Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-35672-863/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-21
Bylos Nr.: e2YT-35672-863/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28951-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Pareiškėjas: Suraleb

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-35672-863/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28951-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.9; 3.5.12; 3.5.16 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Suraleb, Inc. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. skundu prašo antstolio Irmanto Gaidelio veiksmus, priimant atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su vėlesniais kitais jo veiksmais pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2017 m. liepos 12 d. patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-8-6106, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-31368, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S1-31367, patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S1-31370 ir patvarkymą Nr. S1-31372.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (el. b. l. 5-8) nurodo, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-8-6106, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-31368, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S1-31367, patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S1-31370 ir patvarkymą Nr. S1-31372. Pareiškėjo teigimu antstolis neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdymo veiksmus jo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas yra Jungtinėse Amerikos Valstijose esanti įmonė ir antstolio veiklos teritorijoje neturi nei buveinės, nei turto. Pažymi, kad antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė neteisėtai, t. y. neturėdamas tam įgalinimų vykdymo vietos prasme ir taip pažeidė imperatyvias CPK 590 straipsnio dalies, 651 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl ir visi vėliau antstolio priimti patvarkymai, raginimas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas turi būti panaikinti vien dėl šios priežasties. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad egzistuoja ir kita savarankiška sąlyga antstolio veiksmams pripažinti neteisėtais ir jo priimtiems aktams panaikinti. Nurodo, kad Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą, rezoliucinė dalis yra tokia: „7.1 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ sumoka 2 166 555 USD sumą Suraleb, Inc. už gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną Suraleb, Inc. išieškotą turtą, veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu; 7.2 Suraleb, Inc. perduoda Gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ turtą, išieškotą Suraleb, Inc. veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu, kadangi už šį turtą yra apmokama 2 166 555 USD; 7.3 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 USD sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 7.4 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 987 224,61 USD kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 7.5 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 1 203 761 Švedijos Kronų arbitravimo išlaidų; 7.6 Suraleb, Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo priėmimo pagal taikytinas taisykles; 7.7 Arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už juos nurodyta 6.6 punkte; 7.8 Likę reikalavimai yra atmetami.“ Pareiškėjas pažymi, kad minėto arbitražo sprendimu iš jos „Minsko traktorių gamykla“ nėra priteista jokių piniginių sumų, tačiau nepaisant to, antstolis ėmėsi interpretuoti jam pateiktą vykdyti arbitražo sprendimą ir faktiškai išsigalvojo, kad „Minsko traktorių gamykla“ naudai pagal šį teismo sprendimą neva turėtų būti išieškoma 524 542,50 Eur skola. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu antstolis minėtą Suraleb, Inc. „skolą“ sieja su „Minsko traktorių gamykla“ perduotinu turtu, tai „Minsko traktorių gamykla“ nėra įvykdžiusi iš arbitražo sprendimo kylančios pareigos sumokėti Suraleb, Inc. 2 166 555 USD sumą, todėl šiuo metu neturi jokio pagrindo reikalauti, kad jai būtų perduotas jos vardu išieškotas turtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Valstijų Rytų apylinkės Šiaurės Ilinojaus apygardos teismas, spręsdamas Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo pripažinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose klausimą savo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime pažymėjo, kad „Teismas nekompensuos MTG nuostolių, susijusių su jos nuosavybe, nes Teismo manymu, jeigu MTG tikrai būtų norėjusi susigrąžinti turtą, ji būtų atsiskaičiusi su Suraleb, Inc.