- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-32-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00194-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- B. G.
- Atsakovas
- N. B., V. B., S. T., A. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. G., atsakovų N. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovams S. T., N. B., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, dėl teisės be bendraturčio sutikimo atlikti teisės aktuose numatytus privalomus atlikti veiksmus dėl žemės sklypo ir pastato duomenų tikslinimo ir atsakovo S. T., A. T. priešieškinį ieškovei B. G., atsakovams N. B., V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. G. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovų S. T. ir N. B. sutikimo derinti, teikti prašymus įvairioms institucijoms bei atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus nustatant, kad nuosavybės teisės į matininko kadastro bylose nurodytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 3,0528 ha, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 3,2052 ha, žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,0133 ha, įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre tokiomis dalimis: B. G. - 1/5 dalis, N. B. - 1/5 dalis, S. T. - 3/5 dalys; pripažinti ieškovei teisę be atsakovų S. T. ir N. B. sutikimo derinti, teikti prašymus įvairioms institucijoms bei atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, nustatant, kad nuosavybės teisės į matininko kadastro byloje nurodytą gyvenamąjį namą įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre tokiomis dalimis: B. G.- 1/10 dalis, N. B. - 1/10 dalis, S. T. - 8/10 dalys.
2. Nurodė, kad siekia kadastrinių matavimų duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Tam reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau bendraturčiai nesutinka, ieškovė prašo leisti jai be bendraturčių sutikimo atlikti šiuos veiksmus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre kadastrinių matavimų duomenis. Atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypas buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus, todėl patikslinti duomenys turi būti įregistruoti registre. Taip pat nurodė, kad atlikti namo pastogės kadastriniai matavimai, dėl to padidėjo gyvenamojo namo plotas, todėl, pasikeitus kadastro duomenims, jie turi būti įregistruoti. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti duomenis, kadangi bendrasavininkiai nepateikė susitarimo dėl nekilnojamojo turto dalių įregistravimo.
3. A. S. T. ir A. T. patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais valdomo turto tokiu būdu: S. T. priteisti natūra 6,21 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sklype esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš S. T. priteisti B. G. ir N. B. kiekvienai 2 770 Eur dydžio kompensaciją; S. T. ir A. T. priteisti natūra 0,22 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); sklype esantį pastatą - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš S. T. ir A. T. priteisti B. G. 314 Eur dydžio kompensaciją, N. B. ir V. B. - solidariai 314 Eur dydžio kompensaciją.
4. Nurodė, kad šalys nesusitaria dėl turto valdymo. Pažymėjo, kad S. T. priklauso didesnė dalis bendraturčiams priklausančio turto, tačiau jis negali tinkamai disponuoti turtu dėl nesutarimų su bendraturčiais, todėl pageidauja atsidalinti. Atidalinti turtą natūra be žalos jo paskirčiai nėra galimybių, todėl prašė priteisti S. T. visą turtą, S. T. įsipareigojo kitiems bendraturčiams išmokėti kompensacijas. Taip pat nurodė, kad kompensacijos paskaičiuotos vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nustatyta vidutine rinkos verte, bendraturčiai jos neginčijo.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės B. G. ieškinį atmetė, S. T. ir A. T. priešieškinį patenkino. A. B. G., N. B., S. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 6,2100 ha ploto žemės sklypą ir pastatus - gyvenamąjį namą, lauko viralinę, kiemo rūsį, tvartą, sandėlį, daržinę, lauko viralinę, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), S. T. priteisiant šį nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise; pastatą-pirtį, esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant S. T. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš S. T. B. G. 3 015 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir 11 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią pastato-pirties, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Priteisė iš S. T. N. B. 3 015 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir 11 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią pastato-pirties, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. A. B. G., S. T., A. T., N. B., V. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,2200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant S. T. ir A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; priteisė solidariai iš S. T. ir A. T. B. G. 303 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; priteisė solidariai iš S. T. ir A. T. N. B. ir V. B. 303 Eur dydžio kompensaciją už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš B. G. 334,75 Eur bylinėjimosi išlaidų S. T.; priteisė iš B. G. 334, 75 Eur bylinėjimosi išlaidų A. T.; priteisė iš N. B. 223,17 Eur bylinėjimosi išlaidų S. T.; priteisė iš N. B. 223,17 Eur bylinėjimosi išlaidų A. T.; priteisė iš V. B. 111,58 Eur bylinėjimosi išlaidų S. T.; priteisė iš V. B. 111,58 Eur bylinėjimosi išlaidų A. T.. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
7.1. Atsakovai (pagal priešieškinį) nepateikė savo siūlomų variantų dėl bendrosios dalinės . nuosavybės turto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo, todėl vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.
