinys pareikštas 1000 Lt sumai; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Š. – 300 Lt, nors civilinis ieškinys pareikštas 4000 Lt sumai; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Š. – 1800 Lt, nors pretenzijas dėl turtinės žalos atlyginimo pastaroji buvo pareiškusi 20 700 Lt sumai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – 50 000 Lt sumai (3 t. b.l. 121-129, 144, 145, 146, 147, 148).

Dėl automobilio konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu konfiskuojamas kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas, kuris pripažintinas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, nuteistajam A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė, motyvuojant tuo, kad šį automobilį nuteistasis naudojo sukčiavimams daryti (5 t. b.l.129). Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepagrįsta.

Pagal teismų praktikos formuojamas turto konfiskavimo nuostatas nusikalstamos veikos priemonėmis BK 72 straipsnio 2 dalies prasme pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokiomis priemonėmis pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas, kuris nors ir nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas, t.y. turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Pripažįstant turtą nusikalstamos veikos priemone, būtina įvertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Nenustačius, kad turto panaudojimas buvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti, jo konfiskavimas netaikomas.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė leidžia konstatuoti, jog automobilio AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam byloje taikytas konfiskavimas, panaudojimas A. S. darant nusikalstamas veikas, inkriminuojamas pagal skundžiamą teismo nuosprendį, nebuvo būtinas. Siekdamas iš nukentėjusiųjų apgaule išvilioti pinigines lėšas, nuteistasis nurodydavo įvairiausius jų panaudojimo tikslus ir automobilio AUDI 100 remontas tebuvo vienas iš daugelio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji A. S. pasitikėjo ir pinigines lėšas šiam skolino pakankamai plataus spektro pastarojo poreikiams tenkinti, kas leidžia daryti išvadą, jog ir nuteistajam neturint automobilio, ši aplinkybė nebūtų sutrukdžiusi jam įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą neteisėtai praturtėti nukentėjusiųjų sąskaita. Kita vertus, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokiam tikslui apeliantas iš nukentėjusiųjų skolinosi pinigus, svarbu tik tai, kad pinigus jis skolinosi žadėdamas gražinti, nors gerai suprato, kad realių galimybių tai padaryti jis neturi ir pinigų gražinti neketino.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (nukentėjusiosios A. V. mobilaus ryšio telefono pagrobimo epizode) ir priimti naują nuosprendį: A. S. dėl kaltinimo, numatyto BK BK 178 straipsnio 4 dalyje (nukentėjusiosios A. V. mobilaus ryšio telefono pagrobimo epizode), išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) ir b) papunkčiais, dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas skundžiamu teismo nuosprendžiu A. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (3,4,21,26 epizodai), 178 straipsnio 4 dalyje (22 epizodas), 182 straipsnio 1 dalyje (1,7, 8, 10, 11,12, 13,14, 15, 16,17,18,19, 20, 23, 24, 25, 29 epizodai), 182 straipsnio 3 dalyje (5, 28 epizodai), padarymą, su Trakų rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžio paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. S. priteistą 4 800 lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. V. sumažinti iki 4 600 lt.

Iš nuteistojo A. S. priteistą 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. Š. sumažinti iki 5 000 Lt.

Nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.