Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo metu galiojęs ANK nereglamentavo advokato išlaidų atlyginimo, todėl ieškovas (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) byloje neteikė prašymo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos jo patirtas advokato išlaidas, o teismui administracinio nusižengimo teiseną nutraukus ir taip bylą išnagrinėjus ieškovo (administracinėn atsakomybėn traukto asmens) naudai, tokios ieškovo patirtos išlaidos ir nebuvo atlygintos. Kad minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojęs ANK nereglamentavo advokato išlaidų atlyginimo, vėliau, t. y. 2021-03-19 pripažino Konstitucinis Teismas nutarime, priimtame byloje Nr. 10-A/2020, kuriame konstatavo, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas minėto nutarimo 20 punkte taip pat konstatavo, kad 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 666 straipsnyje, kuriame daroma nuoroda į BPK nuostatas, taip pat nereglamentuojamas advokato išlaidų atlyginimas.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo, kurio atžvilgiu teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, turi teisę su savarankišku ieškiniu bendraisiais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o ne administracinį teismą, dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų priteisimo, toks ieškinys priimtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartis c.b. Nr. e2S-1435-855/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis c.b. Nr. 2A-265-467/2021).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Nurodo, kad ieškovo manymu Palangos miesto savivaldybės administracija, neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, privertė ieškovą gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti advokato išlaidų, taip sukėlė ieškovui žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas teismo prašo priteisti jo turėtas advokato išlaidas. Ieškovas už skundo dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo parengimą ir dalyvavimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė 716,25 Eur advokato išlaidų, kurios nurodytos (duomenys neskelbtini) detalizacijoje už teisines paslaugas ir apmokėtos (duomenys neskelbtini) bankiniu mokėjimo pavedimu. Teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro: 1) skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo parengimas – 641,25 Eur (8,55 val.); 2) dalyvavimas teismo posėdyje – 75 Eur (1 val.).

Prašoma priteisti turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Pažymi, kad atsakovė aplaidžiai atliko savo tarnybines funkcijas ir nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo nutarimą, todėl atsakovės neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai atsirasti, kadangi ieškovas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pagrįstai nusprendė ginti savo teises teisme. Šiuo atveju akcentuotina, kad priešingas bylos aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei kitomis pamatinėmis žmogaus teisėmis. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose tvarka nėra aiškiai reglamentuota ir teismų praktika tiek bendrosios kompetencijos tiek administracinių teismų nagrinėjamose bylose šiuo klausimu išsiskiria, todėl pagal naujausią teismų praktiką, aktualu remtis 2020-05-19 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo ir šiame sprendime pateiktais išaiškinimais. Šiame sprendime be kita ko yra konstatuota, kad nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas ANK, jos yra atlyginamos remiantis kitais teisiniais pagrindais, įskaitant ir Konstituciją. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat aiškiai numato, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos CPK nustatyta tvarka. Šiame kodekse įtvirtintas principas „pralaimėjęs moka“, kuriuo taip pat rėmėsi ir administraciniai teismai daugelyje bylų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad valstybė neturėtų palikti asmens nepalankioje padėtyje, taip pat kad bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir kad klaidos negali būti taisomos suinteresuotų asmenų sąskaita.

Ieškovas ir jo atstovė advokatė J. Juodienė prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo metu galiojęs ANK nereglamentavo advokatų išlaidų atlyginimo. Nenumatytas advokato išlaidų atlyginimas ANK ir dabar galiojančioje aktualioje kodekso redakcijoje. Ieškovas neteikė prašymo priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos jo patirtas advokato išlaidas ir nesikreipė su savarankišku ieškiniu bendraisiais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais į bendrosios kompetencijos teismą.

CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. 4 d. imperatyviai nurodo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas teismui nustačius valstybės valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Tai, kad teismas nutraukė administracinio nusižengimo bylą savaime nėra pripažįstama pagrindu preziumuoti, kad administracinio nusižengimo bylos iškėlimas ir visi susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Be to, administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atlikdami administracinio nusižengimo teisenos veiksmus byloje, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Skunde nurodomi teiginiai, neva Atsakovė ne pirmą kartą pareiškėjo ar jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai siekia sudaryti jam nepatogumų arba neva Pareiškėjas patyrė pasityčiojimą iš savivaldybės institucijos pusės, yra tik Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovo teigimu jis patyrė advokato išlaidas, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas priimtas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Jūratės Juodienės teisinių paslaugų detalizacija surašyta (duomenys neskelbtini), o pinigai pervesti tik (duomenys neskelbtini), t. y. jau po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus nutarimui.

Papildomai pažymi, kad minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojęs ANK nereglamentavo advokato išlaidų atlyginimo, tik vėliau, t. y. 2021-03-19 Konstitucinis Teismas nutarime, priimtame byloje Nr. 10-A/2020, kuriame konstatavo, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad tenkinus ieškinį būtų pažeistas ir vienas kertinių teisės principų - Lex ret­ro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012. Šis (Lex retro non agit) principas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Šios nuostatos svarba ne kartą akcentuota ir konstitucinėje doktrinoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, ne kartą yra nurodęs, jog joje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo; reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

Atsakovė prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –CK) 2.87 str. 1 d., 7 d., 6.1 str. – 6.4 str., 6.245 str. 1 d. – 4 d., 6.246 str. – 6.249 str., 6.263 str.).

Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) nutarimu ieškovo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo metu galiojančios Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos nereglamentavo advokato išlaidų atlyginimo, todėl ieškovo teigimu, jo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje jis neteikė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos.

Pagal 2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1834 nuo 2019-03-01 įsigaliojusias nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis, toliau tekste ABTĮ). Šių išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamas toje pačioje administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo metu, kuriuo ieškovo atžvilgiu nutraukta administracinė teisena, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nesant teisinio pagrindo tokiam prašymui pateikti, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų priteisimo.

Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008). Pastebėtina, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, tokių kaip skundo ar atsiliepimo į skundą surašymas, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas (LVAT 2012-06-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012).

Šiuo atveju išnagrinėjus ieškovo administracinio nusižengimo bylą galutinis teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ji turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pagal aukščiau paminėtas nuostatas, ieškovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau kartu turi pareigą įrodyti, kad tas išlaidas ieškovas buvo patyręs administracinės bylos nagrinėjimo metu, ir, kad jos tiesiogiai susijusios su bylos proceso išlaidomis.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas). Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas teismui nustačius valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 2 d.).

Ieškovas teismui pateikė 716,25 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentus, juos vertindamas kaip turtinę žalą, atsiradusią nagrinėjant administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) detalizaciją už suteiktas teisines paslaugas, bei (duomenys neskelbtini) bankinio mokėjimo pavedimą advokatei J. Juodienei. Minėtoje administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas įsiteisėjo 2018-10-27.

Pagal bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nuostatas ir principus šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti atlygintos bylos nagrinėjimo metu turėtos ir patirtos išlaidos. Iš jau minėto advokato išlaidų sumokėjimo bankinio pavedimo darytina išvada, kad ieškovas administracinės bylos nagrinėjimo metu iki (duomenys neskelbtini) nutarimo priėmimo, prašomų priteisti advokato išlaidų nebuvo patyręs. Aplinkybė, kad ieškovas už suteiktas advokato pagalbos paslaugas advokatui sumoka po bylos išnagrinėjimo ir net įsiteisėjus procesiniam teismo sprendimui, sudaro pagrindą išvadai, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu, iš kurios kildinamas turtinės žalos reikalavimas, ieškovas bylinėjimosi išlaidų nebuvo patyręs. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, atsiradimo tiesioginės sąsajos su išnagrinėta administracine byla, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl jų atlyginimo.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

Įvertinus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė turtinės žalos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sąlygų, t. y. neįrodė deliktinės atsakomybės taikymo atsakovei pagrindo, todėl ieškinio reikalavimai, kaip neįrodyti, netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.