“. Atsižvelgdamas į tai, teigia, jog 2 166 555 USD sumokėjimas Suraleb, Inc. yra būtina „Minsko traktorių gamykla“ vardu išieškoto turto gavimo prielaida ir sąlyga, kuri be kita ko yra patvirtinta įsiteisėjusiu, galiojančiu ir Lietuvos Respublikoje pripažintu, JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos teismo sprendimu. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą sąlygą, reiškiančią, kad „Minsko traktorių gamykla“ pateikus vykdomąjį raštą vykdyti egzistavo akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Teisme 2017 m. rugsėjo 21 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla nepagrįstai nurodo, kad perduotinas turtas nurodytas Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte ir kuris sudaro bendrą 11 838 264 USD sumą. Teigia, kad pačiame Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte apie jokias iš Suraleb, Inc. išieškotinas sumas nekalbama, o tik nurodoma, kaip apskaičiuojamas mokestis už Suraleb, Inc. paslaugas. Pažymi, kad antstolis savavališkai iš sprendimo teksto ištraukė vieną frazę „grynieji 675 000 USD“ ir pagal ją neteisėtai pradėjo vykdymą. Be to, nurodo, kad net jeigu tai teoriškai būtų grynieji pinigai, jie būtų JAV, kur antstolis neturi jokių įgalinimų veikti. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti remiasi Arbitražo sprendimo 5.4.2, 4.24 punktais, kur remdamasis pastaruoju nurodo, kad 675 000 USD suma buvo valdoma Sachnoff & Weawer, o ne Suraleb, Inc. Teigia, kad jei Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte būtų kalbama apie atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną turtą, šis turtas būtų identifikuotas, nurodytas jo pavadinimas, buvimo vieta, kiekis, identifikaciniai numeriai ir kt. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ nustatė ne tik palūkanas už Arbitražo sprendimo vykdymo vilkinimą, tačiau ir konstatavo šalių tarpusavio finansinius įsipareigojimus, t. y. kad nutarties priėmimo dieną (2017 m. rugsėjo 12 d.) atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ yra skolinga Suraleb, Inc., 1 947 475,30 Eur (skola ir ikisprendiminės palūkanos) ir 107 470,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat konstatavo, kad atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ Kanadoje ir JAV Suraleb, Inc., jau yra sumokėjusi 789 467,40 Eur, o visi atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ argumentai dėl didesnių sumų buvo atmesti. Teigia, kad jeigu Lietuvos apeliacinis teismas būtų nustatęs, kad Suraleb, Inc., yra skolinga atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“, neišvengiamai šia suma būtų sumažinęs atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ įsiskolinimą Suraleb, Inc. Teigia, kad Suraleb, Inc. kreipėsi dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo JAV, Kanadoje, Rumunijoje ir Lietuvoje, tačiau nė vienoje jurisdikcijoje nebuvo konstatuota, kad Suraleb, Inc. privalo sumokėti 675 000 USD. Atsižvelgiant į tai, kad atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ melagingai teismui nurodė, kad iš Suraleb, Inc. Arbitražo sprendimu yra priteista 675 000 USD, prašo skirti jam 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumokant Suraleb, Inc. Be to, prašo teismo atskirąja nutartimi informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie nusikalstamus antstolio Irmanto Gaidelio veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (el. b. l. 1-4), nurodo, kad 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Suraleb, Inc. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Suraleb, Inc. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą bei Jungtinių Amerikos valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį. Nurodo, kad 2017 m. liepos 11 d. išieškotojos atvirosios akcinės bendrovės ,Minsko traktorių gamykla“ atstovas pateikė antstoliui vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 skolininko Suraleb, Inc. (duomenys neskelbtini), JAV, atžvilgiu. Pažymi, kad CPK 590 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Nurodo, kad CPK turto sąvoka neapibrėžta, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis turtą, kaip civilinės teisės objektą, apibūdina kaip materialų ir nematerialų. CPK 590 straipsnio prasme turto buvimo vieta turėtų būti suprantama kaip bet kuri vieta, kurioje, spėjama, yra skolininko turto. Antstolis nurodo, kad CPK 648 