- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-29
- Bylos Nr.
- A-556-1793-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. įmonės ir V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. įmonės ir V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio rajono policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. P. įmonė ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 6 888 968 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjai nurodė, kad Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio raj. PK) pareigūnas A. B. 2001 m. liepos 10 d. iš asmens, prižiūrėjusio individualios įmonės kepyklos patalpas, esančias Vienkiemio g., Ramygalos mst., Panevėžio raj., paėmė teritorijos vartų ir kepyklos raktus. Kai V. P. paskambino minėtam pareigūnui dėl raktų grąžinimo, pastarasis atsisakė juos grąžinti, nenurodydamas jokių motyvų. V. P. 2001 m. rugsėjo 16 d. atvykusi į kepyklą pamatė, kad išlaužtos kepyklos durys bei pagrobtas įmonei priklausantis turtas už 89 750 Lt, sugadintas turtas už 22 400 Lt, padaryta 232 000 Lt nuostolių, susijusių su patalpų remonto ir pagerinimo sunaikinimu. Dėl minėto įvykio įmonė nuo 2001 m. liepos 10 d. iki 2007 m. sausio 1 d. nebegalėjo vykdyti veiklos ir dėl to negavo 6 544 818 Lt pajamų. Iš viso įmonei padaryta 6 888 968 Lt turtinė žala. Dėl įvykio pareiškėja V. P. taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 000 Lt. Dėl vagystės iš kepyklos buvo iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėjai teigė, kad policijos pareigūnas A. B. pranešimą apie įvykį (vagystę) užregistravo tik po dviejų dienų, savavališkai be policijos įstaigos vadovo raštiško nurodymo ir sutikimo atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. viršijo savo įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 19, 20 straipsniuose. Pareigūnas neteisėtai du mėnesius laikė įmonei priklausiusių patalpų raktus, suvaržė pareiškėjos teises disponuoti kepyklos patalpomis, jose buvusiu asmeniniu turtu. Dėl neteisėtų policijos pareigūno A. B. veiksmų, paimant V. P. įmonei priklausančios kepyklos raktus ir nesiimant priemonių apsaugoti įmonei priklausantį turtą, V. P. įmonei ir V. P. padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl ji turėtų būti priteista.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 127-130) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad žala atsirado dėl pareiškėjos V. P. veiksmų. Nurodė, kad 2001 m. liepos 10 d. Panevėžio raj. PK inspektorius A. B. parašė tarnybinį pranešimą Panevėžio raj. PK 1. e. p. vyresniajam komisarui S. Petraičiui apie tai, kad 2001 m. liepos 10 d. apie 16 val. į Panevėžio raj. PK Ramygalos policijos nuovadą kreipėsi A. Barzda su pranešimu, jog pas jį atvyko iš matymo pažįstamas žmogus ir paėmė V. P. įmonei priklausančios kepyklos raktus. Nuvykęs į duonos kepimo įmonę, A. Barzda viduje rado asmenis, kurie paaiškino, kad atvyko V. P. nurodymu iškomplektuoti ir išvežti duonos kepimo krosnį. A. Barzda taip pat paaiškino, kad kepykloje esantys įrengimai yra areštuoti. A. B. nuvyko į duonos kepimo įmonę, kur rado duonos kepimo krosnį ardančius asmenis, juos perspėjo, kad krosnies ardyti negalima, nes turtas yra įkeistas bankui bei liepė visiems atvykti į nuovadą, kur iš visų atvykusių buvo paimti paaiškinimai ir surašytas tarnybinis pranešimas. 2001 m. liepos 11 d. A. B. atliko įvykio vietos apžiūrą. Po apžiūros A. Barzda perdavė pareigūnui raktų ryšulį, paaiškinęs, kad atsisako saugoti kepyklos teritoriją. Raktus iš policijos nuovados pasiėmė V. P. A. B. atostogų metu (2001 m. rugsėjo 6 d. – 2001 m. spalio 15 d.). A. B. padarė prielaidą, kad V. P. turtas buvo išvežtas su jos žinia. Tik 2001 m. rugsėjo 16 d. raštu pranešta Panevėžio raj. PK apie vagystę iš V. P. įmonės. 