- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-1225-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- M. Z., Danske Bank A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties byloje J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – M. Z., M. Z., Danske Bank A/S, antstolis I. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. S. 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi į antstolį I. G. skundu, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymą dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2. Nurodė, kad antstolis ginčo patvarkyme, remdamasis prielaidomis apie neva egzistuojančius prievolinius santykius tarp pareiškėjos ir skolininkų M. Z. ir M. Z., areštavo skolininkų reikalavimo teises į pareiškėją. Pažymėjo, kad antstolis nepareikalavo jos pateikti informaciją, ar ji turi skolininkams priklausančių piniginių lėšų ar kito turto, taip pat ar ji privalo išmokėti skolininkams tam tikras pinigų sumas, tačiau, nesilaikydamas CPK 688 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei remdamasis prielaidomis, priėmė ginčo patvarkymą. Pareiškėjos vertinimu, antstolis, nustatęs kad ji privalo išmokėti skolininkas tam tikras pinigų sumas, turi teisę aprašyti konkretų turtą ir surašyti atitinkamo reikalavimo arešto aktą. Pažymėjo, kad skolininkams ji nėra skolinga, o iki ginčo patvarkymo priėmimo už M. Z. ir M. Z. dengė AB „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 22 d. suteiktą kreditą pagal tikslinę paskolos sutartį. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nevyksta reikalavimo įvykdymas ir ji turi teisę be jokių apribojimų pervesti pinigines lėšas, skirtas kredito dengimui, už savo dukrą M. Z..Antstolis 2017 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos 2017 m. spalio 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01383 pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 973,40 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai. Teigė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. gavo AB „Swedbank“ pranešimą, jog už M. Z. ir M. Z. mokėjimus pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį atlieka pareiškėja. Tuo pagrindu 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčo patvarkymą ir areštavo skolininkų turtines teises, uždrausdamas skolininkams priimti pareiškėjos reikalavimo įvykdymą, valdyti ir disponuoti areštuotina turtine teise, o pareiškėją įpareigojo skolininkams mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad priimdamas ginčo patvarkymą vadovavosi CPK 688 straipsnio 1 dalies ir 749 straipsnio nuostatomis, todėl pagrindo jo naikinti nėra. Antstolio teigimu, ginčo patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota per 5 dienas pateikti informaciją, ar ji privalo išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims pinigų sumas už skolininkus, nurodyti teisinį pagrindą bei terminus. Pareiškėjos pateikta tikslinė paskolos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja dengė AB „Swedbank“ paskolą už skolininkus, įrodo, jog pareiškėja turi skolininkei M. Z. mokėtinų piniginių lėšų, į kurias skolininkų teisę jis pagrįstai areštavo. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad ginčo patvarkymu M. Z. ir M. Z. buvo nustatytas draudimas priimti trečiųjų asmenų jiems mokėtinas sumas, taip pat priimti trečiųjų asmenų reikalavimų įvykdymą, kurie nėra nukreipti pareiškėjos atžvilgiu. Suinteresuoto asmens vertinimu, ginčo patvarkymu nustatyti ribojimai nepažeidžia pareiškėjos teisių ir pareigų, nes ji neturi vykdomojoje byloje procesinio suinteresuotumo. Tokiu būdu teigė, kad skundžiamam patvarkymui neįtakojant pareiškėjos teisių bei pareigų, ji neturi teisės į teisminę gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi J. S. skundą patenkino iš dalies. Panaikino antstolio I. G. 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01383 dalį, kuria pareiškėja J. S., kaip prievolės skolininkė, įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio I. G. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.Nutartyje nurodė, kad Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/17/01383 medžiagos matyti, jog antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 973,40 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai (el. v. b. l. 172-173). 