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto turinį, nenumato, kad vykdomajame rašte būtų nurodyta skolininko turto buvimo vieta, todėl vykdomasis raštas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui pagal skolininko turto buvimo vietą remiantis išieškotojo turima informacija; jeigu yra alternatyvi galimybė pasirinkti vykdymo vietą, pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Teigia, kad nagrinėjamu atveju skolininkas turi reikalavimo teisę į išieškotoją AAB „Minsko traktorių gamykla“. Vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo skolininkas yra pateikęs vykdyti antstoliui Andriui Liaškovui. AAB „Minsko traktorių gamykla“ Lietuvos Respublikoje veikia per savo įsteigtą filialą Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), taigi išieškotojas įgyvendino savo pasirinkimo teisę bei pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal skolininko turto (turtinių interesų) buvimo vietą, t. y. pagal Suraleb, Inc. skolininko AAB „Minsko traktorių gamykla“ filialo buveinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, antstolis nurodo, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepažeidė CPK 590 straipsnio reikalavimų. Antstolis pažymi, kad pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje ir įgyja res judicata galią bei gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis), todėl tai reiškia, kad jis yra privalomas toms šalims, dėl kurių priimtas, ir teisines pasekmes taip pat sukelia ūbiems ginčo šalims. Teigia, kad pripažintas arbitražo sprendimas įtvirtina abiejų proceso šalių priešpriešines pareigas, dėl ko vykdomieji raštai išduoti abiejų ginčo šalių atžvilgiu. Nurodo, kad jam pateiktas vykdomasis raštas yra galiojantis, nėra panaikintas ir turi būti vykdomas. Antstolis cituoja kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos arbitražinio teismo sprendimas turi būti suprantamas ir aiškintinas taip, kad sprendimo tekstas sudarytų galimybę atlikti aiškiai ir suprantamai apibrėžtus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 81/2010). Pažymi, kad šiuo atveju Stokholmo galutinio arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.2 punktas įtvirtina skolininkės pareigą perduoti išieškotojui turtą, išieškotą Suraleb, Inc. veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu, kadangi už šį turtą yra apmokama 2 166 555 USD. Tuo tarpu Sprendimo 5.4.13 punktas nurodo konkrečią 675 000 USD grynųjų pinigų sumą, kas pagal sprendimo priėmimo dienos (2006 m. gegužės 31 d.) kursą ir sudaro išieškotiną 524 542,50 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, antstolis teigia, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, buvo patikrinta, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, jų nenustačius – buvo užvesta vykdomoji byla, priimti skundžiami patvarkymai, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (el. b. l. 170-173) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad 2006 m. gegužės 31 d. Švedijos Prekybos Rūmų paskirtas arbitražo tribunolas priėmė sprendimą, kurio, be kita ko, 5.4.13 punkte nustatyta, kad Arbitražo sprendimo priėmimo metu Suraleb, Inc. buvo surinkęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimų ir kito turto bendrai 11 838 264 USD vertei. Šis surinktas turtas privalo būti perduotas atvirai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ (Arbitražo sprendimo 7.2 punktas). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino Lietuvos Respublikoje bei leido priverstinai vykdyti Arbitražo sprendimą visa apimtimi. Lietuvos apeliacinis teismas yra išdavęs Suraleb, Inc. vykdomąjį raštą dėl Arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir Arbitražo sprendimu priteistų sumų iš atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ išieškojimo, kurį vykdo antstolis Andrius Liaškovas (vykdomoji byla Nr. 0159/17/01637); minėtoje byloje Suraleb, Inc. iš atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ reikalauja sumokėti 3 171 345,54 EUR sumą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra išdavęs atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ vykdomąjį raštą dėl Arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir Arbitražo sprendimu priteisto turto atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ išieškojimo iš Suraleb, Inc., kurį vykdo antstolis Irmantas Gaidelis. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Arbitražo sprendimu Suraleb, Inc. įpareigotas perduoti atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ naudai surinktą turtą ir pinigines lėšas 11 838 264 USD verte, todėl antstolio Irmanto Gaidelio vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti. Pažymi, kad kaip teisingai nurodoma pačiame skunde, Arbitražo sprendimo 7.2. punktu Suraleb, Inc. yra įpareigotas perduoti atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ visą atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ naudai surinktą turtą; Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte įvardintos Suraleb, Inc. surinkto turto, kuris turi būti perduotas atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ apimtys. Tarp jo yra įvardinta ir piniginės lėšos, bendrai 675 000 USD sumai, kurios pagal Arbitražo sprendimo dieną galiojusį valiutos konvertavimo kursą sudarė 524 542,50 Eur. Pažymi, kad pareiškėjas su skundu nėra pateikęs jokių įrodymų, kad minėta 524 542,50 Eur suma būtų sumokėta atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ naudai, priešingai, pačiame skunde pareiškėjas nurodo, kad Arbitražo sprendimo 7.2 punkte nustatytos prievolės (t. y. perduoti turtą ir pinigines lėšas atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ naudai) Suraleb, Inc. neturi pareigos vykdyti, kol atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ nėra įvykdžiusi jai Arbitražo sprendimo 7.1. punktu priskirtos prievolės Suraleb, Inc. naudai. Teigia, kad pats pareiškėjas neginčija to, kad Arbitražo sprendimo 7.2 punkte yra nustatyta Suraleb, Inc. prievolė perduoti visą Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodytą turtą ir pinigines lėšas atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ naudai, o kartu yra ir galimas tokios nustatytos prievolės priverstinis vykdymas, tačiau ginčija antstolio veiksmus, nepagristai motyvuodamas aplinkybe, jog, visų pirma, turi būti visa apimtimi išieškoma atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ skola pareiškėjo naudai, ir tik po to atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ įgyja teise nukreipti išieškojimą į pareiškėją pagal tą patį Arbitražo sprendimą. Suinteresuotas asmuo su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad Arbitražo sprendime nėra įtvirtinta Arbitražo sprendimo vykdymo tvarka, todėl tokiu atveju turi būti laikoma, kad atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ ir pareiškėjo Suraleb, Inc. atžvilgiu nustatytos prievolės turi būti vykdomos tuo pačiu metu (CK 6.39 straipsnio 3 dalis). Teigia, kad priešingas Suraleb, Inc. ir atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ santykio dėl Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimas lemtų situaciją, kuria iš esmės būtų pažeidžiami atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ interesai: Suraleb, Inc. reikalauja Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje ginti jo teises į Arbitražo sprendimo savalaikį įvykdymą, kai tuo tarpu pats Suraleb, Inc. be jokio pagrindo interpretuoja Arbitražo sprendimą, reikalaudamas teismo apriboti atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ galimybes priverstinai vykdyti savo reikalavimus pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punkto nuostatas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Suraleb, Inc. yra užsienio juridinis asmuo, neturintis nei buveinės nei jokių turtinių interesų Lietuvos Respublikoje, t. y. nėra galimybės realiai nukreipti išieškojimo veiksmų į Suraleb, Inc., todėl jis siekia apriboti atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ reikalavimo pagal tą patį Arbitražo sprendimą vykdymo teises, kad vienašališkai būtų patenkinti tik jo paties reikalavimai, o po to, tikėtina, pasišalinti iš Lietuvos Respublikos jurisdikcijos su visu išieškotu iš atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ turtu. Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, suinteresuotas asmuo nurodo, kad CPK nuostatos nereikalauja, jog vykdomajame rašte būtų nurodyta skolininko turto buvimo vieta, antstoliui nėra nustatyta pareigos priimant vykdomąjį dokumentą, iškart nustatyti konkrečią skolininko turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra išieškotojui žinomų / numanomų skolininko turtinių interesų, o toliau vykdomąjį dokumentą priėmęs antstolis aiškinasi skolininko turtinę būklę, jo turtinių interesų buvimo vietą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju antstolis Irmantas Gaidelis pradėjo skolos išieškojimą iš Suraleb, Inc. pagal teisėtai išduotą vykdomąjį raštą, nenustatęs jokių imperatyvių ribojimų dėl negalėjimo priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Antstolis pradėjo informacijos apie