Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 nutarimo, kuriuo L. D. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir nubausta galutine subendrinta administracine nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nubausta už tai, kad 2013-12-03 apie 16.17 val., Viršuliškių g. 75, Vilniuje, vairuodama automobilį MITSUBISHI ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę ženklinimo liniją 1.1., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino. L. D. iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Įtariama automobilį vairavusi neblaivi, policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti blaivumą nustatyta tvarka atsisakė. Savo veika ji pažeidė KET 8, 233 ir 234 punktų reikalavimus.

Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas nesivadovavo ATPK 257 str., 256, 250 str. str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostatomis, priimdamas skundžiamą nutarimą pilnai ir visapusiškai neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. D. paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., padarymą.

L. D. neginčija savo atsakomybės dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.) bei nepagrįstai atsisakė tikrintis blaivumą (ATPK 126 str. 4 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog L. D. veiksmuose yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., požymiai.

Dėl įrodymų vertinimo ir ATPK 130 str. 1 d. taikymo.

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų<....>.

Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog surinktais įrodymais yra nustatyta, kad 2013-12-03, apie 16.17 val., L. D. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama (duomenys neskelbtini) punktą, kuriame nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog, priešingai nei nurodoma skunde, L. D. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nesilaikydama KET reikalavimų, apie tai policijai nepranešė, o, pavažiavusi truputį į priekį bei stabtelėjusi, paskui tiesiog nuvažiavo, todėl akivaizdu, kad ji iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėtina, jog L. D. apgadino tiek savo automobilį, tiek nukentėjusiosios automobilį VW Sharan. Šį faktą patvirtina eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 6-7), fotonuotraukos (b.l. 46-74, 83-88), liudytojos L. A. iš karto po įvykio surašytas paaiškinimas bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji nurodė, jog 2013-12-03, apie 16 val., važiavo Viršuliškių gatve apie 40 km/val. greičiu, kai netikėtai pamatė tiesiai į ją atvažiuojantį tamsios spalvos džipą. Pasak liudytojos, ji staigiai pasuko vairą į dešinę, o džipas į kairę, bet išvengti susidūrimo nepavyko, džipas šonu braukė per liudytojos automobilio šoną ir numušė kairės pusės veidrodėlį (b. l. 8, 36). Pažymėtina, kad tiek iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja labai tiksliai ir nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes, akcentuodama, jog pavažiavęs šiek tiek toliau, džipas buvo labai trumpam sustojęs, tačiau vėliau nulėkė toliau. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šiais liudytojos parodymais ar manyti, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi, jie yra laikytini įrodymu, pagrindžiančiu L. D. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo. Apeliantės teiginiai dėl galimo liudytojos suinteresuotumo bei negalėjimo dėl streso būsenos pastebėti, ar buvo sustojęs po įvykio L. D. vairuojamas automobilis, laikytini niekuo nepagrįsta subjektyvia apeliantės nuomone, todėl atmestini. Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimų pobūdžiu. Byloje esančios fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina, jog L. D. vairuojamo automobilio bei liudytojos L. A. vairuojamo automobilio pažeidimų laipsnis bei pobūdis visiškai sutampa. Iš pastarųjų matyti, jog įvykio metu buvo nulaužti abiejų automobilių veidrodėliai. Taip pat matyti, jog automobilių buvo kontaktuota ir šonais – ant VW Sharan kairiojo šono yra užfiksuoti tamsios spalvos dažų likučiai bei slydimo žymės. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, jog be nulaužto veidrodėlio, ant jos automobilio buvo ir „keli įbrėžimai“, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino pati L. D. (b. l. 33), tačiau savo apeliaciniame skunde ji tą aplinkybę jau neigia, nurodydama, jog įvykio metu buvo nulaužta tik plastikinė kairės pusės veidrodėlio dalis, jokių kitų pažeidimų automobiliui nebuvo padaryta. Pastarosios nuotraukos taip pat patvirtina, kad įvykio metu būta stipraus smūgio (visiškai nulaužti abiejų automobilių veidrodėliai). Tuo tarpu ant automobilio VW Sharan užfiksuotos slydimo žymės patvirtina, jog, skirtingai nei teigia apeliantė, automobilių kontaktas anaiptol nebuvo trumpalaikis ir riboto ploto, tad jo nepastebėti, net ir grojant automobilio salone muzikai, galėjo tik visiškai nesiorientuojantis aplinkoje žmogus. Juo labiau, kad susidūrimas įvyko iš kairės, t. y. vairuotojo, pusės. Tą faktą, jog apeliantė neabejotinai pajuto susidūrimą ir suprato apgadinusi kitą automobilį, patvirtina ir aukščiau teismo aptarta byloje laikytina nustatyta aplinkybė, jog iš karto po įvykio, pavažiavusi truputį į priekį, L. D. buvo trumpam sustojusi, bet vėliau nuvažiavo toliau.

