- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1-213-938/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Buziliauskienė
- Civilinis ieškovas
- T. M.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
I. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-09-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (susitaikius su nukentėjusiuoju) ir byla nutraukta,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. 2013m. liepos mėn., per laikotarpį nuo 10 d. iki 18 d., per šešis kartus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš T. M. priklausančio miško sklypo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), nukirto ir pagrobė 3000 litų bendros vertės 27 vnt. - 13,79 kietmetrių uosių medienos.
Be to, I. G. buvo kaltinamas, kad 2013 m. liepos mėn., per laikotarpį nuo 10 d. iki 18 d., per šešis kartus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš T. M. priklausančio miško sklypo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia neteisėtai išpjovęs 13,79 kietmetrių uosio medžių, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas“ 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos“ 6 punktą, kuriame „draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo VII skyriaus „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir teisinė atsakomybė“ 32 straipsnio „Žala aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas“ 1 dalies 1 punktą, kuriame „pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžių, saugomų teritorijų būklei“, dėl to padarė 303,38 litų žalą aplinkai, apskaičiuojamą pagal 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos turtinės žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 2 str. 2.3 punktu, 1.4 ir 1.4.2 punktais, tai yra, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d., padarymu.
Kaltinamasis I. G. bylos nagrinėjimo teisme metu patikslinus pagrobtos medienos vertę, kas šiuo atveju nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena netoli, apie pora kilometrų nuo miško, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nuėjo į jį pagrybauti, kuomet pamatė, kad yra išvirtusių medžių. Laikotarpyje nuo liepos 10 d. iki 15d., per 6 kartus su arkliuku parsivežė uosius iš šio miško namo. Nežinojo kieno tai miškas. Vėliau sužinojo, kad tai T. M. priklausantis miškas. Nuo kelio pusės žinojo kieno miškas, o einant toliau į mišką, nežinojo kieno jis yra. Ten buvo virtuoliai - sausuoliai uosiai. Apie kokie 60 proc. buvo išpuvę, išgriuvę medžiai. Jis medžius pjovė savo pjūklu pjovė apie metrą, pusantro metro, kad galėtų pakelti. Prie jo namų stovėjo vežimas su malkomis, todėl jas ir pamatė. Atvažiavo du eiguliai, įgaliotinis, kriminalistas, vežimą su malkomis nuforografavo. Malkos buvo sudėtos prie negyvenamos sodybos. Jis 303,38 Lt ieškinį, pareikštą ikiteisminio tyrimo metu, sumokėjo 2013 m. liepos 26 d. Jis sutinka su patikslinta pagrobtos medienos bendra 3000 litų rinkos verte. Jis nukentėjusiajam žalą atlygino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M., liudytojo R. M. parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
N. T. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes su jo dukra lankė vieną mokyklą ir jo tėvas su kaltinamuoju turi bendrą turtą iš bendrovės. Buvo pirkta žemė ir jos paskirtis keista į miško paskirtį. Tai senas miškas, pagrindiniai medžiai - uosiai. Datos nepamena, bet 2013 m. liepos mėn. pradžioje jam paskambino įgaliotinis ir pasakė, kad apvogtas jo miškas ir yra įtariamasis. Tą pačią dieną jis atvyko į Kėdainių policijos komisariatą, parašė pareiškimą dėl padarytos žalos. Kaltinamasis jo miške iškirto uosių kokybišką medieną, kuri gali būti naudojama ne tik malkoms, bet ir baldams, statyboms, todėl jos vertė aukštesnė negu malkų vertė. Dėl pavogto miško kiekio sutinka su girininkų paskaičiavimais, nes pats nustatyti kiekio negali. Patikslintais duomenimis iš jo pavogtos medienos 1 kietmetrio vertė yra 217,50 lito, todėl bendra iš jo pagrobtos medienos rinkos vertė yra 3000 litų, kaltinamasis jam padarytą žalą atlygino, todėl jis pateikto ieškinio atsisako.
