Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant vertėjai Erikai Vencevičienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjui advokatui Nerijui Andriusevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. D., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1960-10-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2013-12-03 apie 16.17 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį MITSUBISHI ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę ženklinimo liniją 1.1., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino. L. D. iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Įtariama automobilį vairavusi neblaivi, policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti blaivumą nustatyta tvarka atsisakė. Savo veika ji pažeidė KET 8, 233 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. D. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jos mama serga labai rimtai, kas mėnesį lankosi pas gydytoją dėl tachikardijos, dėl aritmijos, dėl labai padidinto – iki 160 kartų/min., – pulso, pastoviai tikrinasi širdies ritmą. Ji bet kuriuo metu gali apalpti. Mamos sveikata tokia, kad širdies raumuo bet kuriuo momentu gali sprogti, nes labai didelis širdies apkrovimas – 160 dūžių per minutę. Paprastai per dieną kelis kartus skambina jai į namus. Įvykio dieną iš ryto mama blogiau jautėsi, skambino jai kelis kartus, bet mama neatsiliepė. Tada atsiprašė savo kolegų ir apie 16 val. išvažiavo namo. Buvo tamsu, labai susinervino, nes galvojo, kad mamai kažkas rimto atsitiko. Prieš (duomenys neskelbtini) pajuto skausmą akyje ir suprato, kad iškrito lęšis. Jis labai plonas, jei prisikabina prie drabužių, dar įmanoma pagauti. Tą ji ir mėgino padaryti. Automobilyje grojo muzika, ji kiek pasilenkė ieškodama lęšio ir kita ranka vairuodama važiavo toliau. Nepastebėjo, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jokio smūgio nepajuto. Nesustojo, nes labai skubėjo namo. Bet pusę regėjimo prarado iš kairės pusės. Parvažiavusi į kiemą metė mašiną ir nulėkė namo. Namuose suprato, kad mamai viskas gerai, ji buvo su chalatu, bet išėjo pasitikti. Pakalbėjo apie sveikatą, po to su mama vakarieniavo ir vakarienės metu išgėrė porą bokalų raudono sauso vyno, nes buvo stresas. Bet šiaip pas juos šeimoje priimta, jie dažnai vakarieniauja su vynu, tai dar nuo tėvo laikų. Dar sėdėjo ir kalbėjosi, kai į buto duris paskambino. Atvykęs policijos pareigūnas pasakė jos automobilio numerį, paklausė, ar tai jos mašina ir paprašė su dokumentais išeiti į kiemą. Ji paėmė dokumentus ir išėjo į lauką. Jai pradėjo rodyti ant mašinos esančius įbrėžimus, kurių tamsoje net nesimatė. Pareigūnas pasakė, kad ji pateko į eismo įvykį. Ji nesiginčijo, pagalvojo pradžioje, kad gal aikštelėje kažkas automobilį apdaužė, bet policininkas paaiškino, kad buvo eismo įvykis gatvėje. Ji ir dėl to nesiginčijo ir neatsisakinėjo. Jos automobilio apgadinimai buvo – veidrodis ir pora įbrėžimų. Policininkas pajuto alkoholio kvapą, puolė ją stumti ir sakyti, kad reikia važiuoti į komisariatą. Kadangi ji į kiemą išėjo tik su pižama, basomis kojomis į batus, su lengva striuke, pasakė, kad negali taip eiti. Policininkai nesiklausė, vienas užlaužė jai ranką taip, kad net atskilo kaulo gabaliukas. Tai didelis skausmas, jai prasidėjo isterija. Toliau jie pradėjo ją stumdyti, spardyti, dėti antrankius. Konfliktą su policija gali paaiškinti taip, kad jie norėjo vieno, o ji nenorėjo važiuoti į nuovadą arba norėjo bent persirengti. Pasipriešino važiavimui į nuovadą, nes buvo su naminiais drabužiais, su pižama, basomis kojomis, bet jai nebuvo leista persirengti. Ji pasakė, kad turi persirengti arba gali atvažiuoti kitą dieną į nuovadą. Į namus atvyko apie 16 val., policija atvyko apie 18 val., todėl tuo metu buvo su naminiais drabužiais, nebuvo pasiruošusi važiuoti. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes tik ką namuose išgėrė vyno. Apie eismo įvykį sužinojo tik iš policininkų, nes įvykio metu ji nepajuti, kad sukėlė eismo įvykį. Ant automobilio nebuvo jokių įvykio pėdsakų, tik kieme nukrito mašinos veidrodis.

