Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis patirtą neturtinę žalą.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui, atsisakant vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į jam paskirtą būrį Alytaus PN 2017-03-17 nutarimu Nr. 49-918 nutarta skirti papeikimą. Pareiškėjas savo 2017-03-16 paaiškinime nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, o fizinio ir psichologinio smurto niekas būryje nenaudojo (2 t., b. l. 29–32). Alytaus PN 2017-03-20 nutarimu Nr. 49-928 nutarta pareiškėjui pareikšti papeikimą, kadangi jis 2017-03-19 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 19.35 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus. Savo paaiškinime pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko atsisako eiti į jam paskirtą būrį (2 t., b. l. 33–36).

Alytaus PN drausmės komisija 2017-03-21 teikimu Nr. 251-1-207 siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam K. Š. skirti nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę (1 t., b. l. 36). Alytaus PN 2017-03-21 nutarimu Nr. 49-945 pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, kadangi 2017-03-20 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 20.40 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į jam paskirtą būrį (1 t., b. l. 34–35).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2017-03-16, 2017-03-19 ir 2017-03-20 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 17 būryje. Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 17 būrį, nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Alytaus PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė asmenines atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje priežastis arba jų išvis nenurodė. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Alytaus PN tyrimo 2017-03-17 išvadoje Nr. 16-178 (1 t., b. l. 33) siūlyta netaikyti pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies ir už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pasiūlyta nubausti. Išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis paskirtame būryje su kuo nors konfliktuoja.

Išdėstytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje priežastys buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas pareigūnams taip pat nenurodė konkrečių asmenų ar priežasčių, kodėl nenori gyventi minėtame būryje.

Tai įrodo, jog Alytaus PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Alytaus PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 17 būryje vertinti kaip drausmės pažeidimą.

BVK 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai – t. y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą 2017-03-21 nutarimu būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių nutarimo neteisėtumą, nepadaryta. Todėl pripažintina, jog pareiškėjui nuobauda buvo skirta teisėtai. Todėl šioje dalyje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų nėra pagrindo ir priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjas teigia, jog būdamas drausmės grupėje negalėjo skambinti artimiesiems, negalėjo pasinaudoti ilgalaikiais pasimatymais, o į trumpalaikius pasimatymus nuėjo tik vieną kartą per 4 mėnesius, buvo suvaržyta apsipirkimo teisė, kadangi būdamas paprastoje grupėje galėjo pirkti už 114 eurų, o drausmės grupėje už – 76 eurus.

BVK 75 straipsnyje numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui teisėtai buvo paskirta nuobauda ir jis buvo perkeltas į drausmės grupę, todėl būdamas drausmės grupėje pareiškėjas ilgalaikių pasimatymų ir negalėjo gauti, nes to nenumatė teisės aktai. Trumpalaikis pasimatymas galėjo būti skirtas tik vienas per 4 mėnesius. Iš pateiktos nuteistojo pasimatymų apskaitos matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo trumpalaikiuose pasimatymuose 2017-04-29 ir 2017-09-02 (2 t., b. l. 51). BVK 92 straipsnyje numatyta, jog didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Kadangi bazinė socialinė išmoka yra 38 eurai, tai drausmės grupei priklausantiems nuteistiesiems numatyta suma apsipirkti yra iki 76 eurų, todėl atsakovė pareiškėjo teisių apsipirkti už nurodytą sumą nepažeidė. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2017-04-11 ir 2017-07-25 buvo baustas ir jam buvo uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus (1 t., b. l. 27). Duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo draudžiama skambinti artimiesiems, į bylą nepateikta, pareiškėjas nedetalizavo, kada jam buvo draudžiama pasinaudoti teise paskambinti telefonu, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo laikomas drausmės grupėje kartu su nuteistuoju, kuris jį 2017-03-15 sužalojo. Nurodė, jog būdamas 20 drausmės grupėje jis negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis, t. y. pasivaikščioti, maudytis, eiti į kirpyklą, pas gydytoją. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, jog jam būtų paskirtas atskiras laikas pasivaikščiojimui, maudymuisi, tačiau administracija ignoravo jo prašymus.

Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2017-03-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatė, jog 2017-03-15 nuo 7.51 val. iki 7.53 val. 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje nuteistasis T. P. sužalojo nuteistąjį K. Š., t. y. nenustatytu aštriu daiktu nuteistajam K. Š. padarė nežymius sužalojimus – dvi durtines žaizdas žasto srityje ir vieną pjautinę žaizdą kairės šlaunies srityje. Atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu nukentėjęs K. Š. atsisakė rašyti pareiškimą bei prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, todėl baudžiamasis procesas negalimas ir nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 37–38).

Pareiškėjas Alytaus PN 2017-03-21 nutarimu Nr. 49-945 buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjas 2017-03-21 perkeltas į drausmės grupę į 20 būrį 6 miegamąjį, nuo 2017-03-24 perkeltas į 20 būrio 1 miegamąjį ir buvo jame iki 2017-09-20 (1 t., b. l. 26, 29).

Nuteistasis T. P. perkeltas į 20 būrio 6 miegamąjį nuo 2017-04-03 ir buvo minėtame būryje iki 2017-09-29 (1 t., b. l. 31, 32).

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi su 2017-04-03 prašymu į Alytaus PN, kad skirtų atskirą laiką pasivaikščiojimui (1 t., b. l. 41–42). Alytaus PN 2017-04-06 atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodė teisės aktus ir patvirtintą drausmės grupės dienotvarkę (1 t. b. l. 40). Pareiškėjas 2017-04-11 kreipėsi dar kartą į Alytaus PN dėl pasivaikščiojimo laiko pakeitimo, kadangi jį grasinama subadyti. Atsakovė 2017-04-20 rašte Nr. 363-595 į pareiškėjo prašymą nurodė, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma BVK 70 straipsnio 6 dalis (1 t., b. l. 43–44). Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų išsamiai tyrusi pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ar dėl šio įvykio kreipusis į Kriminalinės žvalgybos skyrių, nėra.

Teismas įpareigojo atsakovę pateikti 20 būrio patvirtintą dienotvarkę. Atsakovė 2018-11-16 rašte (1 t., b. l. 73) nurodė, jog pateikia 2016 m. dienotvarkę, kuri galiojo ginčo laikotarpiu. Tačiau iš pateiktos dienotvarkės bei atsakovės rašto neaišku, ar pateikta dienotvarkė yra 20 būrio (drausmės grupės). Be to, minėtoje dienotvarkėje numatytas laikas dėl išvedimo į darbą, darbo, grįžimo iš darbo laikas (1 t., b. l. 145). Atsižvelgdamas į tai, teismas nesivadovaus pateikta atsakovės dienotvarke.

Alytaus PN 2017-04-06 rašte Nr. 363-523 (1 t., b. l. 40) nurodė Alytaus PN drausmės grupės dienotvarkę ir nurodė, jog nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 2 val. 15.00 val. – 17 val., maudymosi ir kirpimo laikas – antradieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val., bibliotekos lankymas penktadieniais nuo 14.40 val. iki 15.10 val. Toks dienotvarkės laikas nustatytas visiems 20 grupės nuteistiesiems.