- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- I-138-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (1 t., b. l. 16A–16B) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) 2017-03-16 atsisakė gyventi paskirtame būryje, kadangi buvo subadytas peiliu. Alytaus PN administracija 2017-03-16 pareiškėją paskyrė į 17 būrį, kuriame pareiškėjas taip pat negalėjo atlikti bausmės, kadangi nuėjus į tą būrį jam pagrasino. Todėl jis atsisakė būti tame būryje. Pareiškėjas prašė jį perkelti į darbo zoną, kur galėtų saugiai atlikti bausmę, bet Alytaus PN 2017-03-21 paskyrė pareiškėją į 20 būrį (į drausmės grupę). Toks skyrimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės. Pareiškėją paskyrė į tą patį būrį, kuriame gyveno ir nuteistasis, kuris jį subadė. Minėtoje grupėje pasivaikščiojimas, maudymosi laikas bei ėjimas į kirpyklą, pas gydytoją skiriamas visiems tuo pačiu metu. Pareiškėjas negalėjo eiti visus 6 mėnesius pasivaikščioti ir pasinaudoti kitomis jam suteiktomis teisėmis. Negalėjo turėti ilgalaikių pasimatymų, o į trumpalaikius nueiti galėjo tik vieną kartą per 4 mėnesius. Taip buvo susilpninti socialiniai ryšiai su artimaisiais. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į administraciją, jog jam būtų paskirtas atskiras laikas pasivaikščiojimui, maudymuisi, nes visus 6 mėnesius negalėjo išeiti iš kameros. Administracija ignoravo jo prašymus. Taip pat buvo suvaržytas apsipirkimas parduotuvėje. Dėl to pareiškėjas pradėjo vartoti narkotikus bei būdamas drausmės grupėje susirgo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didelių dvasinių išgyvenimų, kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, susilpnėjo socialiniai ryšiai, buvo pažemintas jo orumas. Taip buvo pažeistas Bausmių vykdymo kodekse numatytas humanizmo principas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (1 t., b. l. 50–53) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017-01-26 iki 2017-03-16 bausmę atliko 7 būryje. 2017-03-16 Nuteistųjų skirstymo komisija, įvertinusi Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų prašymą išvengti tolesnių konfliktų 1 lokaliniame sektoriuje po pareiškėjo sužalojimo 2017-03-15 jį perkėlė į 17 būrį (9 lokalinis sektorius). Pareiškėjas 2017-03-17 kreipėsi į administraciją nurodydamas, kad atsisako atlikti bausmę 17 būryje (9 lokalinis sektorius): jis paaiškino, kad atsisako bausmę atlikti tame būryje, nes jam netinka paskirtas miegamasis, kitų priežasčių nenurodė. Dėl šio fakto atlikus tyrimą, nebuvo nustatyta, kad nuteistasis 17 būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į administracijos paskirtą 17 būrį, tačiau jis šio nurodymo nevykdė. Toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, todėl 2017-03-17 skirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2017-03-20 už analogišką pažeidimą paskirta drausminė nuobauda–papeikimas, o po to 2017-03-21 skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams. Kadangi drausmė grupės patalpos įrengtos 20 būryje (4 lokalinis sektorius), todėl tą pačią dieną pareiškėjas į jas buvo ir perkeltas. Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė 2017-03-23 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas nebuvo skundžiamas. Nutarime užfiksuota tai, kad 2017-03-16 Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų 2017-03-15 pranešimas Nr. 7.20-172-3403, kuriame nurodoma, kad 2017-03-15, 7.55 val., į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 4 atėjo nuteistasis K. Š., kuris skundėsi sužalojimais. Minėtas nuteistasis buvo nuvesdintas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-03-15 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 242/26 nurodyta, kad nuteistajam nustatyta kairio žasto srityje 2 durtinės žaizdos po 3 cm ir 6 cm pjautinė žaizda kairės šlaunies srityje. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad 2017-03-15 bausmę atliko 7 nuteistųjų būryje. 2017-03-15 nuėjo į 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlį. Jam būnant sandėlyje, į patalpą įėjo kitas nuteistasis, kurio veido nematė, kadangi tuo metu į duris buvo atsisukęs nugara. Pajuto dūrį aštriu daiktu į nugarą. Tuomet pargriuvo ant grindų ir susigūžė. Gulėdamas pajuto dar keletą dūrių aštriu daiktu į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai dūrių buvo ir į kokias tiksliai kūno vietas durta, nepamena, kadangi tuo metu buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs. Nuteistajam, kuris jį badė aštriu daiktu, išėjus iš patalpos jis irgi atsistojo ir nuėjo į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicinos pagalba. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam buvo padaryti nežymūs sužalojimai. Jis atsisakė rašyti pareiškimą ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Apklaustas nuteistasis T. P. parodė, kas įvyko 2017-03-15 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje, tačiau paaiškinti situacijos negalėjo, nes buvo išsiblaškęs ir nenorėjo klaidinti tyrėjų. Nors patikslinimo metu buvo gauta duomenų apie asmenį (būtent nuteistąjį T. P.), kuris galimai nežymiai sužalojo pareiškėją, tačiau, įvertinus pareiškėjo apklausos metu duotus parodymus bei tai, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę 20 būryje nuo 2017-04-03 nei karto nesikreipė į Alytaus pataisos namų administraciją dėl nuteistojo T. P. vykdomų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, pareiškėjo argumentai dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei yra atmestini. 20 būryje yra įrengtos 6 kameros, kurios yra užrakinamos. Pareiškėjas 20 būryje (drausmės grupėje) buvo apgyvendintas 6 kameroje, o nuo 2017-03-24 iki 2017-09-20 1 kameroje. Nuteistasis T. P. į 20 būrio 6 kamerą uždarytas nuo 2017-04-03 iki 2017-09-29, po to perkeltas į kitą būrį. Tuo metu pareiškėjas buvo laikomas 1 kameroje. Nuteistieji yra laikomi užrakinti drausmės grupės gyvenamose patalpose (kamerose), o pasivaikščiojimų metu, išleisti pas medikus ar kirpėjus bei kitur yra nuolat lydimi bei prižiūrimi pareigūnų, be to, vykdoma priežiūra vaizdo stebėjimo kameromis. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis yra apskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis patirtą neturtinę žalą.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui, atsisakant vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į jam paskirtą būrį Alytaus PN 2017-03-17 nutarimu Nr. 49-918 nutarta skirti papeikimą. Pareiškėjas savo 2017-03-16 paaiškinime nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, o fizinio ir psichologinio smurto niekas būryje nenaudojo (2 t., b. l. 29–32). Alytaus PN 2017-03-20 nutarimu Nr. 49-928 nutarta pareiškėjui pareikšti papeikimą, kadangi jis 2017-03-19 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 19.35 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus. Savo paaiškinime pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko atsisako eiti į jam paskirtą būrį (2 t., b. l. 33–36).
Alytaus PN drausmės komisija 2017-03-21 teikimu Nr. 251-1-207 siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam K. Š. skirti nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę (1 t., b. l. 36). Alytaus PN 2017-03-21 nutarimu Nr. 49-945 pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, kadangi 2017-03-20 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 20.40 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į jam paskirtą būrį (1 t., b. l. 34–35).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1–2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2017-03-16, 2017-03-19 ir 2017-03-20 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 17 būryje. Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 17 būrį, nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Alytaus PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė asmenines atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje priežastis arba jų išvis nenurodė. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Alytaus PN tyrimo 2017-03-17 išvadoje Nr. 16-178 (1 t., b. l. 33) siūlyta netaikyti pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies ir už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pasiūlyta nubausti. Išvadoje nurodyta, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis paskirtame būryje su kuo nors konfliktuoja.
Išdėstytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 17 būryje priežastys buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas pareigūnams taip pat nenurodė konkrečių asmenų ar priežasčių, kodėl nenori gyventi minėtame būryje.
