Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui P. P. ir jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo asmens Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti 2013-0924 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-2654 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių išnuomoti ieškovui P. P. valstybinės žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių informuoti ieškovą P. P. apie subjektus, kurie turi organizuoti žemės klypo suformavimo procedūras (parengti teritorijų planavimo dokumentą ir žemės sklypo planą) ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti parengti. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad 2013-01-23 ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių prašydamas išnuomoti ieškovui valstybinės žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti bei informuoti ieškovą apie subjektus, kurie turi organizuoti žemės klypo suformavimo procedūras (parengti teritorijų planavimo dokumentą ir žemės sklypo planą) ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. 2013-03-19 raštu ieškovas buvo informuotas, jam valstybinės žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis. Nurodė, kad 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 378-V „Dėl žemės sklypų suteikimo Klaipėdos rajone“ 1.60 ha ploto žemės sklypas buvo suteiktas P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ gamybinei bazei statyti. Registrų centro duomenimis juridinių asmenų registre P. P. individuali statybos įmonė „Mesta“ nėra registruota. Patikslintu 2013-04-19 prašymu pakartotinai kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių, tačiau 2013-09-24 raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-2654 skyrius nurodė, kad laikosi pozicijos išdėstytos ankstesniame rašte. 2013-10-07 skundu ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių su prašymu panaikinti 2013-09-24 NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjos sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-2654. 2013-11-11 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2382 ieškovas buvo informuotas, kad tarnyba negali nagrinėti skundo, kol nebus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovas nurodė, kad P. P. individuali įmonė „Mesta“ 1991-07-16 kreipėsi į Klaipėdos rajono valdybą su prašymu skirti Lėbartų valstybinės įmonės teritorijoje 2 ha ploto žemės sklypą gamybinės bazės statybai. 1992-03-13 Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį „Dėl leidimo P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus“. 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį Nr. 378-v, kuriuo nusprendė suteikti P. P. individualiajai įmonei „Mesta“ nuolatiniam naudojimui Lėbartų žemės ūkio įmonės 1.6 ha žemės sklypą (gamybinei bazei statyti). 1992-08-12 aktu Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinės žemės ūkio įmonė P. P. individualiajai įmonei „Mesta“ perdavė nuolatiniam naudojimui 1.6 ha žemės naudmenų sklypą. Sklypas perduotas gamybinei bazei statyti. Buvo sudarytas genplanas, kuriame atvaizduoti ketinamų statyti statinių išsidėstymas sklype. Šis planas buvo suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis. 1992 metais ieškovas paskirtame sklype pastatė administracinį pastatą (vieno aukšto su mansarda), garažą sus stogine ir sandėlį. Šie statiniai yra inventorizuoti, tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą. Ieškovo įmonė P. P. individualioji įmonė „Mesta“ 2003-08-05 buvo pertvarkyta į UAB „Mesta“ ir 2006-09-11 teismo sprendimu išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovas pažymėjo, kad P. P. individualioji įmonė „Mesta“ suteiktas žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal šiuo metu galiojančią tvarką, o jame pastatyti statiniai ir nuosavybės teisė į juos nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registrų centre, pertvarkant P. P. individualiąją įmonę „Mesta“ į UAB „Mesta“, UAB „Mesta“ nebuvo ir negalėjo būti perduoto turimos turtinės teisės įgytos 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 378-v ir 1992-08-12 aktu. Ieškovas nurodo, kad būtent jis yra teisėtas turtinių teisių pagal 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr. 378-v ir 1992-08-12 aktą, kadangi šiais dokumentais suteiktos teisės niekada nebuvo perduotos UAB „Mesta“, panaikintos ar kitaip sumažinta jų apimtis.