Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sitransa“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB ,,Sitransa“ bankroto administratorė prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymą grindė tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto, taip pat aplinkybe, kad įmonė jau 2011 m. atitiko nemokios įmonės kriterijų, tačiau per 2012 m. pardavė susijusioms įmonėms tris transporto priemones ir kitą turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi BUAB ,,Sitransa“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad įmonės turto iššvaistymo bei apgaulingos apskaitos tvarkymo faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-557/2016. Teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia preziumuoti, kad BUAB „Sitransa“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 str. 3 d., 2 d. 1, 4, 5 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas J. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktiką teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonės turtas buvo iššvaistytas. Po įmonės akcijų pardavimo atvyko asmenys, prisistatę naujais savininkais, perimti turto, parodė naujojo akcininko R. J. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, po kurio buvo surašyti įmonės dokumentų ir ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktai. Šiuose aktuose nurodytas turtas ir dokumentai buvo perduoti šiems asmenims. Šie priėmimo–perdavimo aktai yra galiojantys, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas iššvaistė turtą ir privedė įmonę prie bankroto tyčia.Ši byla buvo sustabdyta iki Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą (Nr. 2-2549-998/2016), kurioje įmonės bankroto administratorė prašo pripažinti negaliojančiais įmonės turto ir dokumentų perdavimo aktus. Šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, nesant išnagrinėtos pirmiau nurodytos bylos dėl priėmimo pardavimo aktų nuginčijimo. Todėl skundžiama nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime į atskirąjį skundą įmonės bankroto administratorė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, turi tiesioginę prejudicinę reikšmę nustatant tyčinio bankroto požymius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Spręsdamas, kad yra pagrindas pripažinti BUAB ,,Sitransa“ bankrotą tyčiniu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kuriuo apeliantas A. Š. (buvęs įmonės vadovas) nuteistas už įmonės turto iššvaistymą ir apskaitos dokumentų paslėpimą (CPK 182 str. 3 p.).Apeliantas byloje įrodinėjo, kad pagal 2013 m. vasario 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį UAB ,,Sitransa“ akcijos buvo perleistos R. J., nuo akcijų perleidimo įmonės valdyme nedalyvavo, įmonės turtą ir dokumentus perdavė R. J. prisistačiusiam asmeniui.Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-557/2016, konstatuota, kad kaltinamasis J. Š., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikdamas per R. J., nesuvokusį jų nusikalstamos veikos pobūdžio, imituodamas bendrovės turto perdavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, 2013 m. kovo 7 d. surašė ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kuriuos tariamai J. Š. perdavė, o R. J. priėmė kaltinamajame akte nurodytus UAB „Sitransa“ turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau šį turtą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu jį iššvaistė, o buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė (CPK 179 str. 3 d.).Apelianto teiginys, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, yra teisingas. Tačiau pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų apelianto J. Š. veiksmų iš naujo šioje byloje įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 3 p.). Tokie apelianto, kaip įmonės vadovo, nusikalstami veiksmai, dėl kurių įmonė neteko turto ir dokumentų, yra pakankami konstatuoti įmonės tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose. Tai, kad įmonės turto ir dokumentų priėmimo perdavimo aktai nėra nuginčyti civiline tvarka (šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2549-998/2016 pagal bankroto administratorės ieškinį dėl dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais) nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes priėmimo–perdavimo aktų pripažinimas negaliojančiais nėra būtina tyčinio bankroto nustatymo sąlyga. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti faktai, kad apeliantas fiktyviai asocialiam asmeniui R. J. perleido įmonės turtą, paslėpė įmonės buhalterinius dokumentus, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Sitransa“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 iki 2013 m., yra visiškai pakankami pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Todėl tai, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo išnagrinėta pirmiau nurodyta civilinė byla, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atnaujintas šios bylos nagrinėjimas, nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos teisėtumo ir/ar pagrįstumo nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.