Tai įrodo, jog Alytaus PN administracija reagavo į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Alytaus PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 17 būryje vertinti kaip drausmės pažeidimą.
BVK 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai – t. y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą 2017-03-21 nutarimu būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.
BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių nutarimo neteisėtumą, nepadaryta. Todėl pripažintina, jog pareiškėjui nuobauda buvo skirta teisėtai. Todėl šioje dalyje nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų nėra pagrindo ir priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas teigia, jog būdamas drausmės grupėje negalėjo skambinti artimiesiems, negalėjo pasinaudoti ilgalaikiais pasimatymais, o į trumpalaikius pasimatymus nuėjo tik vieną kartą per 4 mėnesius, buvo suvaržyta apsipirkimo teisė, kadangi būdamas paprastoje grupėje galėjo pirkti už 114 eurų, o drausmės grupėje už – 76 eurus.
BVK 75 straipsnyje numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui teisėtai buvo paskirta nuobauda ir jis buvo perkeltas į drausmės grupę, todėl būdamas drausmės grupėje pareiškėjas ilgalaikių pasimatymų ir negalėjo gauti, nes to nenumatė teisės aktai. Trumpalaikis pasimatymas galėjo būti skirtas tik vienas per 4 mėnesius. Iš pateiktos nuteistojo pasimatymų apskaitos matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo trumpalaikiuose pasimatymuose 2017-04-29 ir 2017-09-02 (2 t., b. l. 51). BVK 92 straipsnyje numatyta, jog didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Kadangi bazinė socialinė išmoka yra 38 eurai, tai drausmės grupei priklausantiems nuteistiesiems numatyta suma apsipirkti yra iki 76 eurų, todėl atsakovė pareiškėjo teisių apsipirkti už nurodytą sumą nepažeidė. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2017-04-11 ir 2017-07-25 buvo baustas ir jam buvo uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus (1 t., b. l. 27). Duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo draudžiama skambinti artimiesiems, į bylą nepateikta, pareiškėjas nedetalizavo, kada jam buvo draudžiama pasinaudoti teise paskambinti telefonu, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo laikomas drausmės grupėje kartu su nuteistuoju, kuris jį 2017-03-15 sužalojo. Nurodė, jog būdamas 20 drausmės grupėje jis negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis, t. y. pasivaikščioti, maudytis, eiti į kirpyklą, pas gydytoją. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, jog jam būtų paskirtas atskiras laikas pasivaikščiojimui, maudymuisi, tačiau administracija ignoravo jo prašymus.
Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2017-03-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatė, jog 2017-03-15 nuo 7.51 val. iki 7.53 val. 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje nuteistasis T. P. sužalojo nuteistąjį K. Š., t. y. nenustatytu aštriu daiktu nuteistajam K. Š. padarė nežymius sužalojimus – dvi durtines žaizdas žasto srityje ir vieną pjautinę žaizdą kairės šlaunies srityje. Atsižvelgiant į tai, jog įvykio metu nukentėjęs K. Š. atsisakė rašyti pareiškimą bei prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, todėl baudžiamasis procesas negalimas ir nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 37–38).
Pareiškėjas Alytaus PN 2017-03-21 nutarimu Nr. 49-945 buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjas 2017-03-21 perkeltas į drausmės grupę į 20 būrį 6 miegamąjį, nuo 2017-03-24 perkeltas į 20 būrio 1 miegamąjį ir buvo jame iki 2017-09-20 (1 t., b. l. 26, 29).
Nuteistasis T. P. perkeltas į 20 būrio 6 miegamąjį nuo 2017-04-03 ir buvo minėtame būryje iki 2017-09-29 (1 t., b. l. 31, 32).
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi su 2017-04-03 prašymu į Alytaus PN, kad skirtų atskirą laiką pasivaikščiojimui (1 t., b. l. 41–42). Alytaus PN 2017-04-06 atsakyme į pareiškėjo prašymą nurodė teisės aktus ir patvirtintą drausmės grupės dienotvarkę (1 t. b. l. 40). Pareiškėjas 2017-04-11 kreipėsi dar kartą į Alytaus PN dėl pasivaikščiojimo laiko pakeitimo, kadangi jį grasinama subadyti. Atsakovė 2017-04-20 rašte Nr. 363-595 į pareiškėjo prašymą nurodė, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma BVK 70 straipsnio 6 dalis (1 t., b. l. 43–44). Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų išsamiai tyrusi pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ar dėl šio įvykio kreipusis į Kriminalinės žvalgybos skyrių, nėra.
Teismas įpareigojo atsakovę pateikti 20 būrio patvirtintą dienotvarkę. Atsakovė 2018-11-16 rašte (1 t., b. l. 73) nurodė, jog pateikia 2016 m. dienotvarkę, kuri galiojo ginčo laikotarpiu. Tačiau iš pateiktos dienotvarkės bei atsakovės rašto neaišku, ar pateikta dienotvarkė yra 20 būrio (drausmės grupės). Be to, minėtoje dienotvarkėje numatytas laikas dėl išvedimo į darbą, darbo, grįžimo iš darbo laikas (1 t., b. l. 145). Atsižvelgdamas į tai, teismas nesivadovaus pateikta atsakovės dienotvarke.
Alytaus PN 2017-04-06 rašte Nr. 363-523 (1 t., b. l. 40) nurodė Alytaus PN drausmės grupės dienotvarkę ir nurodė, jog nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 2 val. 15.00 val. – 17 val., maudymosi ir kirpimo laikas – antradieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val., bibliotekos lankymas penktadieniais nuo 14.40 val. iki 15.10 val. Toks dienotvarkės laikas nustatytas visiems 20 grupės nuteistiesiems.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija).
BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Atsižvelgiant į BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus nuteistųjų atskiro ar izoliuoto laikymo pataisos namuose tikslus, darytina išvada, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, turi būti užtikrinamas jo saugumas.
Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti šio Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pabrėžė savo praktikoje išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (Salman prie Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93, 2000-06-27 sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą taip pat yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.
EŽTT 2012-11-27 sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-833-624/2016).
Taigi iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei aptartos EŽTT praktikos matyti, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas. Sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti yra pataisos įstaigos žinojimas ar turėjimas žinoti apie gresiantį pavojų asmens fizinei neliečiamybei ir nesiėmimas protingų prieinamų priemonių, kuriomis būtų galima apsaugoti asmenį.
Konkrečiu atveju pareiškėjui būnant drausmės grupėje prašymų dėl perkėlimo į kitus būrius ar dėl laikymo izoliuotu BVK 70 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra, tačiau pareiškėjas du kartus kreipėsi į administraciją dėl atskiro pasivaikščiojimo laiko nustatymo.
Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas matyti, jog nuteistajam, pateikus prašymą pataisos namų administracijai laikyti jį izoliuotą nuo kitų asmenų, turi būti nustatytos svarbios priežastys dėl minėtos priemonės taikymo, be to, tai priskiriama administracijos prerogatyvai, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teikiant du prašymus dėl atskiro pasivaikščiojimo laiko nustatymo (kadangi pareiškėjui buvo grasinama subadyti), jau buvo fiksuotas pareiškėjo sužalojimo faktas (2017-03-15) bei buvo nustatytas asmuo, kuris pareiškėją sužalojo, o atsižvelgiant į tai, jog asmuo, kuris sužalojo pareiškėją buvo perkeltas į tą patį būrį, todėl buvo pagrindas atsakovei atidžiai įvertinti susidariusią situaciją ir taikyti pareiškėjo izoliavimą nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį arba imtis kitų teisės aktais nustatytų priemonių, kad būtų užtikrintas jo, kitų nuteistųjų saugumas (perkeltas į kitą drausmės būrį, skirtas atskiras pasivaikščiojimo laikas ir t. t.). Atsakovė, netenkindama pareiškėjo prašymo skirti jam atskirą pasivaikščiojimo laiką ar laikyti jį izoliuotą, tinkamai neįvertino BVK 70 straipsnyje įtvirtintų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslų (atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų), ir taip suvaržė pareiškėjo teises kalėti saugiai ir naudotis jam įstatyme priskirtomis teisėmis (eiti pasivaikščioti, eiti į dušą, į kirpyklą ir t. t.