Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AQUA JAZZ“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,AQUA JAZZ“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Enerilas“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankrotas“, trečiajam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, valstybinės žemės nuomos sutarties ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė ieškinį palaiko, prašo patenkinti. Patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškina, kad ginčo žemės sklypas nėra naujai suformuotas, kadangi nėra nei detaliojo žemės sklypo plano, nei žemėtvarkos projekto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje remiantis rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad 2005 m. sausio 27 d. UAB „Enerilas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypą pastatui - sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 13.6-1060 „Dėl valstybinės žemės Nr. Tl-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Žemės sklypas 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2005-0059 UAB „Enerilas“ išnuomotas 15 (penkiolikos) metų laikotarpiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 panaikino Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Tl-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. 2008 m. kovo 4 d. teismo sprendimas, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, įsiteisėjo 2008 m. liepos 31 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje 2A-633-524/2008, kuria nutarta apeliacinį procesą nutraukti.

2015 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, tenkindamas bankrutuojančios UAB „Enerilas“ prašymą išdavė sutikimą Nr. 13ST-803-(14.13.5.), kuriuo sutiko, kad UAB „Enerilas“ perleistų 1,3179 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, kuris reikalingas pastatui - sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos teisę, bei nurodė, kad naujasis pastatų savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovas UAB „AQUA JAZZ“ 2015 m. gruodžio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravęs nuosavybės teises į pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs UAB „AQUA JAZZ“ prašymą, 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 13SD-2082-(14.13.55.) atsisakė pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008, detalųjį planą, kuriuo buvo suprojektuotas nuomojamas žemės sklypas, pripažino negaliojančiu.

Dėl ieškinio senaties

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, nurodydami, kad turi būti taikytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir jo praleidimo teisinės pasekmės. Teismas pažymi, kad byloje ginčijamas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl prašymui jį panaikinti negali būti taikomi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti kreipimosi į teismą terminai. Civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams yra numatyti bendrieji ieškinio senaties terminai, t.y. 10 metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnis). Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektui, ginančiam viešąjį interesą teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai ieškovas gauna pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, t.y. kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Pagal suformuotą teismų praktiką, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005). Šiuo atveju laikytina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 įsiteisėjimo dienos, t.y. 2008 m. liepos 31 d., todėl 10 (dešimties) metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl ginčo žemės sklypo Kuršių nerijos nacionaliniame parke naudojimo reglamentavimo

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu yra UAB „AQUA JAZZ“ priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė bei pastatas-sargo namelis, yra šiaurinėje Nidos dalyje.

Sprendžiant klausimą dėl ginčo sklypo disponavimo, itin svarbūs teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą. Nagrinėjamam ginčui aktualūs tokie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą, kaip: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau –Schema), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau –Nuostatai), 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Būtent šie dokumentai detalizavo ir detalizuoja ypatingą Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą.

Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas).

Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, 2005 m. kovo 22 d. su atsakovu UAB „Enerilas“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059 pagal kurią 1,3179 ha valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas 15 (penkiolikos) metų laikotarpiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 panaikinus Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TI-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo UAB „AQUA JAZZ“ prašymą pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059 (UAB „AQUA JAZZ“ įregistravus nuosavybės teises į pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisakė pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, nurodydamas, kad teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008, detalųjį planą, kuriuo buvo suprojektuotas nuomojamas žemės sklypas, pripažino negaliojančiu bei informavo, kad minėtas valstybinės žemės sklypas bus išformuotas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

Byloje nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta galiojant Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimui Nr. TI-32 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuris buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu. Minėtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys teritorijoje, (duomenys neskelbtini), suformuoti 13179 kv. m žemės sklypą esamos automobilių stovėjimo aikštelės sąskaita, keičiant inventorines aikštelės ribas, prijungiant šalia aikštelės esančią nenaudojamą teritoriją, keičiantys žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdžius, nustatant rekreacinės teritorijos - teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti pobūdį, numatantys rekreacinės paskirties statinių - motelių, jų administracinio ir paslaugų pastato (su pirtimi, WC, skalbykla, inventoriaus nuomos paslaugų teikimo patalpomis, kavine-baru, parduotuve), kempingo, sporto aikštelių (teniso kortų, krepšinio aikštelių), vaikų žaidimo aikštelių statybą, vandens telkinio įrengimą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendiniams, numatantiems automobilių stovėjimo aikštelės neplėsti, aptarnavimo pastatų nestatyti, nekeisti teritorijos paskirties. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TI-32 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti veiksmai, kurie prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendiniams, t.y. nebuvo plėsta automobilių stovėjimo aikštelė, nebuvo statyti aptarnavimo pastatai, nebuvo keista teritorijos paskirtis ir kt.

Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai yra perleisti statiniai, vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, jog sutartis negali būti pakeista, nes žemės sklypas naudojamas ne pagal žemės naudojimo būdą.

Teismas konstatuoja, kad dar iki ginčo nuomos sutarties sudarymo priimti ir įsigalioję teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą (tarp jų – Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatė šioje teritorijoje vykdomos veiklos ir žemės naudojimo apribojimus. Šie apribojimai buvo detalizuoti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į specifinius valstybinės žemės požymius (tarp jų – žemės naudojimo paskirtį). Valstybinės žemės nuomininkų veiklos apribojimas buvo reguliuojamas teisės aktų ir po ginčo nuomos sutarties sudarymo bei po 2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti konstitucinių vertybių, įtvirtintų Konstitucijos 54 straipsnyje, įgyvendinimą (pvz., 2012 m. patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) yra naudojamas ne pagal teisės aktais nustatytą žemės sklypo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus.

CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.

CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nurodyti atvejai, kada gali būti nutraukiama sutartis: nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo pagrindinės

žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas numatytas žemės sklypo nuomos sutartyje. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu nustatytas ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0059 17 punkte. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi sąlygų, nurodytų nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, nei nuomos sutartyje nei civilinio kodekso nurodytais pagrindais nėra nustatyta.

Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo

Byloje nustatyta, kad po 2008 m. kovo 4 d. sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. TI-32 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, valstybė ir toliau nuomojo ginčo sklypus. Ši aplinkybė leidžia spręsti apie nuoseklią valstybės poziciją, kad valstybinis žemės sklypas išnuomojamas savininkams statiniams eksploatuoti iki tol, kol baigsis žemės nuomos terminas. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Pagal Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03).

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, t.y. tai, kad su atsakovu UAB ,,Enerilas“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo vykdoma bei galiojanti ir po detaliojo plano panaikinimo, akivaizdžiai įrodo, kad valstybė, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarties, toleravo tokią padėtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui UAB „AQUA JAZZ“ Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuosavybės teises į pastatą - sargo namelį ir kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai nuomotis valstybinę žemę minėtų statinių eksploatavimui. Atsakovas UAB „AQUA JAZZ“ teisėtai įgijęs statinius, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimą, kad UAB „Enerilas“ perleistų nuomos teisę, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagrįstai tikėjosi įgyvendinti savo teises, susijusias su nuosavybe. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai (nenutraukė nuomos sutarties, nesiėmė veiksmų išformuoti ir išregistruoti Nekilnojamojo turto registro ginčo žemės sklypo), taip prisidėdama prie atsakovo UAB „AQUA JAZZ“ teisėtų lūkesčių suformavimo. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovo UAB „AQUA JAZZ“ teisės naudoti ginčo žemės sklypo pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).

Tai pat atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjus 2008 m. kovo 4 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo išformuotas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savininkas – Lietuvos Respublika, įregistravimo pagrindas – 2005 m. kovo 21 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6.-1060, įrašas galioja nuo 2005 kovo 22 d. Byloje esančiame 2017 m. vasario 7 d. Neringos savivaldybės administracijos pranešime dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (4.16) V15-276 yra nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Neringa, yra suformuotas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas nebus organizuojamas. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti civilinių teisių objektas.

Taigi spręstina, kad detaliojo plano panaikinimas, nepanaikino atsakovo UAB „AQUA JAZZ“ teisės ir valstybės pareigos išnuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę, kadangi žemės sutarties nuomos dalykas neišnyko, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 d. 5 p. prokuroras, pareiškiantis ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, nuo žyminio mokesčio yra atleistas. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas.

Atsakovai UAB ,,AQUA JAZZ“ ir BUAB ,,Enerilas“ bylinėjimosi išlaidų, skirtų teisinei pagalbai apmokėti, priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.