Liudytoja A. D. parodė, kad tai buvo įprasta diena. Ji iš ryto blogai jautėsi, turi stiprią tachikardiją – iki 150-170 dūžių būna, ir dar aritmiją. Gydytoja visada stebisi, kaip ji dar gyva. Kai pulsas dažnėja, ji tokiais atvejais blogai jaučiasi. Ji nuėjo į savo kambarį, įjungė radiją ir gulėjo, todėl jokio telefono skambučio negirdėjo. Grįžusi žymiai anksčiau namo jos dukra L. D. paaiškino, kad skambino jai, o ji nekėlė ragelio, todėl ji jaudinosi. Ji skambučio tiesiog negirdėjo. Dukra nuėjo persirengti, apsivilko naminius drabužius. Jai grįžus iš darbo visada kartu pietauja. Taip pas juos įprasta, kad pietaujant ar vakarieniaujant ne kiekvieną dieną, bet dažnai išgeria – po nedaug, iki 150 gramų, – sauso raudono vyno. Jos papietavo, praėjo kažkiek laiko, jau buvo tamsu, kai į buto duris paskambino. Atidarė ir pamatė policininką, kuris paklausė, ar tai jų automobilis ir pasakė mašinos numerį. Atsakė, kad jų ir policininkas pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji išsigando, policininkas tai pastebėjo ir pasakė, kad įvykis nedidelis. Jis pakvietė dukrą išeiti į kiemą prie automobilio su dokumentais. Dukra ant basų kojų apsimovė batus ir išėjo į kiemą. Po kelių minučių išgirdo riksmą „mama, mama“. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad jos dukrą tempia kaip maišą iš už mašinos. Ji taip pat išbėgo į kiemą, pradėjo prašyti paleisti dukrą. Aukštesnysis policininkas buvo šiurkštesnis, tempė ją toliau. Ji mažesniojo pareigūno prašė, kad dukrai leistų kitą dieną ateiti į policiją. O ji vis rėkė „mama, mama“, ją įstūmė į policijos automobilį ir išvažiavo. O tas aukštesnysis policininkas dar uždėjo dukrai antrankius, o jai liepė nesijaudinti. Ji grįžo namo, po kiek laiko išsikvietė taksi ir važiavo ieškoti dukters. Rado komisariatą, kuriame dukra buvo sulaikyta, bet jos neįleido. Dukrą, tokią neapsirengusią, basą, taip ir laikė komisariate visą naktį ir dar kitą dieną.