skolininką ir jo turtinius interesus rinkimą, kreipėsi į įgaliotą Suraleb, Inc. atstovą su reikalavimu vykdyti Arbitražo sprendimą. Tuo atveju, jeigu vykdomojoje byloje paaiškėtų aplinkybės, kad nebuvo rastas ir nėra jokio žinomo skolininko Suraleb, Inc. turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas priverstinis išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, antstolis turės pareigą atitinkamai reaguoti, informuoti išieškotoją. Teigia, kad šiuo metu antstolis nėra užbaigęs skolininko Suraleb, Inc. turto ir turinių interesų paieškos ir vertinimo, dėl ko nėra pagrindo stabdyti ar nutraukti vykdymo veiksmus pagal teisėtai išduotą ir neginčijamą vykdomąjį raštą teisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 21 d., 10.00 val. (el. b. l. 178-179). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-267-611/2017 pagal pareiškėjo Suraleb Inc. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Suraleb Inc. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą bei Jungtinių Amerikos valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 88 777,97 USD išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo Suraleb Inc. reikalavimą dėl 8,25 procento dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti ši naujo (el. b. l. 130-156). Minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pagrindu išieškotojai atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ skolininkės Suraleb Inc. atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016, kurį išieškotoja pateikė vykdyti antstoliui Irmantui Gaideliui (el. b. l. 32-33). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-17-8-6106 priėmė jam pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01249 (el. b. l. 28). Be to, antstolis 2017 m. liepos 12 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-31368, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-31367, patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S1-31370 ir patvarkymą Nr. S1-31372, kuriuo buvo nuspręsta areštuoti skolininkui Suraleb Inc. priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigų sumas, turto arešto mastas – 524 949,31 Eur (el. b. l. 23-27). Pareiškėjas prašo panaikinti aukščiau nurodytus antstolio 2017 m. liepos 12 d. priimtus procesinius dokumentus, argumentuodamas tuo, jog vykdomasis raštas buvo priimtas pažeidžiant 1) CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 2) taip pat CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atsižvelgiant į tai, teismas, visų pirma, pasisako dėl pirmojo skolininko argumento.

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad antstolis be kita ko turi patikrinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis). Pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Pažymėtina, kad minėta nuostata įtvirtina alternatyvią galimybę pasirinkti vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti skolininko buveinės ar turto buvimo vietos vietoje.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2T-54-370/2016 skolininko Suraleb Inc. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), JAV (el. b. l. 32-33). Antstolis 2017 m. liepos 12 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-8-6106 nurodė, kad priima vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal skolininko turto buvimo vietą – Vilniaus m. sav. teritorija, Vilniaus m. sav. (el. b. l. 28-29). Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolio veiksmais, nurodydamas, kad jis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose esanti įmonė ir antstolio veiklos teritorijoje neturi nei buveinės, nei turto.

Byloje nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 antstolis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 dėl 3 183 109,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ išieškotojo Suraleb, Inc. naudai (el. b. l. 163-165). Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis minėtoje vykdomojoje byloje skolininkės atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ adresas nurodytas ul. Dolgobrodskaja 29-201, 220668, Minskas, Baltarusija, kitas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto buvimo vietos adresas Šiaulių r. sav., Šiaulių r. sav. teritorija; išieškotojo Suraleb Inc. – (duomenys neskelbtini), JAV, Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorija (el. b. l. 164). Antstolis Irmantas Gaidelis, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis Andrius Liaškovas vykdo skolos išieškojimą Suraleb, Inc. naudai, todėl gali turėti skolininkui mokėtinų piniginių lėšų, 2017 m. liepos 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-31372, kuriuo buvo nuspręsta areštuoti skolininkui Suraleb Inc. (skolininku jis yra vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01249) priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigų sumas, turto arešto mastas – 524 949,31 Eur (el. b. l. 23).