2001 m. rugsėjo 25 d. patvirtintas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą ir priimti ją savo žinion pagal surinktą medžiagą ir V. P. pareiškimą apie įvykdytą vagystę iš įmonei priklausančios kepyklos. Atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-934-01, trauktini baudžiamojon atsakomybėn asmenys nebuvo nustatyti. Be to, nebuvo nustatyta, kad Panevėžio raj. PK pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą ir vykdydami prokuroro nurodymus, būtų atlikę kokius neteisėtus veiksmus ar pažeidę teisės aktus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 281-285) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2001 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio raj. PK buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 76-1-934-01 dėl V. P. priklausiusių baldų, televizoriaus ir kitų daiktų bei V. P. įmonei priklausiusių įrengimų vagystės, įsibraunant į įmonės nuomojamas patalpas. Baudžiamojoje byloje apklausus liudytoją A. B. nustatyta, kad 2001 m. liepos 10 d. apie 16 val. į Panevėžio raj. PK Ramygalos policijos nuovadą atvyko A. Barzda, kuris saugojo V. P. įmonės nuomojamas patalpas adresu Vienkiemio g., Ramygalos mstl., Panevėžio raj, bei pranešė, jog V. P. darbininkai minėtose patalpose ardo duonos kepimo krosnį, kuri yra areštuota. Panevėžio raj. PK Ramygalos policijos nuovados inspektorius A. B. , nuvykęs į kepyklą, rado joje V. P. giminaitį J. A. , V. Č. ir dar du nepilnamečius. Minėti asmenys teigė, kad V. P. nurodymu atvyko ardyti krosnies. Visi asmenys buvo nuvežti į policijos nuovadą, kur davė paaiškinimus. Dėl šio įvykio 2001 m. liepos 10 d. pareigūnas A. B. surašė tarnybinį pranešimą. 2007 m. liepos 11 d. inspektorius A. B. kartu su A. Barzda nuvyko į kepyklą, kur padarė įvykio vietos apžiūrą bei surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Protokole nurodyta, jog buvo paimtas raktų ryšulys. 2001 m. liepos 11 d. A. Barzda paaiškinime taip pat nurodė, kad nepažįstami asmenys birželio mėnesį iš kepyklos išvežė tris tešlos maišytuvus, plakimo maišytuvą, vonią kriauklę ir kitus daiktus. Visi daiktai buvo išvežti V. P. nurodymu. Šiame paaiškinime A. Barzda taip pat nurodė, kad atsisako saugoti V. P. kepyklą ir kepyklos raktus perduoda policijos pareigūnui. A. B. taip pat nurodė, kad praėjus maždaug savaitei po minėto įvykio V. K. pranešė pastebėjęs pravirą kepyklos langą. A. B. kartu su V. K. nuvyko į kepyklą apžiūrėti ir rado išlaužtas dviejų kabinetų duris, pravirus dviejų kambarių langus, išlaužtas kabineto duris, gamybinėse patalpose buvo išardytos krosnys. Pagal V. K. pranešimą apie įsibrovimą į V. P. įmonės nuomojamas patalpas oficialiai įvykio vietos apžiūra nebuvo atliekama, įvykis nebuvo registruotas Panevėžio raj. PK ar Ramygalos policijos nuovadoje, nes minėtos patalpos priklausė vartotojų kooperatyvui „Šilažolė“, kurio vadovybė atsisakė rašyti pareiškimą, o V. P. neatvyko parašyti pareiškimo. V. P. raktus iš policijos pasiėmė A. B. atostogų metu, t. y. 2001 m. rugsėjo 6 d. – 2001 m. spalio 15 d. Atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-934-01, trauktini baudžiamojon atsakomybėn asmenys nebuvo nustatyti. Panevėžio raj. PK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2004 m. gruodžio 29 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. IVL-477 „Dėl nustatytų trūkumų bei pažeidimų, padarytų tiriant nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr.76-1-934-01“. Šioje išvadoje nustatyta, kad Panevėžio raj. PK Ramygalos nuovados inspektorius A. B. savo veiksmais neatliko tarnybinių pareigų, neįformino įvykio vietos apžiūros protokolo bei nepriėmė pareiškimo, tačiau nepadarė jokio nusikaltimo. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatomis, CK (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 485 straipsniu, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujo CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246-6.249 straipsniais, konstatavo, kad, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Panevėžio raj. PK pareigūnas A. B. (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjų nurodytos žalos atsiradimą. Teismas, taip pat vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio 1, 2 dalimis, konstatavo, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) bei tarp neteisėtų valstybės institucijos pareigūno veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės aktų nuostatas, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų skundo reikalavimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos medžiagoje nėra nustatyta, jog tarp A. B. neveikimo ir pareiškėjams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog iš V. P. įmonės nuomojamų patalpų ne vieną kartą buvo išvežami daiktai ir išmontuojama kepimo įranga pačios V. P. nurodymu (baudžiamosios bylos medžiaga). Šios aplinkybės neneigė ir teismo posėdyje apklausti liudytojai J. A. , A. Barzda, V. Č. , E. P. , R. J. Tuo pačiu byloje nėra nustatyta, kada buvo įvykdytas įsibrovimas į V. P. įmonės nuomojamas patalpas bei vagystė. Baudžiamoji byla iškelta pagal V. P. pareiškimą apie vagystę, tačiau tiksli data nebuvo išsiaiškinta. Be to, iš pareigūno A. B. apklausos protokolo matyti, kad jis V. P. informavo, jog A. Barzda paliko pas jį raktus, tačiau V. P. raktų nepasiėmė. Todėl teismas padarė išvadą, kad V. P. , kaip rūpestinga savo turto saugotoja, visą laiką žinojusi, jog raktai nuo kepyklos buvo Panevėžio raj. PK Ramygalos policijos nuovadoje, pati nesiėmė visų būtinų priemonių, kad apsaugotų savo turtą. Teismas konstatavo, kad Panevėžio raj. PK Ramygalos nuovados inspektoriaus A. B. veiksmai (neveikimas) nors ir pripažinti tarnybiniu nusižengimu, tačiau tarp jo neveikimo ir V. P. įmonei bei V. P. atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo priteisti žalą.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 290-291) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje remiasi CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., normomis, tačiau visi neteisėti pareigūno veiksmai (neveikimas) yra atlikti po 2001 m. liepos 1 d., todėl teisinio santykio pagrindimas šiomis teisės normomis yra neteisingas.
2. CK 6.246-6.249 straipsniai numato visas civilinės atsakomybės sąlygas. Institucijų ir pareigūnų veiksmų ar neveikimo neteisėtumą įrodo tarnybinio tyrimo išvados, kuriose nustatyta, kad pareigūno A. B. neveikimas buvo neteisėtas ir jam buvo pagrindas taikyti drausminę atsakomybę, tačiau dėl senaties terminų tai nepadaryta.
3. Nepriimdamas jokio procesinio sprendimo ir du mėnesius laikydamas V. P. įmonės raktus, A. B. pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas. Raktų nuo V. P. nuomojamų patalpų paėmimas yra neteisėtas, nes tai neteisėta procesinės prievartos priemonė, poėmis, kuris neįformintas pagal tuo metu galiojusio BPK 184-194 straipsnių reikalavimus.
4. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu ), t. y. tiesioginiai nuostoliai, atsiradę kaip skolininko neteisėto neveikimo rezultatas. Teismo išvada, kad tarp A. B. veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjams atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo priteisti skunde nurodytą padarytą žalą, yra prieštaraujanti bylos įrodymams ir teisės normoms. Teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo, valstybės institucijos, turinčios didelę galią ir savo veikloje naudojančią procesinės prievartos priemones, ribas (CK 6.147 str.).
5. Atsakovo veiksmai, t. y. policininko A. B. neteisėtas neveikimas atsirado anksčiau, nei V. P. buvo padaryti nuostoliai, o atsiradę nuostoliai yra neteisėto neveikimo rezultatas. V. P. turtas iš įmonės „Ramygalos duona“ nuomojamų patalpų buvo išvogtas, patalpose esančios durys, staktos sulaužytos po to, kai buvo neteisėtai apribotos V. P. galimybės naudotis savo nuosavybe.
6. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kada buvo įvykdytas įsibrovimas į V. P. patalpas, šiuo atveju nėra svarbi. Policijos pareigūnas, paėmęs raktus nuo patalpų, turėjo užtikrinti jose esančio turto saugumą, tačiau to nesiėmė.
7. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisė normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų.
Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygų (viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui), būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2;25;61).
Panevėžio rajono policijos komisariato 2004 m. gruodžio 29 d. tarnybinio tyrimo išvadoje buvo fiksuota, jog Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnas A. B. „savo veiksmais neatliko tarnybinių pareigų, neįformino įvykio vietos apžiūros protokolo bei nepriėmė pareiškimo, tačiau nepadarė jokio nusikaltimo (b.l. 132-133). Tarnybinę nuobaudą skirti atsisakyta praėjus nuo pažeidimo padarymo dienos vieneriems metams. Duomenų apie Tarnybinės tyrimo išvados apskundimą nėra, o tai reiškia, kad šis dokumentas turi teisinę galią. Toks teiginys suponuoja kitą išvadą – nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos, reikalingos civilinei atsakomybei atsirasti, buvimo. Tačiau ši sąlyga dar nėra pakankama pradėti spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio. Būtina konstatuoti ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir galimai atsiradusios žalos.
Priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos negalima vertinti abstrakčiai. Toks ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464/2007. Procesinio sprendimo kategorija 15.4;25).
Pirmosios instancijos teismas minėtą analizę ir atliko bei pagrįstai pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra nustatyta, jog tarp A. B. neveikimo ir pareiškėjams atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Surinkti faktiniai duomenys leidžia tvirtinti, jog iš V. P. įmonės nuomojamų patalpų buvo išvežami daiktai ir išmontuojama kepimo įranga būtent V. P. nurodymu. Nenustatyta, kada buvo įvykdytas įsibrovimas į V. P. įmonės nuomojamas patalpas bei vagystė ir tai būtų galima susieti su pareigūno veiksmais (neveikimu). Iš A. B. apklausos protokolo matyti, kad jis V. P. informavo apie turimus raktus, tačiau dėl nežinomų priežasčių V. P. raktų nepasiėmė. Ką tik paminėta aplinkybė byloja apie pastarojo asmens nesuinteresuotumą savo turto saugojimu, atsakomybės stoką bei siekį atsakomybę perkelti tretiesiems asmenims. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. B. neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė, su atitinkamu laikotarpiu disponuojama įranga bei žaliavomis, negalėjo vykdyti savo ūkinės – komercinės veiklos ir dėl to buvo padaryta žala. Tokios aplinkybės akivaizdžiai paneigia priežastinio ryšio buvimą tarp A. B. veiksmų (neveikimo) ir galimai padarytos turtinės žalos. Nesant vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, organiškai neatsiejamos nuo kitų, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kas pagrįstai ir padaryta Panevėžio apygardos administracinio teismo.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Tikrinamoje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių nenustatyta. Vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 1639/2008. Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2). Taigi, įvardijamas neturtinės žalos atsiradimas aiškiai nepagrįstas, o tai suponuoja ir antrojo reikalavimo netenkinimą.
Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą. Skundžiamas sprendimas visiškai teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. P. įmonės ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.