Liudytoja L. A. parodė, kad L. D. nepažįsta. 2013-12-03 apie 16 val. važiavo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW SHARAN. Važiavo apie 40 km/val. greičiu. Netikėtai pamatė, kad iš Laisvės prospekto pusės link jos lekia tamsios spalvos džipas, važiuoja tiesiai į ją, pilnai įvažiavęs į jos juostą. Džipo manevras link savo juostos buvo dėl to, kad lenkė kitas mašinas ir norėjo greičiau važiuoti savo keliu. To momento, kaip džipas įvažiavo į sankryžą, nematė, tik matė, kad priekyje buvo laisvos vietos ir džipas stengėsi į tą vietą patekti. Ji staigiai pasuko į dešinę, džipas pasuko į kairę, tačiau visiškai išvengti susidūrimo nepavyko, džipas šonu braukė per jos automobilio šoną. Smūgį į automobilį pajuto tikrai stiprų. Džipas buvo pervažiavęs ištisinę liniją, kuria buvo paženklintas kelias jai iš kairės pusės. Po to džipas vėl kirto ištisinę liniją grįždamas atgal, stabtelėjo sekundei ir nulėkė. Po smūgio džipas sustojo už 20-30 metrų ir tą sustojimą ji suprato taip, kad vairuotojas suprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau jo niekas nematė, ir todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Ji nespėjo jo numerių užfiksuoti. Kad džipo vairuotojas nepajustų susidūrimo, to niekaip negali būti. Juk braukėsi metalas, buvo ir garsas girdimas, ir juntamas smūgis. Kai džipas sustojo, matė, kad priekyje jo buvo laisva, mašinų nebuvo. Po smūgio ji sustojo ir paskambino į policiją, jai pasakė, kad apie eismo įvykį jau žino, o atvykę pareigūnai sakė, kad įvykį matė liudytojai ir pranešė policijai. Ji su automobiliu stovėjo ties kelio išsišakojimu, ten beveik ant kampo yra bendrovė „Nutrūkusi styga“ ir kelias šakojasi link Laisvės prospekto. Jos automobilis įvykio metu buvo apgadintas – numuštas kairės pusės veidrodėlis, nubrėžtas sparnas, dažai. Taip pat ant jo liko džipo dažų. Įvykio vietoje rastos šukės yra jos automobilio, ant jos šviesiai mėlynos spalvos automobilio matėsi tamsios spalvos dažai, kuriuos paliko džipas. Pareigūnai surašė eismo įvykio protokolą, bebaigiant rašyti jau pasakė, kad rado tą nuvažiavusį automobilį. Vakare sakė, kad sulaikė moterį. Buvo draudime, pranešė apie įvykį, tačiau jai sakė, kad pinigus perves, kai bus nustatytas įvykio kaltininkas, todėl automobilį pati susitvarkė, nes jis buvo greitai reikalingas naudotis.

Liudytojas pareigūnas A. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį L. D. pažįsta tik iš matymo, kai teko bendrauti dėl šio nagrinėjamo eismo įvykio. Prisimena, kad atvykus į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis VW SHARAN. Jo vairuotoja papasakojo, kad jai stovint kamštyje į jos automobilį atsitrenkė džipas. Džipas iš įvykio vietos pasišalino, apie tai pasakė dar ir tas liudininkas, kuris jiems skambino į pagalbos centrą. Eismo įvykio kilimo priežastis buvo ta, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo džipas. Tokia įvykio versija iš karto buvo tikėtina, nes vietoje buvęs automobilis dar kažkiek priekiu pasitraukė į dešinę kiek įmanoma ir vis tiek įvyko smūgis. Praktiškai susidūrimas įvyko džipui įvažiavus puse korpuso į priešpriešinę eismo juostą. Nubraižė schemas, perdavė duomenis į centrą. Tuo metu Viešosios policijos patruliai prie L. D. namų rado sudaužytą mašiną, nustatė savininką. Kai patruliai apie tai pranešė, jis važiavo prie rastojo kieme automobilio. Kol braižė schemą, kol pranešė, kad rado, praėjo maždaug valanda laiko. Prie džipo kada atvyko, neprisimena. Tačiau jų tarnybinis automobilis yra bendroje Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) GPS duomenų bazėje ir jų judėjimą mato VPK. Kai atvyko, apžiūrėjo džipą, sugadinimai buvo švieži, apgadinimai atitiko aukštį, vietą su anksčiau apžiūrėtu įvykio vietoje automobiliu. Nuėjo į butą, paskambino, užėjo, prie durų buvo L. D. su mama. Matėsi, kad L. D. neblaivi. Paklausus, kas vairuoja džipą, L. D. pasakė, kad ji naudojasi automobiliu MITSUBISHI ASX. Pasitikslindamas dar kartą perklausė, ar L. D. naudojasi džipu, ji atsakė, kad taip. Paklausė, ar davė kam nors naudotis automobiliu, bet L. D. pasakė, kad šiuo automobiliu naudojasi