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas Suraleb, Inc. yra Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota įmonė, todėl priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis Irmantas Gaidelis turėjo nustatyti, ar skolininkas turi turto jo aptarnaujamoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Taigi, teisine prasme turtu yra laikomi tie civilinių teisių (nuosavybės) objektai, kurie turi vienokią ar kitokią ekonominę ar objektyvią vertę ir civilinio apyvartumo savybę, t. y. tokį objektą jo savininkas turi galimybę perleisti kitam asmeniui. Kaip aukščiau nurodyta, Suraleb Inc. turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atvirąją akcinę bendrovę „Minsko traktorių gamykla“, kurią įgyvendina antstolio Andriaus Liaškovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637. Atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ Lietuvoje veikia per filialą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o filialas pagal registruotą buveinę priklauso Vilniaus miesto apylinkės teismo antstolių veiklos teritorijai. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su antstolio Irmanto Gaidelio teiginiais, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti atsižvelgiant į skolininko Suraleb Inc turtinių interesų (turto) buvimo vietą. Greta to, kas išdėstyta, paminėtina ir tai, kad AIS be skolininko buveinės vietos adreso Jungtinėse Amerikos Valstijose nurodytas ir kitas jo adresas – Vilniaus m. sav., Vilniaus m. sav. teritorija. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Irmantas Gaidelis laikėsi CPK 590 straipsnio 2 dalies nuostatų ir pagrįstai priėmė vykdyti jam išieškotojos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 skolininko Suraleb Inc. atžvilgiu pagal skolininko turto (turtinių interesų) buvimo vietą, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti antstolio 2017 m. liepos 12 d. priimtų procesinių dokumentų (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nepatikrino, kad vykdomajam dokumentui priimti egzistuoja akivaizdžios kliūtys, o būtent antstolis vykdomąją bylą užvedė dėl piniginio įsiskolinimo išieškojimo, nors pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą, rezoliucinę dalį jokių piniginių sumų atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ priteista nėra, be to, apskritai nurodo, kad jeigu netgi nesamą išieškotiną įsiskolinimą siejant su atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ perduotinu turtu, tai pastaroji šiuo metu neturi teisės reikalauti, kad jai būtų perduotas turtas, kadangi dar nėra įvykdžiusi iš Arbitražo sprendimo kylančios pareigos sumokėti Suraleb, Inc. 2 166 555 USD sumą, t. y. 2 166 555 USD sumokėjimas Suraleb, Inc. yra būtina „Minsko traktorių gamykla“ vardu išieškoto turto gavimo prielaida ir sąlyga.

Byloje nustatyta, kad Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išieškotojai atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ išdavė 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 skolininko Suraleb Inc. atžvilgiu, rezoliucinė dalis yra tokia: „7.1 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ sumoka 2 166 555 USD sumą Suraleb, Inc. už gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną Suraleb, Inc. išieškotą turtą, veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu; 7.2 Suraleb, Inc. perduoda Gamybiniam susivienijimui „Minsko traktorių gamykla“ turtą, išieškotą Suraleb, Inc. veikiant Gamybinio susivienijimo „Minsko traktorių gamykla“ vardu, kadangi už šį turtą yra apmokama 2 166 555 USD; 7.3 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 USD sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 7.4 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 987 224,61 USD kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 7.5 Gamybinis susivienijimas „Minsko traktorių gamykla“ įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 1 203 761 Švedijos Kronų arbitravimo išlaidų; 7.6 Suraleb, Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo priėmimo pagal taikytinas taisykles; 7.7 Arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už juos nurodyta 6.6 punkte; 7.8 Likę reikalavimai yra atmetami.“ (el. b. l. 38-116).

