Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Vilkas“ atstovui advokato padėjėjui Domui Gružauskui, atsakovui R. J., atsakovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilkas“ ieškinį atsakovui R. J., dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Taip pat papildomai paaiškino, kad vairuotojas nesilaikė nustatyto maršruto, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Reikalaujama žala tik dėl automobilio remonto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 12 d. UAB „Vilkas“ sudarė darbo sutartį Nr. 193 su R. J., įdarbindamas jį krovinių vairuotoju –ekspeditoriumi (c.b. 7-8 l.)

8. 2019 03 16 atsakovas būdamas komandiruotėje Norvegijoje (duomenys neskelbtini) prisnigtame kelyje, važiuodamas nurodytu maršrutu, pagrindiniu keliu, nesant jokių įspėjamųjų ženklų, už posūkio įvažiavo į kelio susiaurėjimą. Transporto priemonė negalėjo įvažiuoti į įkalnę ir pariedėjo atbuline eiga. Transporto priemonė toliau važiuoti negalėjo, buvo kviečiama techninė pagalba, atlikti gelbėjimo darbus. Vykdant avarijos likvidavimo darbus atsakovo vežamam kroviniui perkrauti į kitą transporto priemonę buvo iškviesta techninė pagalba, specialus kranas ir savivartis atvežęs skaldą.

9. 2019 03 25 byloje pateiktame R. J. paaiškinime nurodyta, kad nusukus nuo pagrindinio kelio, buvo tiltas už kurio buvo posūkis ir įkalnė, buvo privažinėta sniego, puspriekabė atsirėmė į tilto atitvarą, o pats vilkikas nuslydo nuo kelio. Kitą dieną atvykus į įvykio vietą ir techninei pagalbai vykdant gelbėjimo darbus „Viking“ vairuotojas buvo prie automobilio vairo, ir tempiant automobilį buvo sulaužytas galinis žibintas ir valstybinis numeris (c.b. 10-11)

10. 2019 04 18 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrių, dėl žalos atlyginimo, prašė priteisti 25123,64 Eur žalą, kurią atsakovas padarė įmonei, netinkamai atlikdamas savo tiesiogines pareigas ir netinkamai veikdamas. 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. DGKS-2869 darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius, atmetė ieškovo prašymą dėl žalos priteisimo. (c.b. l 19-20)

11. Byloje pateikta 2019 03 25 Defektinis aktas dėl transporto priemonės MAN TGX valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame išvardinti automobilio sugadinimai, ir nurodyta, kad jie atsirado dėl vairuoto – ekspeditoriaus R. J. kaltės. (c.b.9 l).

12. 2019 09 24 byloje gautas ieškovo papildomas prašymas, dėl įrodymų prijungimo, prie bylos, dėl atsakovo pareigų pažeidimo ir materialinės atsakomybės sąlygų buvimo, kuriuose nurodo, kad atsakovo įgytos kompetencijos turint profesinę kvalifikaciją reiškia, kad jis tinkamai apmokytas ir susipažinęs su atitinkamos kategorijos transporto priemonės eksplotavimo, vairavimo bei saugumo taisyklėmis ir kad vairuotojas- ekspeditorius turi žinoti saugius krovinio valdymo būdus, esant sudėtingoms eismo sąlygoms.(Pareiginių nuostatų 11.2 punktas.)

13. Nurodė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m. balandžio 18 d. pasirašytą vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginę instrukciją ir įsipareigodamas ją vykdyti, prisiėmė ir atsakomybę pagal instrukcijos 11.2 punktą už saugų autotransporto priemonės eksploatavimą, 11.5 už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą (c. b., 50-51 . l.), tačiau Vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose „II dalyje Pareigos“, nenurodo, kurios pareigos nevykdė vairuotojas (c.b. l 50-51).

14. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, atsiranda materialinė atsakomybė. Pagal DK 246 straipsnio nuostatas, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra šių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

15. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 str.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. pasirašydamas vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginę instrukciją ir įsipareigodamas ją vykdyti, prisiėmė ir atsakomybę pagal instrukcijos 11.2 punktą už saugų autotransporto priemonės eksploatavimą, 11.5 už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą (c. b. 50-51 b. l.). Iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad vairuotojas laikėsi UAB „Vilkas“ darbuotojų nustatyto krovinio vežimo maršruto. Kelyje nebuvo jokių įspėjamųjų kelio ženklų, kad yra kelio susiaurėjimas, atsakovui nebuvo pateiktas joks kitas maršrutas, kuriuo jis galėjo pristatyti krovinį. Atsakovui nebuvo surašytas protokolas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir jokių neteisėtų veiksmų dėl žalos atsiradimo neatliko.

15. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 str.).

16. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

17. Pirmiausia pažymėtina tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-396/2011; Nr. 3K-3-290-706/2015).

18. Byloje pateikta 2019 04 25 PVM sąskaita- faktūra autoserviso „4 vyrai“ , kurioje yra numatyta suma už remonto darbus 3059,42 Eur. Ieškovas, remiantis šia sąskaita faktūrą įrodinėja tiesioginius ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo kaltės remontuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Tačiau, ieškinio reikalavimą teikia 1350,54 Eur žalos priteisimo iš atsakovo. Kaip paskaičiavo ir įvertino žalą ieškovė byloje įrodymų nepateikė.

19. Civilinė atsakomybė yra galima tik tokiu atveju, jei yra nustatomos visos materialinės atsakomybės sąlygos. Pagal DK 246 straipsnio nuostatas, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra šių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovė neįrodė realios atsakovo padarytos žalos ieškovei, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys atsakovo R. J. atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

22. Atsakovas R. J. prašo priteisti iš ieškovo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (59-60.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui.

23. Teismas šioje byloje patyrė 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilkas“, įmonės kodas 302636764, atsakovui R. J. juridinio asmens kodas 144980062, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilkas“, įmonės kodas 302636764, valstybei 3,52 Eur (trijų eurų, 52 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.