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Valstybinis žemėtvarkos institutas 1992 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį su P. P. ISĮ „Mesta“ Tyrinėjimo-projektavimo darbų atlikimo sutartį Nr. 126, kurios 1.1 punkte buvo numatyta, kad „užsakovas užsako ir priima, o vykdytojas paruošia ir perduoda ISĮ „Mesta“ statybinei bazei statyti žemės skyrimo projekto sudarymas ir atribojimas“. Sutarties 1.3. nustatyta, kad darbas atliekamas vadovaujantis projektavimo užduotimi ar kt. dok. užsakymu (1992 m. liepos 19 d. Nr. 191). Ieškovas nenurodė ieškinyje priežasčių, dėl kurių nebuvo atlikti darbai pagal minėtą Tyrinėjimo-projektavimo darbų atlikimo sutartį, t.y. žemės sklypas liko nesuformuotas. Pažymėtina, kad nuo 1992 metų Ieškovas neteisėtai naudojasi valstybine žeme, o toks naudojimasis laikomas valstybinės žemės užgrobimu. Atsiliepimu atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovas, neteisėtai naudodamasis valstybine žeme, joje vykdė savavališką statybą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta, kad savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Teismo posėdyje ieškovas P. P. nurodė, kad 1990 m. veikė P. P. individualioji įmonė, kurios veikla buvo statyba, prekyba ir kt. Į tuometę Klaipėdos rajono valdybą dėl žemės sklypo skyrimo kreipėsi dėl to, kad turėtų gamybinę bazę skirtą laikyti įmonės transportą, sandėliuoti įmonės veiklai reikalingas statybines medžiagas, buvo numatytas investicinis projektas – užsiimti statybinių medžiagų gamyba. Klaipėdos rajono valdyba suteikė sklypą, šiam sklypui buvo sudarytas genplanas, kurį patvirtino visos institucijos. Taip pat nurodė, kad buvo suteikta teisė atlikti projektavimo darbus. 1995-1997 m. įmonės veikla buvo sustabdyta, kadangi ieškovas pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Gautas sklypas buvo prastos būklės, ieškovas jį sutvarkė. Buvo sukalti stulpai, kurie žymėjo sklypo ribas. Sklype pastatė sandėlį ir dirbtuves, kurie kaip nurodo ieškovas buvo laikini statiniai, todėl statyti be leidimo. Šie statiniai statyti be pamatų, sienos buvo sukonstruotos iš betoninių pamatinių blokų. Visus statybos darbus atliko pats ieškovas pasitelkdamas savo individualiosios įmonės pajėgumus bei jos lėšas. Į individualiosios įmonės buhalteriją statiniai nebuvo įtraukti kaip turtas, jie atsispindėjo kaip sunaudotos medžiagos. Nuo 1996 m. individualioji įmone atkūrė veiklą. 1997 m. pabaigoje buvo pastatytas administracinis pastatas, šiai statybai ieškovas taip pat neturėjo leidimo ir vykdė statybas be projekto. Ieškovas posėdžio metu sutiko, jog tai savavališka statyba. Šį pastatą ieškovas taip pat statė iš įmonės lėšų, tačiau į individualiosios įmonės turto balansą jis nebuvo įtrauktas, nes pastatas nebuvo registruotas. Įmonės balanse statyba ir pastatas atsispindėjo kaip medžiagų nurašymas. Ieškovas nurodė, jog tikėjosi ateityje parengti pastato projektą ir jį įteisinti. Nuo 1999 m. įmonės veikla buvo sustabdyta, kadangi ieškovas pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Nuo 2001 m. buvo pradėti ruošti dokumentai individualiosios įmonės pertvarkymui. Įmonės pertvarkymui reikėjo suformuoti įstatinį kapitalą, kuri suformavo iš grynųjų pinigų, taip pat naujai įmonei perduotos transporto priemonės. Ginčo sklypo naudotojo teisių ir neregistruotų pastatų nurodo neperdavęs naujai įmonei, todėl ieškovas teigia, jog žemės sklypas ir statiniai nuosavybės teise priklauso jam. Pažymėjo, kad individuali veikla tuo metu buvo laikoma fizinio asmens veiklos išraiška, tai reiškia, jog individualioji įmonė neturėjo savarankiškumo, taip pat nurodė, kad individualiosios įmonės ir fizinio asmens turtas – bendras, t.y. už fizinio asmens prievolės kreditoriai galėjo reikalauti atsiskaitymų iš individualiosios įmonės sąskaitos. Pažymėjo, kad kas buvo viešai registruota pertvarkant įmones buvo perduota naujam juridiniam asmeniui. 2003-08-05 P. P. individuali statybos įmonė „Mesta“ buvo pertvarkyta į UAB „Mesta“, kurios veikla buvo statybos. Žemės sklype esančius remonto dirbtuves, stakles panaudos pagrindu naudojo UAB „Mesta“, tačiau ieškovas pažymėjo, jog finansinės naudos jis negavo. Nurodė, jog UAB „Mesta“ veiklą vykdė apie dvejus metus, kol užsakovai neatsiskaitė už atliktus darbus ir Sodra neiškėlė bankroto bylos. Ieškovas pažymėjo, jog daliai kreditoriui jis ir dabar yra skolingas, kadangi su jais asmeniškai savo vardu pasirašė vekselius. Nurodė, jog bankroto administratoriui buvo viskas perduota, jis taip pat kaip ir kreditoriai žinojo apie esamus žemės sklypus bei pastatus. Tikslu inicijuoti bylą ieškovas nurodė aplinkybę, kad patenkinus ieškinį šioje byloje bei byloje dėl savavališkų statybų atsirastų galimybė atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nurodė, jog kreditoriai nėra informuoti apie vykstančias bylas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad šį ginčo turtą jis prižiūri iki šiol. Taip pat ieškovas papildomai nurodė, kad sklypas buvo suteiktas gamybinei veiklai, tačiau nuo 2006 metų jis naudoja sklypą kaip fizinis asmuo, nors sklypo suteikimo prašymas buvo pateiktas individualiosios įmonės vardu, o tikslas jį naudoti buvo komercinei veiklai vykdyti.