Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. gegužės 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 12 mėnesių laisvės apribojimo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės apribojimo;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai ir 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 2 dalį (13 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 1 metai ir 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam skirta subendrinta bausmė - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs),

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2024 m. vasario 25 d. apie 23 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo septinto aukšto bendro naudojimo laiptinėje, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūno - (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. I. reikalavimus, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - tyčia vieną kartą įspyrė policijos pareigūnui A. I. į krūtinę ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl šios veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį pas pažįstamą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikinėjo jo brolį, pradėjo jį griauti, jis susinervavo ir bandė koja nuo brolio nustumti pareigūną, tačiau gavosi, kad koja įspyrė pareigūnui vieną kartą į krūtinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 92).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. M. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. I. ((duomenys neskelbtini) tyrėjas) parodė, kad 2024 m. vasario 25 d. dirbo su policijos rėmėju G. R.. Apie 22 val. 58 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai triukšmauja, galimai mušasi. Apie 23 val. 05 min. atvyko nurodytu adresu. Jam bendraujant su pranešėju, prie jo priėjo du jaunuoliai - N. M. ir A. M.. N. M. trukdė jiems dirbti, įkyriai klausinėjo, kas čia juos kvietė, aiškino kaip reikia dirbti. Pareikalus N. M. atsitraukti ir netrukdyti dirbti, jaunuolis į reikalavimus nereagavo ir toliau jiems trukdė, todėl N. M. buvo sulaikytas. Vedant N. M. į liftą, jis toliau buvo labai agresyvus, įžeidinėjo, vadindamas juos: „mentai gaidžiai, pyderastai, duchai“. Tuomet jo brolis A. M. pradėjo aktyviais veiksmais jiems grasinti, gniauždamas savo kumščius ir sakydamas: „ateikit čia, niekur jūs jo nevešit“, gestikuliavo rankomis į orą. Dėl šių priežasčių prieš asmenį buvo panaudotos spec. Priemonės - dujos ir uždėti antrankiai. A. M. toliau elgėsi neadekvačiai agresyviai, vadino juos: „mentais, gaidžiais“ ir jam stovint priešais jį, A. M. vieną kartą tyčia kaire koja įspyrė jam į krūtinę, dėl to jis pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-26). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad nuo 2023 m. balandžio mėnesio yra policijos rėmėjas. 2024 m. vasario 25 d. dirbo kartu su A. I.. Apie 22 val. 58 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai triukšmauja, galimai mušasi. Apie 23.05 val. atvyko nurodytu adresu. A. I. liko aiškintis aplinkybių su pranešėju, o jis užėjo į butą, iš kurio sklido triukšmas. Bute buvo kaltinamasis A. M. ir N. M.. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jaunuoliai pradėjo įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais, sakydami: „mentai, gaidžiai“. Jis paprašė jaunuolių ateiti į bendro naudojimo laiptinę, kur buvo jo kolega A. I.. Jaunuoliai toliau keikėsi, įžeidinėjo, trukdė dirbti. N. M. buvo pareikalauta atsitraukti, šis į reikalavimus nereagavo, toliau trukdė, todėl A. I. panaudojo spec. Priemonę - antrankius ir prirėmęs N. M. prie sienos, juos uždėjo. Vedantis N. M. iki tarnybinės transporto priemonės, laiptinėje A. M. pradėjo elgtis agresyviai, aktyviais veiksmais jiems trukdyti, rankomis smūgiavo į orą, vadino juos: „mentais, gaidžiais, pyderastais“. Dėl šių priežasčių A. I. panaudojo spec. Priemonę - dujas ir uždėjo antrankius. Tuomet A. M. koja vieną kartą spyrė jo kolegai A. I. į krūtinę, po to jie su A. I. paguldė A. M. ant žemės ir išsikvietė į pagalbą kolegas (1 t., b. l. 40-43).

2024 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-20).