Pažymėtina, kad Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 7.2 punkte numatyta Suraleb, Inc. pareiga perduoti turtą atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“, tačiau joje nėra detalizuota, koks konkrečiai turtas turi būti perduotinas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio visos dalys yra tarpusavyje susijusios, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino Lietuvos Respublikoje bei leido priverstinai vykdyti Arbitražo sprendimą visa apimtimi, teigtina, kad antstolis pagrįstai rėmėsi minėto Arbitražo sprendimo 5.4.13 punktu, kuriame konkrečiai nurodyta, kad Arbitražo sprendimo priėmimo metu Suraleb, Inc. buvo surinkęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimų ir kito turto bendrai 11 838 264 USD sumai, kuris turi būti perduotas (el. b. l. 110). Minėtame 5.4.13 punkte tarp viso turto 11 838 264 USD sumai taip pat numatyta konkreti perduotina grynųjų pinigų suma – 675 000 USD, kas pagal sprendimo priėmimo dienos (2006 m. gegužės 31 d.) kursą sudaro antstolio nurodytą išieškotiną 524 542,50 Eur sumą (el. b. l. 162) (CPK 776 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodo, kad Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodytas turtas nėra tas turtas, kuris turi būti perduotas „Minsko traktorių gamykla“, kad jeigu Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte būtų kalbama apie „Minsko traktorių gamykla“ perduotiną turtą, šis turtas būtų identifikuotas, nurodytas jo pavadinimas, buvimo vieta, kiekis, identifikaciniai numeriai ir kt., tačiau nė viename iš savo patektų procesinių dokumentų pareiškėjas nenurodo, kokį tuomet kitą turtą negu nurodytas Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte, pasak pareiškėjo, jis turi perduoti atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ pagal Arbitražo sprendimą. Pareiškėjas neigia Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto galiojimą nagrinėjamu atveju, tačiau pats nedetalizuoja savo įsipareigojimų masto perduotino turto aspektu, o priešingai, iš esmės paneigdamas antstolio ir suinteresuoto asmens galėjimą aiškinti Arbitražo sprendimą, t. y. susieti 7.2 sprendimo punktą su 5.4.13 punktu, pats ima aiškinti Arbitražo sprendimą ir remtis 5.4.2, 4.24 punktais, kurie, teismo vertinimu, nepaneigia to, jog Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte yra detalizuotas turtas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas jau buvo minėta – kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas ir jo visos dalys yra tarpusavyje susijusios – spręstina, kad antstolis pagrįstai pradėjo išieškojimą iš Suraleb, Inc. dėl 675 000 USD (524 542,50 Eur) pinigų sumos (vienos iš turto rūšies) išieškojimo. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų Suraleb, Inc. priteisimo iš akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ (šioje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-3-267-611/2017 bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo), todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl palūkanų dydžio, nustatydamas jų dydį ir sumą, nuo kurios akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ turi jas mokėti Suraleb, Inc., jeigu būtų nustatęs, kad Suraleb, Inc., yra skolinga atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“, neišvengiamai šia suma būtų sumažinęs „Minsko traktorių gamykla“ įsiskolinimą Suraleb atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad minėtoje byloje ginčo dalykas buvo kitas, teismas, siekdamas nustatyti nuo kokios sumos turi būti mokamos palūkanos, vertino atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ jau įvykdytus įsipareigojimus Suraleb, Inc. pagal Arbitražo sprendimą, o ne atvirkščiai, t. y. minėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl kitos Arbitražo sprendimo dalies vykdymo – 7.2 punkto, 5.4.13 punkto taikymo, t. y. dėl Suraleb, Inc. vykdytinų įsipareigojimų atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“, ką patvirtina ir paties teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodyti argumentai, kad „priešpriešinės pareiškėjo (Suraleb, Inc.) prievolės pagal Arbitražo sprendimą vykdymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas“. Papildomai teismas nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 iš dalies tenkino atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ prašymą ir sustabdė antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų piniginių sumų pagal Arbitražo sprendimą išmokėjimą išieškotojui Suraleb., Inc. iki tol, kol bus įvykdytas arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimas arba pateikta banko ir/ar draudimo bendrovės garantija, užtikrinant Suraleb., Inc. įsipareigojimų pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba kol bus išspręstas klausimas dėl Arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nepasisakė dėl Suraleb., Inc. vykdytinų įsipareigojimų atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“. Nagrinėjamu atveju, Suraleb., Inc. perduotinas turtas įvardintas Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte, duomenų, kad pats pareiškėjas Suraleb, Inc. būtų įvykdęs savo įsipareigojimus atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ nėra, taip pat byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kitą negu 5.4.13 punkte nurodytą perduotiną turtą, bei nėra duomenų apie tai, kad būtų išspręstas klausimas dėl Arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos (CPK 178 straipsnis). Taigi pareiškėjo teiginiai, kad antstolis savaip interpretavo Arbitražo sprendimą ir be pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 524 542,50 Eur skolos išieškojimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti tik dėl dalies 5.4.13 punkte nurodyto turto , t. y. tik grynųjų pinigų apimtyje, neįskaitant kito turto, patenkančio į 5.4.13 punkte nurodyto turto apimtį.