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas T.Budvytis, nurodė, kad ginčo sklype yra pastatyti savavališki statiniai. Atstovas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla ieškovui dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, kad statomiems statiniams buvo reikalingas leidimas nežiūrint valstybės ar privačiame žemės sklype jie statomi. Savavališkai pastatyti statiniai niekada negalėjo būti teisėto naudojimo, valdymo ir disponavimo objektais, tokiais statiniai niekada negalėjo būti teisėtai naudojamasi, valdoma ir disponuojama – todėl ieškovo pateiktu ieškiniu prašoma sudaryti nuomos sutartį vadovaujantis pagrindu, kad išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kurie yra užstatyti statiniais ar įrenginiais ir yra naudojami šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, t.y. jei statiniais nebuvo galima teisėtai naudotis, juos valdyti, tai ir žemės sklypas jų eksploatavimui negalėjo būti naudojami. Dėl ieškinio reikalavimo palieka spręsti teismui, kadangi žemės klausimai nėra Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos kompetencijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1991-07-16 P. P. individualiosios įmonės „Mesta“ prašymu, adresuoto Klaipėdos rajono valdybos valdytojui R.Stoniui, individualioji įmonė „Mesta“ prašė sutikimo skirti Lėbartų valstybinės įmonės teritorijoje 2 ha žemės sklypą gamybinės bazės statybai (1 t., 9 b.l.). Klaipėdos rajono Dovilų apylinkės Tarybos 1991-07-31 sprendimu nuspręsta rekomenduoti Klaipėdos rajono valdybai išskirti 2 ha žemės sklypą bazės statybai P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ Lėbartų valstybinio ūkio teritorijoje (1 t., 10 b.l.). 1992-03-03 Statybos aikštelės parinkimo aktu buvo suderinta objekto – P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“ gamybinė bazė, statybos vieta – Klaipėdos rajonas, Dovilų apylinkė, Kiškėnų kaimas. Šiuo aktu nustatyti pagrindiniai inžineriniai – techniniai sprendimai (1 t., 11-12 b.l.). 1992-03-13 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 128 –v „Dėl leidimo P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus“ leista P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus gamybinės bazės statybai Lėbartų valstybinio ūkio 1.3 ha žemės sklype (Kiškėnų kaime) pagal statybos aikštelės parinkimo aktą (1 t., 13 b.l.). Iš 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkio Nr. 378-v nustatyta, kad P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“ gamybinei bazei statyti suteikta nuolatiniam naudojimui Lėbartų žemės ūkio įmonės 1.6 ha žemės sklypas (1 t., 14 b.l.). 1992-09-15 Tyrinėjimo – projektavimo darbų atlikimo sutartimi Nr. 126 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybinės žemėtvarkos institutas – vykdytojas paruošia ir perduoda ISĮ „Mesta“ statybinei bazei statyti žemės skyrimo projekto sudarymą ir atribojimą, o darbus užsako ir juos priima užsakovas – P. P. ISĮ „Mesta“ (1 t., 16-21 b.l.). Iš ieškovo pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad ginčo žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, yra pastatyti trys statiniai (pažymėtina, kad šie statiniai VĮ Registrų centras nėra teisiškai įregistruoti): administracinis pastatas, kurio plotas 263,54 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1992 m., baigtumas 100 proc., vidutinė rinkos vertė 133000,00 Lt, garažas, kurio plotas 255,13 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1992 m., baigtumas 100 proc., vidutinė rinkos vertė 26000,00 Lt, sandėlis, kurio plotas 217,42 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1992 m., baigtumas 100 proc., vidutinė rinkos vertė 13800,00 Lt (1 t., 22-46 b.l.). Iš 2011-06-03 projektavimo darbų sutarties Nr. GN 11/07, nustatyta, kad užsakovas P. P. pateiks žemės sklypo planą ir sklypo valdymą patvirtinančius dokumentus, o vykdytojas – UAB „STD Baltic“ parengs administracinio pastato, dviejų pagalbinių ūkinių pastatų (dirbtuvių, garažo) Dovilų sen., Kiškėnų k., įteisinimo technini projektą (1 t., 51 b.l.). Projektavimo darbų sutarties vykdytojas – UAB „STD Baltic“ raštu informavo užsakovą – P. P., kad administracinio pastato, dviejų pagalbinių ūkinių (dirbtuvių, garažo) įteisinimo projekto negali parengti, kadangi nebuvo pateikti žemės sklypo nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentai, be to, nesant suformuoto žemės sklypo ir duomenų apie statytojo teises į tą žemės sklypą, statinio projektas negali būti parengtas (1 t., 52 b.l.).

Iš 2003-12-31 UAB „Mesta“ metinės finansinės atskaitomybės matyti, kad 2003-12-31 šios bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo 38054,00 Lt, iš jo 254,00 Lt transporto priemonės ir 37800,00 Lt kitas materialusis turtas (1 t., 142-145, 146-149 b.l.). Iš UAB „Mesta“ paaiškinamojo rašto dėl finansinės atskaitomybės už 2003 metus matyti, kad UAB „Mesta“, įregistruota 2003-08-05, perėmė visus įsipareigojimus, pertvarkius neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – P. P. individualią statybos įmonę „Mesta“, ataskaitiniais metais bendrovė įsigijo ilgalaikio materialaus turto už 28306,00 Lt ir naudojamo veikloje ilgalaikio turto nenurašė (1 t., 155 b.l.). Iš 2004-12-31 UAB „Mesta“ balanso matyti, kad 2004-12-31 šios bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo 2113,00 Lt, iš jo 245,00 Lt transporto priemonės ir 1868,00 Lt kitas materialusis turtas (1 t., 160-162 b.l.). Iš UAB „Mesta“ paaiškinamojo rašto dėl finansinės atskaitomybės už 2004 metus matyti, kad per atskaitinį laikotarpį ilgalaikio turto buvo nurašyta už 28,68 Lt kaip gamyboje nebenaudotino dėl susidėvėjimo, per 2004 m. parduota ilgalaikio turto likutine verte už 5998,88 Lt (1 t., 164 b.l.). Iš UAB „Mesta“ bankroto byloje esančio UAB „Mesta“ turto apyrašo ir jo priedų matyti, kad 28056,00 Lt vertės ilgalaikį turtą (pastatai) 2004-10-01 sudarė 21000,00 Lt vertės lentpjūvė, 5880,00 Lt vertės džiovykla, 1008,00 Lt vertės gamybinis pastatas, 168,00 Lt kiemo statinys tvora, be to, 2004-10-15 bendrovė turėjo 745,24 Lt vertės transporto priemonių ir 7198,88 Lt vertės kito ilgalaikio turto (UAB „Mesta“ bankroto byla, 1 t., 15-18 b.l.). Iš UAB „Mesta“ įstatų matyti, kad bendrovė steigiama pertvarkius neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – P. P. individualią statybos įmonę (įmonės kodas 4000451, įmonės registravimo Nr. IP90-37, registruota 1990-09-28, buveinė Alksnynės 11-18, Klaipėda) vadovaujantis civilinio kodekso 2.104 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei Vyriausybės nutarimais, be to, UAB „Mesta“ yra pertvarkytos P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“ visų teisių ir pareigų perėmėja (1 t., 167-184 b.l.).