2024 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, iš kurių matyti, kaip pareigūnas sulaiko N. M., priremia jį prie sienos, nes pastarasis nevykdo pareigūno nurodymų. Tie patys veiksmai atliekami ir A. M., kurį laiko policijos rėmėjas. Pareigūnas nurodo N. M. ir A. M. pasiimti striukes, nes jie turės važiuoti kartu, bet vaikinai ir toliau nevykdo nurodymų. Pareigūnas panaudoja spec. priemonę - antrankius N. M.. Prie pareigūno prieina A. M. ir lyg bando savo rankomis atitraukti pareigūną nuo N. M.. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip sulaikomi N. M., kurį laiko pareigūnas, ir A. M., kurį laiko policijos rėmėjas. Asmenys aktyviais veiksmais priešinasi ir vartoja keiksmažodžius. Po to A. M. kaire koja spiria į pareigūno kūno kamerą (į krūtinę). Po to N. M. ir A. M. agresyviai grasina pareigūnui, įžeidinėja. Policijos pareigūnas per raciją sako: „vyko pasipriešinimas, spyrė iš kojos“. Kitame vaizdo įraše A. M. atvedamas prie tarnybinio automobilio ir pasodinamas į laikino sulaikymo patalpą (1 t., b. l. 44-46).

Neblaivumo patikrinimo rezultatų žurnale užfiksuota, kad 2024 m. vasario 26 d. 06 val. 16 min. A. M. nustatytas 1,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 53-54).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. M. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pasitvirtino.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų veikų padarymo, visų pirma, patvirtina paties kaltinamojo A. M. parodymai, kad įvykio dieną - 2024 m. vasario 25 d. – vartojo alkoholį, kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie norėjo sulaikyti jo brolį N. M., todėl norėjo apginti brolį ir vieną kartą spyrė jo brolį sulaikančiam pareigūnui į krūtinę (2 t., b. l. 92). Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo A. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio dieną jis vykdė tarnybines pareigas – vyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado kaltinamąjį A. M. ir jo brolį N. M., kurie abu trukdė dirbti, ižeidinėjo, nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl nusprendus sulaikyti N. M., vedant jį į tarnybinį automobilį, jo brolis tyčia vieną kartą spyrė jam į krūtinę, dėl tokių A. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-26). Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad nukentėjusiojo A. I. parodymai visiškai atitinka įvykio vietoje buvusio policijos rėmėjo G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 40-43). Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai nuoseklūs, duomenų, kad nukentėjusysis ir / ar liudytojas būtų anksčiau konfliktavęs su kaltinamuoju A. M., turėtų pagrindo pastarąjį apkalbėti, byloje nenustatyta, jie sutampa su kitu byloje esančiais įrodymais - tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 51-52), taip pat pažymėtina, jog nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, valstybės tarnautojas, vykdantis įstatymu jam pavestas funkcijas, veikęs teisėtai ir savo įgaliojimų ribose.

Kaltinamojo A. M. kaltę bei nukentėjusiajam A. I. padarytą sužalojimą patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip kaltinamasis A. M. nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir jam vieną kartą koja spiria nukentėjusiajam į krūtinę (1 t., b. l. 44-46).

Nukentėjusysis A. I. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) tyrėjas ir įvykio vietoje vykdė tarnybines pareigas – pagal gautą iškvietimą vyko į įvykio vietą ir sulaikė asmenį, kuris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui A. I. - vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo krūtinę, dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl tokie kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 286 straipsnį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, nusikalstama veika įvykdyta tiesiogine tyčia, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas 8 kartus, bausmes atlikęs, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 60-79), jo atžvilgiu priimtas dar vienas teismo procesinis dokumentas – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas (nuosprendžio paskelbimo dieną jis nėra įsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 1-10), šiuo metu bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 91).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu bei nusikalstamas veikas

padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė siūlė kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę, tačiau įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. M. teisiamas devintą kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijose numatytas minimalus (BK 50 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, todėl jam skirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra jauno amžiaus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atidedant vienerių metų laikotarpiui, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. vasario 25 d. 23 val. 10 min. iki 2024 m. vasario 26 d. 14 val. 32 min. (2 t., b. l. 47-48, 52-55) - 1 (viena) diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Arvydas Montrimas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. M.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 170,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos probacijos vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą probaciją – panaikintina (2 t., b. l. 52-55).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (2 t., bylos viršelis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2024 m. vasario 25 d. 23 val. 10 min. iki 2024 m. vasario 26 d. 14 val. 32 min. - 1 (vieną) dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos probacijos vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti probaciją, panaikinti.

Priteisti iš A. M. 170,83 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt tris euro centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

A. M. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.