2017 m. rugpjūčio 1 d. antstolis patvarkymu Nr. S-17-8-6882 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą (el. v. b. l. 149,168). Skolininkė M. Z. geranoriškai teismo sprendimo neįvykdė, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2017 m. rugsėjo 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas AB „Swedbank“ pranešimas apie paskolą, kuriame nurodyta, kad M. Z. ir M. Z. neįvykdyti įsipareigojimui bankui pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį sudaro 193 911,40 EUR. Laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 mokėjimus pagal kredito sutartį atliko pareiškėja (el. v. b. l. 119). Antstolis 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčo patvarkymą, kuriuo areštavo M. Z. ir M. Z. tiesiogiai, ar jų nurodymu tretiesiems asmenims, už skolininkus mokėtinas sumas, uždraudė skolininkams priimti reikalavimo įvykdymą, taip pat valdyti ir disponuoti areštuota turtine teise. Antstolis taip pat nurodė pareiškėjai, kaip prievolės skolininkei, mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčo patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją apie jos prievolę išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims už skolininkus pinigines lėšas, teisinį pagrindą bei terminus (el. v. b. l. 117-118). Dėl minėto antstolio patvarkymo pareiškėja padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kartu pateikdama 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinę paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir skolininkės M. Z., kuria šalys sulygo, jog pareiškėja už M. Z. neterminuotai dengs AB „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį (el. v. b. l. 112-113). Nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį, sudarytą tarp AB „Swedbank“ ir M. bei M. Z., laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 vykdė pareiškėja, priėmė ginčo patvarkymą, remdamasis prielaida, jog pareiškėja turi skolininkams mokėtinų piniginių lėšų. Teismas pritarė pareiškėjos argumentui, jog, priimdamas ginčo patvarkymą antstolis rėmėsi prielaidomis apie jos mokėtinas sumas skolininkams, tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti antstolio patvarkymo neteisėtu. Teismo vertinimu, antstolis, sužinojęs jog galimai pas pareiškėją yra skolininkams mokėtinų sumų, pagrįstai CPK 688 straipsnio 1 dalies ir 749 straipsnio nuostatų pagrindu priėmė ginčo patvarkymą, juolab, kad minėtu patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją, ar ji privalo išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims už skolininkus pinigų sumas ir nurodyti, kokiu pagrindu bei už kokį laikotarpį. Pareiškėja antstolio reikalaujamos informacijos nepateikė, tačiau padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja, įrodinėdama, jog ji neturi skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinų piniginių lėšų, pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinę paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir jos dukros M. Z.. Paskolos sutartis, kuria sutarties šalys sulygo, jog pareiškėja dengs 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį AB „Swedbank“ už skolininkus M. Z. ir M. Z., buvo sudaryta po ginčo patvarkymo priėmimo. Tokiu būdu ginčo patvarkymo priėmimo metu pareiškėjos ir skolininkų nesiejo paskolos teisiniai santykiai, o nurodomas teisinis pagrindas piniginių lėšų mokėjimui už skolininkus atsirado po ginčo patvarkymo priėmimo. Pareiškėjos mokėjimai AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį buvo atlikti iki tikslinės paskolos sutarties ir ginčo patvarkymo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, iki 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinė paskolos sutarties priėmimo, ją ir skolininkę M. Z. siejo dovanojimo teisiniai santykiai, t. y. pareiškėja dengdama skolininkų kreditą AB „Swedbank“ šias lėšas dovanodavo, siekdama išsaugoti kredito sutartį, kad skolininkai su mažamečiais vaikais išsaugotų šeimos gyvenamąjį būstą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjos ir skolininkų prievolinius teisinius santykius, taip pat nėra duomenų apie 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinės paskolos sutarties ir dovanojimo teisių santykių nuginčijimą ar pripažinimą negaliojančiais (CPK 178 straipsnis). Todėl išvados darymas apie dovanojimo santykių nebuvimą be pakankamų įrodymų, prieštarautų civilinių santykių stabilumo tikslui. Kadangi dovanojimo sutartis yra realinė, tai įsipareigojimas padovanoti yra negalimas. Dėl nurodytos priežasties skolininkai neturėjo reikalavimo teisės į pareiškėją, o pats piniginių lėšų pervedimas AB „Swedbank“ už skolininkus buvo neatlygintinas. Sudarius tikslinę paskolos sutartį pareiškėja turi teisę, o ne pareigą teikti tikslinę paskolą skolininkei M. Z., kas taip pat patvirtina, jog skolininkė neturi reikalavimo teisės į pareiškėją (Tikslinės paskolos sutarties 1.2 punktas). Teismo vertinimu, civilinių santykių stabilumas tarp skolininkų ir AB „Swedbank“ nebūtų išsaugotas, jeigu pareiškėjos pervestos piniginės lėšos už skolininkus, kaip kredito sutarties dengimas, būtų nukreiptos į antstolio depozitinę sąskaitą ir panaudotos išieškotojo interesams patenkinti šioje vykdomojoje byloje. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją dengti skolininkų įsiskolinimą išieškotojui Danske Bank A/S, kadangi pareiškėja neturi tokios pareigos, to nenumato nei Civilinio proceso kodeksas, nei Spendimų vykdymo instrukcija, nei kiti teisės aktai. Nustačius, jog skolininkai neturi reikalavimo teisės į pareiškėją, o pareiškėja neturi prievolių ir pareigų skolininkams, teismas padarė išvadą, kad antstolio priimta ginčo patvarkymo dalis, kuria pareiškėja, kaip prievolės skolininkė, įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, prieštarauja pareiškėjos interesams. Nors antstolis, priimdamas ginčo patvarkymą duomenų apie pareiškėją ir skolininkus siejusius teisinius santykius neturėjo, tačiau nustatęs, jog pareiškėja galimai turi mokėtinų piniginių lėšų skolininkams, pagrįstai priėmė ginčo patvarkymą, nes tokią teisę jam suteikė įstatymas. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs pareiškėjos mokamų piniginių lėšų už skolininkus tikslą bei teisinį pagrindą, panaikino antstolio 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2 dalį, kuria pareiškėja įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kadangi piniginės lėšos, mokamos už skolininkus, nepatenka į CPK 688 straipsnio taikymo ribas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos J. S. skundą atmesti.Nurodė, kad teismui nustačius, jog skolininkams neturint (šiam momentui) reikalavimo teisių į pareiškėją, antstolio patvarkymo dalis, kuria pareiškėja buvo įpareigota skolininkams mokėtinas lėšas ar jų prašymu tretiesiems asmenims mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, pripažinta neteisėta nepagrįstai, kadangi skolininkams neturint reikalavimo teisių į pareiškėją, antstolio patvarkymas (ar jo dalis) nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismas nedetalizavo kokiu būdu antstolio įpareigojimas dėl areštuotų lėšų pervedimo prieštarauja pareiškėjos interesams. Skundžiamu antstolio patvarkymu areštas taikytas ir būsimoms išmokėtinoms lėšoms, todėl teismas nepagrįstai panaikino įpareigojimą pervesti lėšas, kurios gali būti išmokamos ne tikslinės paskolos pagrindu, neįvertinęs, kad pareiškėja yra artimai susijęs su skolininkais asmuo ir gali turėti skolininkams kitų mokėtinu lėšų. LR CPK 749 str. 3 d. numato, kad prievolė skolininkui privalo būti įvykdyta į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl antstolio procesinis veikimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo teisėtas.Tretysis asmuo Danske Bank A/S pareiškimu prisidėjo prie antstolio atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 973,40 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai. Antstolio kontoroje gautas AB „Swedbank“ pranešimas, kuriame nurodyta, kad M. Z. ir M. Z. neįvykdyti įsipareigojimui bankui sutartį sudaro 193 911,40 EUR. Nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 mokėjimus pagal kredito sutartį atliko pareiškėja. Antstolis 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčo patvarkymą, kuriuo areštavo M. Z. ir M. Z. tiesiogiai, ar jų nurodymu tretiesiems asmenims, už skolininkus mokėtinas sumas, uždraudė skolininkams priimti reikalavimo įvykdymą, taip pat valdyti ir disponuoti areštuota turtine teise. Antstolis taip pat nurodė pareiškėjai, kaip prievolės skolininkei, mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčo patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją apie jos prievolę išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims už skolininkus pinigines lėšas, teisinį pagrindą bei terminus (el. v. b. l. 117-118).Pareiškėja pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinę paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir skolininkės M. Z., kuria šalys sulygo, jog pareiškėja už savo dukrą M. Z. neterminuotai dengs AB „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį. Taip pat nurodė, jog iki paskolos sutarties sudarymo kredito sutartį dengė įmokų dovanojimo pagrindu. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų apie pareiškėjos ir skolininkų prievolinius teisinius santykius, skolininkai neturėjo reikalavimo teisės į pareiškėją, vadinasi antstolis nepagrįstai apribojo pareiškėjos mokėjimus AB „Swedbank“. Atskirąjame skunde antstolis nurodo, jog skolininkams neturint reikalavimo teisių į pareiškėją, antstolio patvarkymas (ar jo dalis) nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas tokią antstolio poziciją vertina kritiškai. Ginčo patvarkymas pareiškėjai ir skolininkams sukelia aiškias pasekmes – areštuotomis lėšomis negali būti padengtas kreditorinis įsiskolinimas AB „Swedbank“. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pareiškėja turės / turi skolininkams mokėtinu sumų kitu pagrindu, antstolis galės priimti naują patvarkymą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijama nutartis yra pagrįsta, ir naikinti jos skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Antstolio I. G. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.