Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas konstatavo, kad paduodant ieškinį nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad yra pasinaudojusi privaloma mediacija, reglamentuota Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir teismas atsisakė atnaujinti terminą.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo.

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ginčui taikytinos privalomos mediacijos.

9. 2020-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatos numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ir Valerij Petrovskij santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Buvęs ieškovės sutuoktis mirė 2013-­10-02.

12. Ieškovė ieškinyje remiasi tuo, kad ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui santuokos metu buvo suteikta teisė įsigyti asmeninio ūkio žemę. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas šalių turtas, tačiau turtinė teisė į asmeninio ūkio žemę nebuvo įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškiniu, pareikštu atsakovams Antanui Jurkoniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovė siekia bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto (turtinės teisės) padalijimo.

13. Civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis. Prie šeimos teisinių santykių priskirtimi ir ginčai dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK trečiosios knygos VIII skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16/2012).

14. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Ieškovės sutuoktiniui mirus (duomenys neskelbtini) metais, šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pagrindu susiformavusių turtinių santykių pasibaigimą.

15. Pasikeitus turto teisiniam režimui, ieškinį pareiškus šeimos santykiais nesusijusiems asmenims, civilinė byla nėra priskirtina šeimos bylų kategorijai, todėl jai nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka – privaloma mediacija.

16. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, todėl nepagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl teismo argumentų, susijusių su ieškovės privalomu kreipimusi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra kreipusis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir teismas atsisakė atnaujinti terminą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 23 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018)

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 32 punktas). Nurodytoje byloje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad aptartos aplinkybės negali būti nustatytos ieškinio priėmimo stadijoje ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti atsisakytas priimti.

22. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kuomet yra suėjęs naikinamasis terminas proceso atnaujinimui, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė, prieš sprendžiant ieškinyje keliamą ginčą, privalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, laikytini nepagrįstais.