L. R. M. (girininkas) parodė, kad datos nepamena – neseniai, laikotarpiu tarp šio ir praeito mėnesio, pagal gautą skundą nuvyko į (duomenys neskelbtini) privatų mišką, kur rado o kelmus, medieną. Su įgaliotiniu nuvažiavo į mišką, apmatavo kelmus ir jis apskaičiavo iškirstos medienos kiekį. Kiek pamena, paskaičiavo iki 15 kubų. Skaičiavo pagal kelmus, juos matavo plačiausioje ir siauriausioje vietoje, po to pagal nustatytas valstybės lenteles nusistatė, kokie buvo krūtinės aukštyje medžiai, suvedė į kompiuterį ir programa paskaičiavo kiek yra medienos kubatūros bendrai su visomis šakomis nuo kelmo iki viršūnės. Viena kubinis metras ir kietmetris tolygus vienas kitam. 1 kubas yra 1,6 ertmetrio. Ertmetris yra su skylėmis, o kubas yra grynai kubas. Išjautus uosio medžius rado negyvenamoje sodyboje, jie buvo sukrauti vežime. Medžio ilgio nematavo. Medžiai buvo sukrauti prie namo gražiai, bet suskersuoti. Medžiai buvo supjaustyti. Medžiai galėjo būti supjaustyti nuo 1,5 metro iki 2 metrų ilgio. Medžiai buvo nupjauti išvirtę ir statūs sausuoliai, tai sausuoliai - virtuoliai, taip jie juos vadina. Į tuos paskaičiuotus 13,79 kietmetrio įeina ir kamienas, ir šakos, tai bendra mediena. Kelmų buvo ir sveikų, ir su puviniu, jų vidurys buvo papuvęs. Jis tik paskaičiavo medienos tūrį, tačiau nenustatinėjo medienos kokybės. Šiuo metu apytikslė malkų kaina 120-140 Lt, nukentėjusiojo nurodyta 217,50 Lt kaina už vieną kubinį metrą yra galima tokiu atveju, jei ji būtų rastų kaina. Mediena gaminama iš rastų, nepriklausomai ar jis virtuolis, ar žalias, bet priklauso nuo kokybės klasės ir nuo gamybos proceso. Žalias medis yra vertingesnis.
Iš 2013-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo bei su juo susijusių savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų ir medžių matavimo lapo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančiame miško 325 kvartale, 8 sklype, kur matyti nupjautų uosių kelmai. Rasta nupjauti įvairių diametrų 27 uosio medžiai. Apžiūroje dalyvavo girininkijos eigulys R. M. (b.l. 3-8, 10).
Iš VĮ (duomenys neskelbtini) girininkijos pateikto biržės taksavimo lapo matyti, kad savavališkai nukirsti 27 vienetai uosių sudaro 13,79 kietmetrius, kurių malkiniame bei likvidinių šakų pavidale bendra kaina su PVM yra 318,86 Lt (b.l. 9).
Iš 2013-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti žole apaugusi neaptverta negyvenamos sodybos teritorija, kurios žemėje matyti arklio tempiamo vežimo pėdsakų požymiai, 4 m atstumu nuo negyvenamo namo pastatytas arklio traukiamas vežimas. Vienoje krūvoje sukrautos medienos yra 1,48 m³, kitoje – 2,02 m³, viso kieme rasta 3,5 m³ medienos. I. G. įsipareigojo jo suvežtą medieną saugoti iki atskiro nurodymo (b.l. 11-15, 29).
Iš VĮ Kėdainių miškų urėdijos mažmeninės medienos pardavimo kainų lentelės matyti, kad uosio pjautiniųjų rastų, kurių ilgis 2 ir daugiau metrų, D kokybės vidutinio dydžio stambumo klasės (23-34) vieno m³ urėdijos mažmeninė pardavimo kaina yra 256,52 Lt, o tokios medienos malkų vieno m³ mažmeninė pardavimo kaina - 100,43 Lt (b.l. 67-68).
Iš 2013-07-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. savo iniciatyva pateikė Kauno apskrities 2003-02-17 sprendimo bei žemės sklypo plano kopijas, iš kurių matyti, kad T. M. atkurta nuosavybės teisė į 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,12 ha miško sklypą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-21).
Valstybinė miškų tarnyba šioje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 303,38 Lt civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (b.l. 23-24), kurį I. G. 2013-07-26 pilnai atlygino (b.l. 27), todėl ši tarnyba atsisakė civilinio ieškinio ir I. G. atžvilgiu pretenzijų neturi (b.l. 26).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo I. G. prisipažinimu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M., liudytojo R. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 4-7, 11-15), dokumentų pateikimo protokolu ir įvertinus šių dokumentų duomenis (b.l. 19-21), savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (b.l. 8), medžių matavimo lapu (b.l. 10), biržes taksavimo lapu (b.l. 9), kitais aukščiau paminėtais ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad I. G. 2013m. liepos mėn., per laikotarpį nuo 10 d. iki 18 d., per šešis kartus, tikslus laikas nenustatytas, iš T. M. priklausančio miško sklypo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), nukirto ir pagrobė 27 vnt. - 13,79 kietmetrių uosių medienos, kurios bendra vertė 3000 litų. I. G. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jo pagrobtos tokio kiekio medienos bendra vertė yra 5600 litų, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats nukentėjusysis T. M., remdamasis VĮ Kėdainių miškų urėdijos nustatytomis mažmeninės medienos pardavimo kainomis, patikslino (sumažino) iš jo pagrobtos medienos rinkos vertės sumą, nurodydamas, kad vieno kietmetrio jo pagrobtos medienos rinkos vertė yra 217,50 Lt, o jo pagrobtos 13,79 kietmetrių medienos bendra rinkos vertė yra 3000 Lt, kad tokia suma yra reali ir atitinka šios medienos rinkos vertę patvirtino ir liudytoju apklaustas girininkijos eigulys R. M., su tokia pagrobtos medienos verte sutiko ir pats kaltinamasis, todėl pagreitinto proceso tvarka bylos nagrinėjimo metu nustačius iš nukentėjusiojo pagrobtos medienos vertę, kuri yra mažesnė už kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytąją, kas šiuo atveju nekeičia I. G. pareikštame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. nurodytos veikos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis ir nekeičia I. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl visiems proceso dalyviams sutinkant, šia aplinkybe teismas tikslina I. G. pareikštą kaltinimą, t.y. tikslina pagrobtos medienos bendrą vertę, nurodant ją 3000 Lt (Lietuvos Respublikos BPK 256).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Jei asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku nukentėjusiajam priklausančiame miške išpjovęs 27 uosio medžius, tai yra viso 13,79 kietmetrių, juos parsivežęs į sodybą tokiu būdu pagrobė svetimą 3000 Lt vertės turtą, t.y. didesnės nei 3 MGL vertės, todėl kaltinamojo veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Kaltinamojo veiksmai, jų dinamika nusikalstamos veikos darymo metu ir po to, atskleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, kad I. G. aiškiai suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo grobia svetimą nuosavybę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą kaltinamasis pabaigė, nes pagrobtuoju turtu turėjo galimybę naudotis pagal savo valią. Tai gi, I. G. kaltė padarius šią jam inkriminuojamą veiką įrodyta visiškai.