7.2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nenustatytas draudimas atidalinti žemės sklypus, įregistruotus pagal preliminarius matavimus, be to, ieškovei, kaip ir atsakovams pagal priešieškinį N. B. ir V. B., bendrojoje nuosavybėje priklauso žymiai mažesnės dalys nei bendraturčiui S. T..
7.3. Netgi darant prielaidą, kad kadastro duomenys būtų pakeisti, ieškovei ir atsakovams (pagal priešieškinį) priklausančio turto dalys liktų nepakitę, t. y. žymiai mažesnės nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios atsakovui S. T. ir jo sutuoktinei A. T..
7.4. Priešieškiniu prašomas taikyti atidalijimo būdas iš dalies suvaržytų kitų bendraturčių teises, tačiau bendraturčiai nepateikė alternatyvių atidalijimo variantų arba variantų kitais būdais turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Be to, atsakovai N. B. ir V. B. paaiškino, kad sodyboje nuolat negyvena, atvažiuoja poilsiauti, apsistoja pas brolį S. T..
7.5. Byloje nustatyta, kad bendraturčiams priklausantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje (dėl to ginčo byloje nekilo), t. y. saugomoje teritorijoje, ir dėl to taikomi tam tikri norminiuose aktuose nustatyti apribojimai.
7.6. Pagal Nekilnojamojo turto registro išraše esančius duomenis, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 3 186 Eur. Prie ieškinio pateiktoje gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad bylos suformavimo metu (2018 m. rugsėjo 25 d.) gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 5 640 Eur, todėl kompensacija skaičiuojama nuo minėtos, vėliau nei Nekilnojamojo turto registre nustatytos, gyvenamojo namo vertės. Kiti bendraturčiai priešieškinyje nurodytos turto vertės neginčijo ir neteikė įrodymų apie turto vertę.
7.7. Ieškovės pateiktos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos parengtos nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo, kuriuo patvirtinti kadastro duomenys, pagrįstumą, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad bylose nurodyti duomenys yra teisingi, ir jų pagrindu pripažinti teisę tikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.
7.8. Sprendžiant dėl teisės atlikti kadastro duomenų registravimą be bendraturčių sutikimo, svarbu, kad duomenys, esantys nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje būtų tikslūs ir aiškūs, atitinkantys įstatymo reikalavimus, ir kad būtų gauti laikantis nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra tinkamos deklaracijos apie statybos užbaigimą, nebuvo laikomasi nustatytos procedūros.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu ieškovė ir atsakovai pagal priešieškinį N. B., V. B. (toliau – ir apeliantai) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti pateiktus įrodymus. Skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad prioritetas teismų praktikoje yra teikiamas tik atidalijimui natūra. Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo atveju, atidalijimas, išmokant kompensaciją likusiems bendraturčiams pinigais, yra prioritetinis.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Nors ginčo atveju buvo pasirinktas atidalijimo būdas, kada sklypų pertvarkyti nereikia, tačiau kadastriniai matavimai buvo būtini. Tik atlikus tiksliuosius matavimus, aiškiai yra nustatomas sklypų plotas, kuris gali būti didesnis nei registruotas.
8.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. ir 2018 m. (dėl vieno turto objekto) rinkos verte, nustatyta VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu.
8.4. Teismas sutapatino sklypų formavimo-pertvarkymo procedūras ir jiems keliamus reikalavimus, su sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastro duomenų tikslinimo procedūra.