tik ji. Vėliau iš kalbos buvo aišku, kad L. D. dalyvavo eismo įvykyje. Iš tokios jos frazės, kad „eta mašina na menia sama naskačila (ta mašina ant manęs pati užšoko)“, kad ji vairavo, buvo aišku ir aišku, kad L. D. matė susidūrimą, jautė, nes nurodė, kad anos mašinos vairuotoja pati kalta buvo. Tikrai negalima teigti, kad L. D. galėjo nepastebėti susidūrimo – labai stiprūs abiejų automobilių sugadinimai, tuo labiau smūgis buvo ne atbulomis važiuojant, o tiesiai iš priekio, nuo to smūgio nukrito veidrodėlis. Ir garsas buvo. Nepastebėti neįmanoma. Nebent stipriai išgėręs vairuotojas. Vos atsiremia mašinos, ir tai jaučiasi, o čia buvo ir garsas, ir smūgis. Neblaivumą prašė pasitikrinti, bet L. D. atsisakė. Tais atvejais, kai vairuotojas atsisako pasitikrinti blaivumą, esmės nekeičia, ar vairuotojas prieš įvykį ar po įvykio vartoja alkoholį. Jei sutinka ir blaivumą tikrinasi, tada svarbu, kada gėrė alkoholį ir kitos aplinkybės. L. D. nieko nesakė apie tai, kada gėrė alkoholį. Dėl to, kad vairuodama atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, L. D. taip pat nieko neaiškino, ji su jais nelabai norėjo bendrauti, žmoniškos kalbos nebuvo. Juk ir į komisariatą ją pristatinėjo su muštynėmis ir paaiškinama tai tik alkoholiu, nes L. D. buvo stipriai girta. Pristatant L. D. į komisariatą antrankiai buvo uždėti. Tai buvo padaryta siekiant apsaugoti visus – ir ją, ir juos pačius, nes ji daužėsi. Pristatinėti L. D. į komisariatą nebuvo reikalo, nes jie turėjo automobilyje alkotesterį, nereikėjo niekur važiuoti. Bet L. D. pasitikrinti atsisakė ir ne šiaip atsisakė, bet kai ji prieš juos pavartojo neteisėtus veiksmus, tai tam, kad visus apsaugoti, ir buvo panaudoti antrankiai. Į kiemą prie džipo L. D. išėjo su striuke, treningu, batais. Persirengti ji neprašė leisti, ji pasiuntė juos toliau necenzūriniais žodžiais ir pasakė „einu aš namo“.

Liudytojas pareigūnas G. V. parodė, kad L. D. pažįsta iš matymo, tik dėl tarnybos. Datos nepamena, gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, iš įvykio vietos pasišalino automobilis, kurio valstybiniai numeriai buvo jiems taip pat nurodyti. Atvykę į įvykio vietą rado sudaužytą automobilį ir vairuotoją moterį, o kitas automobilis buvo pasišalinęs. Pasišalinusio automobilio duomenis pranešė pravažiuojantis liudytojas, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Per duomenų bazę nustatė, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei, bet jiems pasakė, kas naudojasi automobiliu. Taip pat gavo informaciją, kad ši pilietė gali būti Marcinkevičiaus gatvėje. Centras ten į (duomenys neskelbtini) pasiuntė Viešosios policijos patrulius, ir patrulis kieme rado apgadintą automobilį. Byloje esanti schema yra teisinga. Džipas įvažiavo daugiau kaip puse korpuso į VW SHARAN buvimo vietos eismo juostą. Įforminę įvykį apie 17.10 val. nuvažiavo prie pasišalinusio automobilio, apžiūrėjo ir pamatė, kad atitiko apgadinimus ir aukštis, ir vieta. Džipe nebuvo veidrodėlio, bet jo ir įvykio vietoje nerado, gal pakeliui pametė. Džipą fotografavo savo mobiliuoju telefonu, nuotraukos yra spalvotos, apgadinimai matosi. Porininkas nuėjo į butą ir atsivedė neblaivią, agresyvią vairuotoją L. D.. Ji net ir neginčijo, kad vairavo automobilį ir dalyvavo eismo įvykyje. Ji vis kartojo: „na, ir sudaužiau, na ir kas“. Jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, ji atsisakė. Vis minėjo, kad ne ji įvažiavo, o į ją įvažiavo. Sakė, kad ji neturėjo kur sustoti, todėl ir išvažiavo. Negalėtų daryti išvados, kad L. D. įvykio nepastebėjo, juk ji ir neneigė, kad buvo įvykis. Ji jautė susidūrimą ir net pristabdė, apie tai jiems nurodė kita vairuotoja. Kai šnekėjo prie džipo, L. D. žinojo apie ką eina kalba, ir to neginčijo. Tik kad ji nelabai orientavosi aplinkoje, nes buvo stipriai išgėrusi – tai buvo visai nemastantis žmogus, jai buvo nesvarbu, su kuo ji kalba, jos kalba buvo nerišli, jam ji net sudavė į veidą. Komisariate budintis ją uždarė į kamerą, ji spardėsi, daužėsi net būdama su antrankiais. Kai vedė L. D. į automobilį, ji rėkė, tada į kiemą išėjo jos mama. Pasakė mamai, kur L. D. veža.