Be to, I. G. buvo kaltinamas, kad darydamas aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarė ir dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 1 dalį taikoma tais atvejais, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių padaryti pažeidimai galėjo padaryti didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai.
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad yra nustatyta, jog kaltinamasis 2013 m. liepos mėn., per laikotarpį nuo 10 d. iki 18 d., per šešis kartus, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš T. M. priklausančio miško sklypo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia neteisėtai išpjovęs 13,79 kietmetrių uosio medžių, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas“ 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos“ 6 punktą, kuriame „draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo VII skyriaus „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir teisinė atsakomybė“ 32 straipsnio „Žala aplinkai ir aplinkos būklės atkūrimas“ 1 dalies 1 punktą, kuriame „pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžių, saugomų teritorijų būklei“, dėl to padarė 303,38 litų žalą aplinkai, apskaičiuojamą pagal 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos turtinės žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 2 str. 2.3 punktu, 1.4 ir 1.4.2 punktais, kas atitinka I. G. pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
Tai gi, nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė aplinkos apsaugos taisykles ir savo tokiais veiksmais padarė 303,38 Lt žalą gamtai (b.l. 23-24), neviršijančią 3 MGL, kas, remiantis teismų praktika, atitinka nedidelės žalos sampratą, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamojo padaryti aukščiau nurodytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimai galėjo padaryti didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar dėl to atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, todėl I. G. padaryti veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties, jis visiškai nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką, juolab, kad ir jam pareikštame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės neatitinka šios baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos sudėties, todėl I. G. pagal BK 270 str. 1 d. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad I. G. kaltu įvykdęs vagystę prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, baigtumą – I. G. padarė baigtą nusikalstamą veiką (BK 178 str. 1 d.), kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – jis laikomas neteistu, nes 2010-09-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir byla nutraukta (b.l. 39, 42), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 43-45), gyvena santuokoje (b.l. 46), būdamas registruotu darbo biržoje (b.l. 50) dirba (duomenys neskelbtini) yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, pareigingas žmogus, visada padedantis kaimynams, artimiesiems, kaimynų ir oažįstamų charakterizuojamas teigiamai, nepiktnaudžiauja alkoholiu (b.l. 53), ką patvirtina ir iš VšĮ Kėdainių PSPC gauta informacija, kad I. G. šio centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės kabinetų įskaitoje neregistruotas (b.l. 52) informacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 77). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių rūšių, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą (BK 48), šios bausmės trukmę nustatant mažesnę nei įstatyme numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.), bei bausmės atlikimo metu paskiriant BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p. nustatytus įpareigojimus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, taikytina kaltinamojo teisinę padėtį švelninti BK 64¹ str. nuostata ir I. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam 2013-07-25 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35, 36), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. buvo pareiškęs 5600 Lt dydžio civilinį ieškinį (b.l. 58), tačiau bylos nagrinėjimo teisme proceso metu, nepasibaigus įrodymų tyrimo stadijai, kaltinamasis I. G. sumokėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 2800 Lt žalos atlyginimo, dėl ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. tiek raštu (b.l. 65), tiek žodžiu teismui patvirtino, kad jam žala pilnai atlyginta ir ieškinio atsisakė (BPK 112 str. 3 d.), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti – 13,79 kietmetrių uosių medienos, kuri saugoma I. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina šių daiktų teisėtam savininkui T. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Proceso išlaidos. Šioje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
I. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 270 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant:
būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu;dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti – 13,79 kietmetrių uosių medienos, saugomus I. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti šių daiktų teisėtam savininkui T. M..
Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. M. atsisakius pareikšto civilinio ieškinio.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.