Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrama“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20785 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius Nutarimu už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą paskyrė jam 900 Eur baudą ir įpareigojo nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu bei sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, jei šis atlyginimas buvo sumokėtas. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Uzbekistano piliečiu U. A. (U. A.) (toliau – ir Užsienietis), kai nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnaudota kvota tarptautinių krovinių pervežimo priemonės vairuotojų profesijai. Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. turėjo vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“ , o 2022 m. spalio 20 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), tačiau leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas dirbti) Užsienietis neturėjo; Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) dirbo Įmonėje, neturėdamas leidimo dirbti. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas neužtikrino, kad Užsienietis, kurio darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo priemonės vairuotojas, dirbtų ir būtų įdarbintas, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimas).

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, teigė, jog byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Užsienietis buvo įdarbintas pasirašius darbo sutartį, apie asmens įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai. Pareiškėjas neginčijo, kad jo padaryti veiksmai / neveikimas formaliai atitinka administracinių nusižengimų sudėtį, tačiau manė, jog būtina atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, nes nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, kurios sudaro pagrindą padarytus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, nesukėlusius neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei kitiems asmenims. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas jį nubausti neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nėra socialiai teisingas ir tai nėra tas teisingumas, kurį deklaruoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pasisakydamas apie konstitucinę teisingumo sampratą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis ketina dirbti pagal darbo sutartį, pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, tuo pačiu Užsienietis pateikė prašymą su visais būtinais dokumentais vizai gauti. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu pranešė, kad kvota, nustatyta užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, 2022 m. rugpjūčio 26 d. yra išnaudota. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsieniečio prašymo pateikimo dieną ši kvota dar nebuvo išnaudota ir, jeigu prašymas būtų išnagrinėtas iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., tai jokių teisės aktų pažeidimų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo nebūtų nustatyta. Nors pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį su Užsieniečiu, kuris turėjo galiojančią Šengeno valstybės vizą, tačiau pareiškėjas tikėjosi greito sprendimo priėmimo, kad Užsieniečio profesija atitinka darbo rinkos poreikius, nes tuo metu buvo ypatingai reikalingas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, o Lietuvoje tokios profesijos darbuotojų neįmanoma surasti. Pareiškėjui nekilo abejonių dėl Užsieniečio teisių būti ir dirbti Lietuvoje, todėl susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio klaida.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Užimtumo tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. V3(19.3)-760 (toliau – ir Sprendimas dėl užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, Sprendimas) Užsieniečio darbas buvo pripažintas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. dirbo Įmonėje atlygintinai, kai jau buvo priimtas Užimtumo tarnybos Sprendimas. Atsakovo Nutarime nurodytos aplinkybės, kad Užsienietis faktiškai atlygintinai dirbo pareiškėjo naudai nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. spalio 19 d., neturėdamas leidimo dirbti, yra nepagrįstas, nes Užimtumo tarnybos Sprendimu Užsieniečio profesija atitiko darbo rinkos poreikius ir įsigyti leidimą dirbti šiam darbuotojui jau buvo nereikalinga.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsieniečiui nuo 2022 m. spalio 20 d. yra išduotas Leidimas, Užimtumo tarnybos Sprendimu Užsieniečio darbas pripažintas, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, ir numatomas darbo sutarties laikotarpis yra nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2024 m. spalio 7 d, todėl atsakovas nepagrįstai Nutarimo 2 punktu įpareigojo pareiškėją nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu (Užsieniečiu).