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad, visų pirma, pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą turi būti išieškomas įsiskolinimas iš atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ Suraleb Inc. naudai ir tik po to atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ galėtų nukreipti išieškojimą į pareiškėją Suraleb Inc. pagal minėtą tą patį Arbitražo sprendimą, kadangi, kaip teisingai pažymėjo antstolis ir suinteresuotas asmuo, tiek Suraleb Inc., tiek atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“, prievolės yra priešpriešinės: atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ 7.1 punktu įpareigojama sumokėti Suraleb, Inc. 2 166 555 USD sumą, o Suraleb, Inc. 7.2 punktu įpareigojama perduoti atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ turtą. Paminėtina, kad Arbitražo sprendime (nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse) nėra numatyta sprendimo vykdymo tvarka, t. y. kokia tvarka, eiliškumu turi būti vykdomos Suraleb Inc. ir atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ priešpriešinės prievolės, todėl, vadovaujantis CK 6.39 straipsnio 3 dalimi, jos turi būti įvykdytos tuo pačiu metu. Paminėtina ir tai, kad iš esmės Arbitražo sprendimas įtvirtina abiejų proceso šalių priešpriešines prievoles, patvirtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas išdavė du vykdomuosius raštus tiek Suraleb Inc. (vykdo antstolis Irmantas Gaidelis), tiek atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ atžvilgiu (vykdo antstolis Andrius Liaškovas). Be to, paminėtina ir tai, kad šalių priešpriešinės pareigos nustatytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 bei 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017. Taigi nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, todėl šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo naikinti antstolio 2017 m. liepos 12 d. priimtų procesinių dokumentų (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti jam išieškotojos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016 skolininko Suraleb, Inc. atžvilgiu, nepažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų, kuriais remiasi pareiškėjas, reikalavimų, todėl pareiškėjo Suraleb, Inc. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą atvirajai akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant pareiškėjui, už tai, kad atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ melagingai teismui nurodė, kad iš Suraleb, Inc. Arbitražo sprendimu yra priteista 675 000 USD. Teismas, įvertinęs pareiškėjo tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, jau aukščiau konstatavo, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 675 000 USD (524 542,50 Eur) sumos išieškojimo (dėl šios sumos išieškojimo į antstolį kreipėsi atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“), todėl neturi pagrindo teigti, kad atviroji akcinė bendrovė „Minsko traktorių gamykla“ pateikė antstoliui ar teismui melagingus duomenis, dėl ko būtų pagrindas akcinei bendrovei „Minsko traktorių gamykla“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti būtina nustatyti šalies neteisėtą ir nesąžiningą elgesį procese, o tokios aplinkybių sudėties byloje nenustačius, pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui atmestinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašo atskirąja nutartimi informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie nusikalstamus antstolio Irmanto Gaidelio veiksmus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs įstatymus ar kitas teisės normas, šis pareiškėjo prašymas taip pat atmestinas (CPK 299 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-34158-432/2017, taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui Irmantui Gaideliui atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01249 iki bus išnagrinėtas Suraleb, Inc. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų (el. b. l. 166-167) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus bylą, turi būti pasisakoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (CPK 150 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įsiteisėjus šiai nutarčiai, kuria pareiškėjo skundas atmestas, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Suraleb, Inc. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Pareiškėjo Suraleb, Inc. prašymus dėl baudos skyrimo ir atskirosios nutarties priėmimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-34158-432/2017, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok