- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 1-1224-634/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00422-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- D. M.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajai B. K., jos atstovui advokatui A. B., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., kaltinamajam D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. M. 2011 m. liepos 24 d. apie 13 val. Kaune, Taikos pr. vairuodamas motociklą Yamaha YZF-R1, valstybinis numeris 55AAZ, ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Birželio 23-iosios g., ties namu Nr. 47, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 37 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal motociklo važiavimo kryptį perėjoje įėjusią pėsčiąją B. K., ją parbloškė, padarė B. K. sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti. Taikos prospekte sustojo prie šviesoforo. Stovėjo pirmoje eilėje. Iš kairės pusės buvo sustojęs T., pavardės neatsimena, su kitu motociklu. Priekyje, už sekančios pėsčiųjų perėjos, matė, kad stovi pirmoje eilėje automobilis. Todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui rikiavosi į antrą juostą. Nematė spidometro parodymų, nes žiūrėjo į veidrodėlį. Leistinas greitis buvo viršytas. Užsižiūrėjo į veidrodėlį, kai atsisuko į priekį pažiūrėti, viduryje perėjos buvo pėsčiasis. Bandė išvengti susidūrimo. Matė, kad nesustos, todėl vertėsi ant dešinio šono ir čiuoždamas kliudė pėsčiąją. Po to atsikėlęs pamatė, kad ant pėsčiųjų perėjos guli partrenktas žmogus. Atėjo iki patrenktosios. Jau buvo žmonių. Kažkas jau buvo iškvietęs greitąją pagalbą ir policiją. Paskui atvažiavo policija, greitoji. Išvežė nukentėjusiąją. Su nukentėjusiąja bendravo, buvo ligoninėje, atsiprašė. Du kartus buvo ligoninėje, nukentėjusiosios vyras pasakė nevaikščioti. Šiuo metu yra bedarbis yra darbingas 70 procentų nuo 2011 metų. Motociklas yra ne jo, turto neturi. Su civilinio ieškinio suma nesutinka, pinigais negali įvertinti neturtinės žalos, bet 50 000 Lt yra per didelė suma. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala. Draudimas sumokėjo nukentėjusiajai dalį žalos.
Nukentėjusioji B. K. parodė, kad buvo sekmadienis, 1 valanda dienos. Kelyje nebuvo jokio transporto. Tik toliau matėsi ant sankryžos stovintys du taškeliai. Ji jau buvo perėjusi vieną perėją. Ėjo į kitą perėją. Buvo žengusi porą žingsnių ir pajuto smūgį. Atstumas nuo perėjos iki šviesoforo buvo apie 200 metrų. Motociklai iš tolo atrodė, kaip taškeliai. Toje gatvės pusėje, kur ją parbloškė, automobiliai nevažiavo. Turbūt buvo laikinai praradusi sąmonę. Gydėsi klinikose. Klinikose išgulėjo nejudanti du mėnesius, nes buvo sulaužyti žąstai. Jai pridėjo daugybė varžtų. Kaltininkas buvo užėjęs pas ją pradžioje. Ji pasakiusi, kad net kalbėti negali, nurodė skambinti sūnui. Sūnus sakė, kad jam sakė per metus laiko niekas nepaskambino. Toliau buvo reabilitacijoje. Ją slaugė iki pat nakties. Dieną slaugė namiškiai. Duktė liko be atostogų. Sūnui labai trikdėsi darbas. Vyrui taip pat sutriko sveikata. Anūkai negalėjo įsidarbinti, nes turėjo pas ją vaikščioti. Ji buvo labai sunkioje būklėje. Iki šiol negali pakelti rankų, negali pavalgyti, susišukuoti plaukų. Antrą kartą operavo po pusmečio. Išėmė metalus iš vienos rankos, bet pagerėjo gal 12 procentų. Iš kojų turės išimti metalus. Gydymas nebaigtas. Dar nusimato reabilitacija. Jai reikia ištisai daryti mankštą. Samdė kineziterapeutus. Iš moralinės pusės patyrė ilgalaikį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, gydymą, nematant perspektyvos pasveikti, stresą. Yra buvusi mokytoja, gaunanti tik pensiją. Ji metus laiko negalėjo laukti, kol kaltinamasis turės pinigų. Pinigus skolinosi, jai reikia kompensuoti savo pagalbininkams. Nesutinka su draudimo kompanijos atsisakymu apmokėti už vaistus. Tie vaistai nuo spaudimo, širdies veiklos sutrikimo, kuriuos sukėlė tas įvykis. Slaugytojams ir kineziterapeutams čekių nerašė. Turi gydytojo chirurgo išvadą, kad toliau reikalingas kineziterapinis gydymas.
Liudytojas L. R. parodė, kad tai įvyko netoli „Telekomo“ sankryžos. Du motociklininkai nuo šviesoforo ėjo lenktynių. Tikriausiai nepamatė išėjusios į perėją moteriškės. Nespėjo stabdyti. Vienas motociklas griuvo, turbūt siekdamas išvengti tiesioginio kontakto su moterimi, kitas motociklas pravažiavo. Motociklas partrenkė moterį. Moteris ėjo per perėją. Kaip jis suprato, jie tikriausiai rengėsi startuoti nuo šviesoforo ir lenktyniauti. Abu motociklininkai dideliu greičiu pajudėjo.Tai buvo smarkiai viršytas leistinas greitis, gal 150 km/val. Buvo priėjęs prie įvykio vietos, matė, kad motociklininkas - kaltinamasis.
Liudytojas J. J. parodė, kad su sūnumi važiavo į „Urmo“ bazę Taikos prospektu. Buvo sekmadienis, priešpietis. Už „Telekomo“ yra sporto klubas ir perėja. Per perėją jie praleido nukentėjusiąją. Pašilės gatvės sankryžoje sustojo, nes užsidegė raudona šviesoforo spalva. Atkreipė dėmesį, kad kitoje gatvės pusėje, stovėjo „britvininkai“. Užsidegus žaliai, vienas iš vietos rovė. Pravažiavus šviesoforą 7-8 metrus, sūnus pamatė, kad skrenda „britva“. Grįžo atgal ir rado gulinčią ponią. Jau buvo daug žmonių. Matyt jau greitoji ir policija iškviesta. Jie išvažiavo į „Urmo“ bazę. Grįždami atgal sustojo prie policininko ir viską papasakojo. Motociklas nuo perėjos buvo gal 100 metrų atstumu.
Liudytojas E. J. parodė, kad važiavome su tėčiu į baze Taikos prospektu. Prie perėjos sustojo, praleido moteriškę. Nuvažiavo prie Pašilės sankryžos. Ten degė raudona šviesoforo šviesa. Jie sustojo. Kitoje gatvės pusėje stovėjo du motociklai. Užsigedus žaliai šviesai motociklai greitai pajudėjo link „Telekomo“. Pažiūrėjęs per veidrodėlį pamatė, kad ties ta perėja, kur praleido moteriškę, kitoje gatves pusėje vertėsi motociklas. Jie apsisuko ir grįžo pažiūrėti prie tos perėjos. Pamatė gulinčią moteriškę ir už kokių 150 metrų nulėkusį motociklas. Tos moteriškės koja buvo pažeista, nes matėsi, kad kaulas įsirėmęs į odą. Tas motociklas viršijo greitį, nes jie nuo šviesoforo nuvažiavo tik 10 metų, o jis jau buvo prie kitos perėjos.
Liudytojas T. K. parodė, kad sustojo su D. prie Pašilės gatvės su motociklais. Užsidegus žaliai šviesai pradėjo važiuoti. Pradėjus važiuoti, pamatė žmogų, einantį per žalią veją. Greičio nedidino. D. pralenkė jį į priekį. Kai moteris priėjo prie gatvės, stabdė. Pastebėjo, kad D. jos nematė. Pamatė per vėlai. Bandė išvengti, stabdė, virto ant šono. Pats krito ir krisdamas nuvertė moteriškę. Jis važiavo apie 50-60 km/val. Darius važiavo žymiai didesniu greičiu. Gal 90 ar 100 km/val. Moteris ėjo per perėją.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2990/11(02) patvirtina, kad B. K. konstatuota žastikaulių kaklų bei skeveldrinis galvučių, kairio šeivikaulio bei kairių išorinio ir vidinio kulkšnelių, kairio blauzdikaulio intrasąnarinis tarpkrumplynės pakylos išorinio krašto lūžiai, poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje. Dėl žastikaulio kaklų ir skeveldrinių galvučių lūžių nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 44-45).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2011-07-24 apie 13.00 val., eismo įvykio vieta - Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 47. (b.l.4-8).
Transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota motociklo Yamaha YZF-R1, valstybinis numeris 55AAZ, techninė būklė po eismo įvykio, (b.l. 9-10).
D. M. suteikta teisė vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, motociklas YAMAHA, valst. Nr. 55AAZ, įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas‘ (b.l. 11-12).
D. M. įvykio metu buvo blaivus (b.l. 83-84).
Aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog D. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“). Būtent šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta B. K. sveikata, kilimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai yra vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių. Kaltinamasis D. M. suvokė, kad viršija leistiną greitį, šiuo pažeidimu keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, taigi jo veika padaryta dėl neatsargumo - nusikalstamo pasitikėjimo.
D. M. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Skiriant bausmę D. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.), jis vairavo „A“ kategorijos transporto priemonę, neturėdamas šios teisės. Kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo neatlygino nei dalies padarytos žalos nukentėjusiajai. Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą D. M. neteistas (b.l. 78), administracine tvarka baustas (b.l. 79-82), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 85-86), yra nedirbantis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytos baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Skiriant bausmę asmeniui, teisiamam už neatsargų nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas mano, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).
Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neturi pajamų, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, į tai, kad teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių pačios griežčiausios - laisvės atėmimo - bausmės skyrimą, kaltinamajam D. M. parinktina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusioji B. K. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 10017,77 Lt turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. M.. Ieškinyje nurodo, kad žalą sudaro išlaidos gydymo priemonėms ir vaistams, komunikacijos paslaugoms, buitinėms prekėms, kurui, kineziterapijai, masažui, slaugai (b.l. 119-126).
Teismo nutartimi civiliniu atsakovu buvo pripažinta ir AB „Lietuvos draudimas“, privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę.
Civilinio atsakovo atstovas paaiškino, kad iš esmės „Lietuvos draudimas“ pripažįsta patį ieškinio pagrįstumą. „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą tiek, kiek nustato įstatymas. Neturtinės žalos riba draudikui nustatyta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta suma 2 500 € (8 632 Lt.). Šita maksimali suma ir buvo išmokėta. Draudimas šioje dalyje įvykdė savo pareigą visiškai. Dėl asmens turtinės žalos, tai nukentėjusioji per savo sūnų pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Jų gydytoja ekspertė patikrino pateiktus įrodymus ir nustatė, kuri žala yra atlygintina. Įstatymas numato, kad draudikas atlygina tik įrodymais pagrįstą turtinę žalą. Buvo atlyginta gydymo išlaidos 329,61 Lt. 138,97 Lt. už medikamentus buvo neatlyginta, nes šie medikamentai nesietini su patirta trauma. Komunikacijos paslaugos, tai yra 20 Lt, neatlygintos, nes tai nėra tiesiogiai siejama su trauma. 387,37 Lt neatlyginta, nes tai tiesiogiai nesietina, tai higienos prekės. Žiūrint į kelionės išlaidas iš žalos atlyginimo pozicijų, tai laikoma, kad stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje asmuo gauna visas paslaugas. Tai papildomos paslaugos yra nereikalingos. Už tai apmoka teritorinė ligonių kasa. Šitos išlaidos nepripažįstamos būtinomis. Draudikas atlygina tik būtinąsias išlaidas. Turi būti pagrįsta įrodymais, kad po tokios traumos yra reikalinga reabilitacija ir kitos paslaugos. Šiai dienai įrodymų nėra. Jei įrodymai būtų pateikti, tai mes jas apsvarstytume ir didelė tikimybė, kad tenkintume. Neturtinė žala atlyginta. Šiandien pateiktas įrodymas nepagrindžia pačios sumos. Kaltinamasis įvykio metu neturėjo teisės vairuoti tokią transporto priemonę, tai visas išmokas „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka prašys iš kaltinamojo sugrąžinti.