- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-49-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04867-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovo 2820,49 Lt skolą už socialinio būsto nuomą ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 1970 m. vasario 10 d. B. S. neterminuotai išnuomotas butas (duomenys neskelbtini). Nuomininkas mirė 2009 m. sausio 19 d. Nuomininko sūnus (atsakovas) nuo 1990 m. spalio 24 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo bute ir naudojasi gyvenamuoju plotu. Vilniaus miesto savivaldybė nėra sudariusi su atsakovu gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, todėl atsakovas yra savavališkai užėmęs patalpą. Atsakovas skolingas už šio buto nuomą nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog siekdamas pagrįsti pareikštus reikalavimus, ieškovas rėmėsi iš esmės vien tik atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo faktu, tačiau ši formalaus pobūdžio aplinkybė, teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakankama pareikštiems ieškinio reikalavimams pagrįsti. Šia prasme pažymėtina, kad ieškovas, viena vertus, remiasi viešojo registro duomenimis dėl atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau, kita vertus, tokiu atveju duomenys apie B. S. mirtį taip pat nurodomi viešame registre ir todėl galėjo (bei turėjo) būti žinomi ieškovui. Tai reiškia, kad ieškovas galėjo (ir turėjo) sužinoti apie nuomininko B. S. mirtį ir imtis reikiamų veiksmų sprendžiant dėl buto nuomos santykių tęstinumo ar nuomos pasibaigimo arba nutraukimo. Nurodė, kad nėra duomenų apie asmenį(-is), kuris(-ie) skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. faktiškai naudojosi butu. Be to, paties ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – buto patikrinimo akte – nurodyta, kad ginčo bute atsakovas negyvena 12 metų, t. y. išsikraustė gerokai anksčiau iki B. S. (buto nuomininko) mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti (b.l. 86-88). Apeliantas nurodo, jog A. S. savo gyvenamąją vieta ginčo buto adresu deklaravo 2000-10-24. Taip pat nurodo, kad atsakovas A. S. santuoką sudarė 2000-06-09. Sutuoktinės A. P. gyvenamoji vieta adresu Tolminkiemio g. 17-4 deklaruota 1998-03-03. Atsakovas savo gyvenamąją vieta ginčo buto adresu deklaravo 2000-10-24, jau po santuokos sudarymo, todėl galima pagrįstai teigti, kad būtent šiuo adresu ir yra jo gyvenamoji vieta. Taip pat nurodo, kad pagrindinis buto nuomininkas B. S., nuo 1979 m. birželio 27 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu Sodų g. 11-13, Vilniuje, mirė 2009 m. sausio 19 d. Po B. S. mirties, minėtu gyvenamuoju plotu naudojasi jo sūnus A. S.. Taip pat nurodė, kad už gyvenamąsias patalpas nuo 2009-01-19 iki 2011-07-20 buvo reguliariai mokamas nuomos mokestis, tuo metu bute kitų asmenų, be A. S., deklaruota nebuvo. Ieškovas negali identifikuoti asmens, nurodytu laikotarpiu vykdžiusio atsiskaitymus už ginčo butą, tačiau abejotina, ar visai pašalinis asmuo būtų galėjęs vykdyti atsiskaitymus.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, jog 1970 m. vasario 10 d. B. S. neterminuotai išnuomotas butas (duomenys neskelbtini) priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Nuomininkas mirė 2009 m. sausio 19 d. Atsakovas A. S. 1990-10-24 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šį teiginį pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai ir nurodė kad jis yra nepagrįstas. Ieškovas, pirmosios instancijos teisme įrodinėdamas, kad atsakovas gyvena ir naudojasi butu esančiu (duomenys neskelbtini), prideda vienintelį įrodymą – duomenis apie 1990-10-24 atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Pažymėtina, kad ši atsakovo gyvenamosios vietos deklaracija buvo atlikta daugiau kaip prieš 24 metus. Per visą šį laikotarpį jokių kitų duomenų, kad atsakovas gyvena ginčo bute ieškovas negavo. Nors ieškovas skunde nurodo, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą ginčo buto adresu deklaravo ir 2000-10-24, tačiau šis teiginys laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu byloje esantiems duomenims (b.l. 16). Ieškovas taip pat nurodo, kad kažkas mokėjo nuomos mokestį už ginčo butą, tačiau negali asmens identifikuoti. Ieškovas abejoja ar kas nors kitas, o ne atsakovas, galėjo mokėti už buto nuomą. Tačiau vien tik šie ieškovo pasvarstymai, neparemti jokiais įrodymais, negali būti laikomi įrodymu pagrindžiančiu atsakovo naudojimosi ginčo butu nuo 2009-01-19. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str), tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis, laikytina, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė.
Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir remiasi CK 2.17 str. norma įtvirtinančia asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, tačiau nepateikia jokių duomenų, apie atsakovo faktinio gyvenimo ginčo bute trukmę ir tęstinumą, ar kokius nors duomenis apie atsakovo viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Remiantis ieškovo pateiktais bei CPK 185 straipsnio pagrindu įvertintais įrodymais, iš bylos įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas nuo 2009-01-19 gyveno ginčo bute.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.