Nors pažeidėja kalta prisipažino tik iš dalies ir neigia padariusi jai inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., tai yra kad pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, pareigūnams pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau jos kaltė padarius visus jai inkriminuojamus pažeidimus yra įrodyta liudytojų L. A., A. V. ir G. V. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis bei kitais byloje esančiais dokumentais. Pažeidėjos paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi neatitinka aukščiau paminėtų liudytojų parodymus ir byloje surinktų įrodymų visumos. Ji teigia, kad jokio įvykio, susidūrimo su kitu automobiliu nepastebėjo, nes skubėjo susijaudinusi dėl mamos sveikatos namo, jai buvo iškritęs vienas lęšis. Tačiau ši versija yra paneigta liudytojų parodymais, kad MITSUBISHI automobilis iš karto po susidūrimo buvo trumpam sustojęs, po to nuvažiavo; atvykus į L. D. kiemą ir ją pakvietus į lauką prie mašinos, ji bandė teisintis, kad ne ji įvažiavo į kitą mašiną, o į ją įvažiavo, tai yra iš jos elgesio buvo galima suprasti, kad ji įvykį pastebėjo ir apie jį žinojo. Be to, įvertinus byloje esančias automobilių nuotraukas, konstatuotina, kad esant tokiems sugadinimams – nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis – vairuotoja negalėjo nepastebėti susidūrimo, kadangi veidrodėlis yra iš jos pusės ir ji objektyviai negalėjo nepajusti ir neišgirsti tokio smūgio. Taip pat pažymėtina, kad vairuojant ji negalėjo nematyti, kad nebėra vairuotojo pusės veidrodėlio, kuris sėdint už vairo yra vairuotojo akiratyje, ar kad jis yra sugadintas. Netikėti liudytojų L. A., A. V. ir G. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi nėra duomenų, kad jie, ypač policijos pareigūnai, būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti atsakomybėn traukiamą asmenį. Tuo tarpu liudytojos A. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra L. D. motina ir yra suinteresuotas asmuo, be to, apie įvykį ji nieko nežinanti. Alkoholio vartojimo po įvykio bei atsisakymo pasitikrinti blaivumą faktų neneigia ir pati L. D..

Tokiu būdu aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais byloje yra įrodyta, kad L. D., vairuodama automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, apgadindama abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus, policijos pareigūnams pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą. L. D. inkriminuojami pažeidimai yra kvalifikuoti tinkamai pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., kaltė jų padarymu įrodyta ir ji baustina.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2013-09-20 L. D. nubaustas 50 Lt bauda už KET pažeidimą). Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau už būtent tokio pobūdžio pažeidimus nebausta, jai skirtina bauda, atitinkanti sankcijoje numatytą minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30¹ str., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti L. D., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1960-10-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti L. D., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1960-10-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Pripažinti L. D., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1960-10-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.

Paskirtas baudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.)

Išaiškinti, kad baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.