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2017-04-03 iki 2017-09-20 buvo kartu su nuteistuoju T. P. tame pačiame 20 būryje (drausmės būryje), tik skirtinguose miegamuosiuose. Dienotvarkė (eiti pasivaikščioti, maudytis, kirptis ir t. t.) visam būriui buvo nustatyta vienoda. Atsižvelgiant į tai, jog Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2017-03-23 nutarime konstatavo, jog pareiškėją 2017-03-15 sužalojo nuteistasis T. P., ir į tai, jog jie buvo paskirti į tą patį būrį, į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl atskiro laiko pasivaikščiojimui nustatymo, ir į tai, jog administracija nesiėmė jokių veiksmų išsamiai tirti pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, manytina, jog atsakovei, gavus pareiškėjo prašymus dėl atskiro laiko nustatymo ir jam gresiančio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo saugumo. Atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis visą ginčo laikotarpį negalėjo išeiti pasivaikščioti ir negalėjo naudotis kitomis jam suteiktomis įstatyme nustatytomis teisėmis (maudytis, kirptis, eiti į biblioteką). Atsakovė teigia, jog nuteistieji yra laikomi užrakinti drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, o pasivaikščiojimų metu, išleisti pas medikus ar kirpėjus bei kitur yra nuolat lydimi bei prižiūrimi pareigūnų, be to, vykdoma priežiūra vaizdo stebėjimo kameromis. Tačiau tai nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jis negalėjo naudotis jam suteiktomis teisėmis bei tai, jog atsakovė visiškai netyrė pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių ir atidžiai neįvertino susidariusios situacijos.
Todėl nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus tinkamai neišsprendus pareiškėjo saugumo klausimo ir taip neužtikrinus pareiškėjui BVK straipsnio 75 straipsnio 1 dalyje 5 punkte numatytos teisės kasdien pasivaikščioti dvi valandas bei kitas įstatymuose numatytas teises. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog šioje byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo saugumo neužtikrinimo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Tačiau, teismo nuomone, prie jo saugumo neužtikrinimo žymiai prisidėjo pats pareiškėjas, nes jis tiksliai nenurodė, su kuriais nuteistaisiais konfliktuoja, kas jam grasina. Šios aplinkybės įrodo pareiškėjo nenorą atskleisti tiesą, padėti tyrimui, t. y. patvirtina jo paties neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo mažinimui (CK 6.281 str.). Be to, byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo metu vartojo narkotinių medžiagų ir darė kitų pažeidimų (1 t., b. l. 27–28).
Į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą (1 t., b. l. 74–143, 148–200, 2 t., b. l. 2–26) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus yra kreipęsis dėl fizinės sveikatos sutrikimų (kaklo srities pjautinės žaizdos (1 t., b. l. 102). Alytaus PN psichologinė tarnyba 2017-05-02 pažymoje-rekomendacijoje nurodė, jog išsiaiškinus situaciją paaiškėjo, jog pareiškėjas susižalojo pats, kadangi į kamerą buvo atkeltas nuteistasis, su kuriuo jis negalėjo būti. Taip bandė manipuliuoti pareigūnų veiksmais (1 t., b. l. 121). Atsakovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) liga pareiškėjui diagnozuota 2017-09-06. Pareiškėjas teigia, jog dėl tokių sąlygų pradėjo vartoti narkotikus bei būdamas drausmės grupėje susirgo (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktų medicininių duomenų matyti, jog pareiškėjas ne kartą buvo atsisakęs tirtis dėl minėtos ligos. Be to, teismas mano, jog narkotikų vartojimas siejamas su asmens laisve apsispręsti vartoti ar nevartoti jų.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, aplinkybes, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Dėl kitos reikalavimų dalies, remiantis išdėstytais argumentais, skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.