8.5. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad būtina pirmiausia rengti užbaigtos statybos deklaraciją, o tik po to atlikti kadastrinius matavimus. Tokio būtino eiliškumo taip pat nenumato joks teisės aktas.
8.6. Ieškovė procese laikėsi teisingos pozicijos, kad tik tenkinus ieškinį (tiksliau - įgyvendinus ieškinio reikalavimus) galėtų būti sprendžiami turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai, kadangi pastarajam procesui būtina žinoti, tiek atidalijamų žemės sklypų, tiek statinių tikslūs kadastro duomenys, nes nuo jų priklauso teisingam atidalijimui reikalingi nustatyti kriterijai, tame tarpe ir turto vertė, jei atidalijama būtų daliai bendraturčių už jų turto dalis kompensuojant pinigais.
8.7. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl kitų statinių kadastro duomenų, tačiau šių kitų statinių atidalijimas be žemės sklypų atidalijimo bei gyvenamojo namo atidalijimo taip pat nespręstinas, nes statiniai stovi būtent minėtuose žemės sklypuose, o visi kiti statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai.
8.8. Siekiant pagrįsti skundo argumentus teikiamas naujas įrodymas dėl atidalijamo turto rinkos vertės. Turto vertintojas atliko preliminarų ginčo turto vertinimą o individualaus vertinimo ataskaitą pateiks artimiausiu metu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai S. T. ir A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl vertino, kad žemės sklypų atidalijimas natūra negalimas.
9.2. Bendraturtėms B. G. ir N. B. priklausančių pastatų dalių dydžio nebūtų galimybių atidalinti suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, daug patalpų turėtų būti paliekama bendram naudojimui, dėl to situacija iš esmės nepasikeistų, o tai sąlygotų naujų ginčų tarp bendraturčių kilimą ir neužtikrintų tolesnio pastatų naudojimo racionalumo.
9.3. Ieškovė, nesutikdama su siūlomu ginčo šalių bendro turto atidalijimo variantu, nepateikė savo pasiūlymo dėl kito bendro turto atidalijimo varianto, kartu ir įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją dėl atsakovų pasiūlyto bendro turto atidalijimo varianto netinkamumo.
Šalies argumentai
9.4. Apeliantė teigia, jog neįtikima, kad kai kurie nekilnojamojo turto vienetai verti vos keliasdešimt ar šimto eurų, tačiau tie turto vienetai, pvz. pirtis, jau sugriuvę ir metų metais nebenaudojami.
9.5. Visos apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos, ne tik neanalogiškos, bet net nepanašios į nagrinėjamą bylą.
9.6. Tenkinti ieškinį būtų tolygu teikti prioritetą naudojimosi bendru turtu nustatymui. Tai neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo, protingumo kriterijų.
9.7. Priešingai nei teigia apeliantė, atliekant bendraturčiams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo laikomasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių - žemės sklypų planai nebuvo suderinti su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, t. y. (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija. Minėti teisės aktų reikalavimai yra privalomo pobūdžio. Be to buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų nei taisyklių teikiant prašymą dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo.
9.8. Apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad neturėjo galimybių pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui ar jie nebuvo prijungti prie bylos dėl teismo klaidos, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti naujus įrodymus
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
5. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
6. Su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė duomenis, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
7. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų pateikti duomenys yra susiję su byla, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tikslinga šiuos duomenis priimti ir prijungti prie bylos.
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad ieškovei B. G. ir atsakovams S. T., N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6,2100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais - gyvenamuoju namu, lauko viraline, kiemo rūsiu, tvartu, sandėliu, daržine, lauko viraline ir kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Taip pat ieškovei B. G. ir atsakovams pagal ieškinį S. T., N. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-pirtis, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje bendrojoje nuosavybėje ieškovei B. G. priklauso 1/5 žemės sklypo ir 1/10 kiekvieno pastato, atsakovei N. B. - 1/5 žemės sklypo ir 1/10 kiekvieno pastato, atsakovui S. T. - 3/5 žemės sklypo ir 8/10 kiekvieno pastato. Nuosavybės teisė šalims įregistruota paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2011 m. sausio 11 d., pagrindu. Ieškovė B. G. prašo pripažinti jai teisę be bendraturčių sutikimo pateikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal 2018 m. gruodžio 17 d. matininko J. D. parengtus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pagal matininkės S. G. 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtą gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą ir atlikti visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, būtinus tikslinant žemės sklypo gyvenamojo namo kadastro duomenis. Atsakovas S. T. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kitiems bendraturčiams pinigines kompensacijas, teigė, kad kadastro duomenų tikslinimas šiuo metu nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį tenkino.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
10. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad prioritetas teismų praktikoje yra teikiamas tik atidalijimui natūra. Apeliantų argumentai atmestini.
11. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
12. Atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir nedalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų (pavyzdžiui, pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį – privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų; pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį – valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos). Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai).
13. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
14. Kaip byloje nustatyta, ieškovei ir atsakovei N. B. priklauso po 1/5 žemės sklypo ir po 1/10 kiekvieno pastato, atsakovui S. T. - 3/5 žemės sklypo ir 8/10 kiekvieno pastato, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat tokios pačios pirties, esančios (duomenys neskelbtini) dalys, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teisė priklauso 1/10 žemės sklypo, N. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso 1/10 sklypo dalis, tuo tarpu S. T. ir A. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso 8/10 žemės sklypo dalys, taigi atidalyti natūra atsakovui S. T. ir ieškovei pagal priešieškinį A. T. priklausančias nekilnojamojo turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra galimybių, šiems bendraturčiams priklauso žymiai didesnės turto dalys nei kitiems bendraturčiams. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms apie kitų bendraturčių akivaizdžiai mažesnes dalis atidalijamuose nekilnojamojo turto objektuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendraturčiams priklausantį nekilnojamąjį turtą atitinkamomis dalimis priteisė S. T. ir A. T. ir iš jų priteisė piniginę kompensaciją kitiems bendraturčiams.
15. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 m. ir 2018 m. (dėl vieno turto objekto) rinkos verte, nustatyta VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
17. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas paskaičiuodamas išmokamos kompensacijos dydžius vadovavosi Nekilnojamojo turto registro 2011 m. gegužės 26 d. nustatyta žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte, ir 2018 m. rugsėjo 25 d. gyvenamojo namo vidutinė rinkos verte.
18. Pažymėtina, kad turto rinkos vertė yra turto vertė, nustatoma nekilnojamojo turto vertintojų ir nurodoma turto vertinimo ataskaitoje. Ši vertė nurodo realią turto rinkos kainą, jei reikėtų turtą parduoti rinkos sąlygomis. Taigi VĮ Registrų centro vertinimas nustatyti turto rinkos vertei netinka, tuo labiau, kad teismas rėmėsi 2011 m. ir 2018 m. turto vertinimais, nors akivaizdu, kad per 10 metų atidalijamo turto rinkos vertė yra žymiai pasikeitusi. Pažymėtina ir tai, kad su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė duomenis, kuriuose turto įvertinimas žymiai skiriasi nuo 2011 m. vertinimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktais VĮ Registrų centro vertinimais vadovavosi nepagrįstai.
19. Nors teismas nurodė, kad šalys duomenų apie turto vertę neteikė, tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, taigi pirmosios instancijos teismas matydamas, jog duomenų nustatyti protingai šiuo metu esančiai turto vertei nepakanka, turėjo pareigą pasiūlyti šalims teikti įrodymus apie turto vertę, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims atlikti turto vertinimo ekspertizę (CPK 212 straipsnis).
20. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su atidalijamo ir atsakovams priteisto turto verte, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priteisus visą ginčo turtą atsakovams, nebėra pagrindo spręsti klausimo suteikti ieškovei galimybę atlikti kadastrinius matavimus (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nenustatytas draudimas atidalinti žemės sklypus, įregistruotus pagal preliminarius matavimus), nes ieškovei šis turtas nebepriklauso, visus klausimus, susijusius su turto registracija ir matavimais, atsakovai turi teisę spręsti savarankiškai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų ir ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
Dėl procesinės bylos baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų naikinama, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.