2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1864 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris, su tam tikromis išimtimis, įsigaliojo 2001-07-01. To paties 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 str. 2 d. numatyta, kad individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įteigtos ir įregistruotos iki Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. 2000 m. Lietuvos Respublikos CK 2.33 str. 1 d. numatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, o 2.50 str. 4 d. numatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos atsakomybės asmenis. Be to, Lietuvos Respublikos CK 1.3 str. 2 d. numatyta, jog jeigu tarp šio kodekso ir kitų įstatymų yra prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus, atvejus, kai šis kodeksas teikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 2 str., kuriame numatyta, kad įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai, o įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Iš tokio teisinio reglamentavimo teismas daro išvadą, kad individualios įmonės, įsteigtos iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo ir veikusios pagal Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 7 str. kaip fiziniai asmenys, nuo 2001-07-01 pradėjo veikti kaip neribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kuriems taikomos 2000 m. Lietuvos Respublikos CK bei kitų, šiam Lietuvos Respublikos CK neprieštaraujančių teisės aktų, nuostatos, ir jų turto, teisių ir pareigų kompleksą sudarė tas turtas, teisės ir pareigos, kurias iki 2001-07-01 individualios įmonės vardu buvo įgyjęs individualios įmonės savininkas. Tokią išvadą patvirtina ir 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (nors ir įsigaliojusio po to, kai P. P. individuali statybos įmonė jau buvo pertvarkyta į UAB „Mesta“, t.y. nuo 2004-01-01), kuriame buvo įgyvendintos anksčiau minėtos 2000 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatos, 2 str. 1 d. nuostatos, kad individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, bei 8 str. 2 d. nuostatos, kad individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Įvertinęs išdėstytą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus teisė naudoti Lėbartų žemės ūkio įmonės 1.6 ha žemės sklypą gamybinei bazei statyti buvo suteikta P. P. individualiai statybos įmonei „Mesta“, ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog P. P. šią individualios įmonės vardu įgytą teisę būtų iki 2001-07-01 perleidęs sau ar kitiems asmenims, teismas konstatuoja, kad P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“, kaip fizinio asmens, 1992 m. įgyta teisė naudoti Lėbartų žemės ūkio įmonės 1.6 ha žemės sklypą gamybinei bazei statyti 2001-07-01 (jei tuo metu pagal galiojusius teisės aktus tokia teisė dar egzistavo) tapo P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“, kaip juridinio asmens, kurio turtas atskirtas nuo jo dalyvio turto, teisių ir pareigų komplekso dalimi.

Vėlgi atsižvelgiant į tai, kad P. P. individuali statybos įmonė „Mesta“, kaip juridinis asmuo, buvo pertvarkytas į UAB „Mesta“ ir ši bendrovė perėmės visas P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“ teises ir pareigas, nekyla abejonių, kad tokiu būdu aptariama teisė (jei tuo metu pagal galiojusius teisės aktus tokia teisė dar egzistavo) naudoti 1.6 ha žemės sklypą gamybinei bazei statyti iš P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“ perėjo UAB „Mesta“, kuri buvo likviduota dėl bankroto, turėdama didelius kreditorinius įsipareigojimus, kas užkerta kelią likvidavus juridinį asmenį jo turtą perimti juridinio asmens dalyviams. Taigi esant išdėstytam, akivaizdu, kad P. P. negali būti pripažintas teisėtu aptariamo žemės sklypo naudotoju.

Šioje byloje nustačius, kad P. P. nėra teisėtas aptariamo žemės sklypo naudotojas, nėra pagrindo konstatuoti, kad P. P. yra teisėtas statinių, pastatytų minėtame žemės sklype, valdytojas. Pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad šie statiniai buvo pastatyti P. P. individuali statybos įmonė „Mesta“ vardu ir lėšomis, o kaip jau aptarta anksčiau, P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“, kaip fizinio asmens, iki 2001-07-01 įgytas turtas nuo 2001-07-01 tapo P. P. individualios statybos įmonės „Mesta“, kaip juridinio asmens, kurio turtas atskirtas nuo jo dalyvio turto, teisių ir pareigų komplekso dalimi, vėliau tapo UAB „Mesta“ turto dalimi, kuri vėliau buvo likviduota dėl bankroto su dideliais kreditoriniais įsiskolinimais. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, P. P. į bylą nepateikė.

Taigi ieškovui P. P. šioje byloje neįrodžius, kad jis yra teisėtas ginčo žemės sklypo naudotojas ir šiame žemės sklype pastatytų statinių valdytojas, tenkinti ieškinį ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių išnuomoti ieškovui P. P. valstybinės žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nėra pagrindo.

Byloje yra susidariusių 13,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo P. P. priteisti 13,82 Eur (trylika eurų 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.