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio pagal byloje esančius dokumentus šioje byloje negalima, nes nukentėjusioji nepateikė visų reikalingų ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų. Negavus papildomų įrodymų, patvirtinančių šių ir kitų panašių išlaidų ryšį su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, teismas negali jų pagrindu tenkinti nukentėjusiosios reikalavimų. Kita vertus, teismas lygiai taip pat negali juos vienareikšmiškai atmesti kaip nepagrįstus ir tokiu būdu užkirsti kelią išeškoti patirtą turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad gydymas yra nebaigtas, tai patvirtina jos pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 138), taigi nukentėjusioji turi realias galimybes surinkti išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
AB „Lietuvos draudimas“ B. K. apskaičiavo ir išmokėjo 9304,54 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi dalis - turtinei žalai atlyginti (b.l. 125-126). Taigi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdamas į pateiktus nukentėjusiosios dokumentus, jau atlygino dalį turtinės žalos, jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas ir toliau pasirengęs operatyviai atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą draudimo sumos ribose, jei nukentėjusioji pateiks atitinkamus įrodymus.
Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas išieškomas iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, atitinka tiek traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, tiek ir nukentėjusiojo interesus, kadangi realios galimybės išieškoti žalą iš kaltinamojo paprastai yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens.
Dėl paminėtų priežasčių, neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kokio dydžio turtinė žala dėl kaltinamojo D. M. veikos padaryta nukentėjusiajai. Pagal BPK 115 str. 2 d. teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šis teismo priimtas sprendimas sudaro sąlygas civiliniam ieškovui civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens nesumokėjus žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jei žala nebus atlyginta geranoriškai.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji B. K. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 41368 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. M..
Minėta, teismo nutartimi civiliniu atsakovu buvo pripažinta ir AB „Lietuvos draudimas“, privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. 2011 m. liepos 24 d. apie 13 val. Kaune, Taikos pr. vairuodamas motociklą Yamaha YZF-R1, valstybinis numeris 55AAZ, ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Birželio 23-iosios g., ties namu Nr. 47kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. K. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas - AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 12). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.
Taigi draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama įstatymo - maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos įvykio metu buvo 2500 eurų arba 8632 litų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas išmokėjo maksimalią draudimo sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl savo prievolę pagal draudimo sutartį jis įvykdė.
Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010. 2K-370/2012, 2K-374/2012 ir kt.). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.
Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis.
Dėl sužalojimų nukentėjusioji B. K. patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiosios gydymo trukmę ir taikytas medicinines priemones (atliktos operacijos, iki šiol tęsiamas gydymas reabilitacijos įstaigoje), į liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (iki šiol yra nedarbinga, yra garbingo amžiaus, kas komplikuoja galimybę visiškai pašalinti sužalojimų pasekmes), sužalojimo padarymo aplinkybes - kaltinamasis nukentėjusiajai sutrikdė sveikatą dėl nusikalstamo pasitikėjimo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai turėjo didelę reikšmę jos kasdieniniame gyvenime, įtakojo jos gyvenimo kokybę, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydis nustatytinas 50000 litų.
Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį deliktinės atsakomybės pagrindu turi atlyginti ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamasis D. M.. Taigi nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 41368 Lt (50000 Lt – 8632 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.254 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiosios B. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 41368 (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus neturtinės žalos atlyginimo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.
Pripažinti nukentėjusiajai B. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.