Įvertinus L. D. į bylą pateiktas jai priklausančio automobilio nuotraukas (b. l. 120), darytina išvada, kad jos neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Bylos medžiaga nustatyta, kad pastarosios nuotraukos buvo pateiktos į bylą teismo posėdžio, vykusio 2014-03-14, metu, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio. Akcentuotina, kad pačiose nuotraukose taip pat nėra užfiksuota jų darymo data, tad neaišku kada ir kokiomis sąlygomis buvo fotografuojamas L. D. priklausantis automobilis. Be to, aptariamose nuotraukose yra užfiksuota tik priekinė automobilio Mitsubishi ASX kairės pusės dalis. Tuo tarpu ant automobilio VW Sharan esančios slydimo žymės galėjo būti paliktos tiek priekine, tiek galine L. D. vairuojamo automobilio kairės pusės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantės pateiktose nuotraukose nėra užfiksuoti „keli įbrėžimai“, apie kuriuos ji užsiminė teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 33).

Pažymėtina, kad jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi ir L. D. motinos A. D. duoti parodymai. Liudytoja A. D. nematė nei paties įvykio, nei L. D. elgesio iš karto po jo. Jos parodymai yra išskirtinai susiję su galimo konflikto, galimai įvykusio tarp jos dukros ir policijos pareigūnų, aplinkybėmis, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog grįžusi namo L. D. jai nieko nepapasakojo apie įvykusį autoįvykį, jokiu būdu nepaneigia aukščiau teismo aptartų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių L. D. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., visumos. Apeliantės kaltės nepaneigia ir byloje esantys medicininiai dokumentai. Teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamo skundo dalyką sudaro L. D. įvykdyti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. Todėl teismas nepasisako dėl L. D. patirtų sužalojimų, galimai atsiradusių jos galimo konflikto su policijos pareigūnais, metu ir nevertina byloje esančių su tuo susijusių medicininių dokumentų. Teismo taip pat nevertintini A. D. medicininiai dokumentai. Akivaizdu, kad net ir skubėdama namo ir nerimaudama dėl savo motinos, L. D., padariusį eismo įvykį, privalėjo sustoti. Niekas netrukdė apeliantei, palikus visus savo duomenis ir paaiškinus situaciją, visgi nuvažiuoti namo, patikrinti motinos sveikatos būklę, o vėliau grįžti į eismo įvykio vietą. Vietoj to, L. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog eismo įvykį padarė būtent L. D. vairuojamas automobilis, buvo nustatyta tik eismo įvykio liudytojų, įsiminusių Mitsubishi ASX valstybinį numerį, dėka.

Dėl ATPK 126 str. 4 d. taikymo

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. D. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, nurodydama, kad atsisakė tikrintis blaivumą dėl grubaus policijos pareigūnų elgesio su ja.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. D. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžtina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir byloje neginčytinai nustačius, jog atvykus policijos pareigūnams L. D. atsisakė tikrintis blaivumą (to neneigia ir pati apeliantė (b. l. 34)), konstatuotina, kad jos veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtis, todėl ji buvo pagrįstai nubausta už šio pažeidimo padarymą.

Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė dėl vyno vartojimo vakarienės metu prieš pat atvykstant policijos pareigūnams, nepaneigia jos pareigos paklusti pastarųjų reikalavimams dėl blaivumo tikrinimo. Teismo aukščiau aptartais įrodymais nustačius, jog L. D., vairuodama automobilį, padarė eismo įvykį, suprato jį padariusi, tačiau iš eismo įvykio pasišalino, konstatuotina, kad jos blaivumo nustatymas buvo itin svarbus sprendžiant ar eismo įvykį jį padarė būdama neblaivi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. D. policijos pareigūnų buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur jos blaivumą galėjo patikrinti jau kiti, nebūtinai ja pristatę, pareigūnai, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Apeliaciniu skundu L. D. taip pat prašo paskirti jai tik piniginę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirdamas nuobaudą pažeidėjai bei parinkdamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir paskyrė jai minimalias ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., sankcijose numatytas nuobaudas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skundžiamu nutarimu L. D. yra paskirta galutinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį administracinį teisės pažeidimą (ATPK 130 str. 1 d.) ribose, - 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Paskirta nuobauda yra teisinga bei proporcinga padarytiems pažeidimams, jų pavojingumo laipsniui bei pobūdžiui. Dar labiau ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo pareiškėja, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-03-24 nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu L. D. taip pat prašė pripažinti ją kalta, padarius ATPK 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. perkvalifikuojant iš jai inkriminuotos 127 str. 4 dalies į 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu L. D. buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., numatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), kas visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad, skirtingai nei teigiama skunde, L. D. niekada nebuvo inkriminuojamas ATPK 127 str. 4 d., kadangi pastarąjį straipsnį apskritai sudaro tik 3 dalys. Taip pat nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti L. D. veiksmus į ATPK 127 str. 1 d., numatantį atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta L. A. ar kokio nors kito asmens sveikata. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo reikalavimų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti L. D. apeliacinį skundą.

2014-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.