Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. G. K. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresnysis specialistas Henrikas Karpovičius 2014 m. birželio 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 87P-13671345-14 už tai, kad ji 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.51 val. viešoje vietoje, Trakuose, Šaudyklos gatvėje konflikto metu su kaimyne G. T. dėl jos vedžiojamo palaido šuns viešoje vietoje, mažamečio vaiko akivaizdoje, G. T. atžvilgiu vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius, žemino jos garbę ir orumą, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Pareiškėjos manymu, apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant ir akivaizdžiai ignoruojant byloje esančius įrodymus, nustatant faktines bylos aplinkybes bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str. 284 str. nuostatų reikalavimus.

Pareiškėja G. T. pažymi, jog tai, kad G. K. elgėsi chuliganiškai, patvirtina ne tik jos parodymai, bet ir kiti bylos objektyvūs faktiniai duomenys. Liudytoja A. M., aiškino, kad vaikas po įvykio negalėjo miegoti, verkė, bijojo maudytis. Tai, kad G. K. kalbėjo negražius žodžius, teismo posėdžio metu parodė mažametis J. C. T. Vaikų psichologė patvirtino, kad motinos įtakos vaiko pasakojime neįžvelgė. Vaiko parodymai atitinka ir socialinių mokslų daktarės psichologės Linos Kalinauskienės parengtoje išvadoje užfiksuotą vaiko pasakojimą apie įvykį. Todėl J. C. T. parodymai negali būti menkinami ar ignoruojami. Taigi objektyvių bylos faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, jog G. K. be priežasties rėkė ant pareiškėjos, naudojo rusiškus keiksmažodžius, įžeidžiamai kibo prie jos ir jos sūnaus. Tokiais savo veiksmais G. K. parodė nepagarbą visuomenei ir jos nariams, pažeidė visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles.

Pareiškėjos manymu, apylinkės teismas turimais įrodymais ne tik nesivadovavo, tačiau juos akivaizdžiai sumenkino ir ignoravo. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad J. C. T. tetos vardu Galina nepažįsta, o vedžiojamas šuo ant jos užšoko. Vaikas sakė, kad moteris, tai kaimynė Galina, o šuo buvo linksmas ir tik nosimi palietė G. K. kelnes. Todėl toks neteisėtas ir šališkas įrodymų ir jais patvirtintų aplinkybių vertinimas rodo apylinkės teismo šališkumą. Be to tai, kad Trakų rajono apylinkės teisėja buvo šališka, G. T. nuomone, patvirtina aplinkybė, jog teisėjos Nijolės Zaleckienės šeima ir pažeidėjos šeima yra geri pažįstami. Pažeidėjos sūnus ir teisėjos dukra kartu mokėsi universitete. Šios šeimos bendrauja, kartu leidžia atostogas. Todėl apylinkės teismo pasyvumas ir šališkumas lėmė paviršutinišką bylos aplinkybių vertinimą bei nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos G. T. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimas pagrįstas, teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai administracinę bylą G. K. atžvilgiu nutraukė.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Remiantis teismų praktika, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių veikos teisinį vertinimą, kaip smulkų chuliganizmą, lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 -2800/2010).

Nors G. K. aiškino, kad iki įvykio ji su G. T. sutardavo gražiai (T. 1, b. l. 134), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šeimų jau kurį laiką vyksta nesutarimai. G. T. kvietė pareigūnus dėl kaimynų išpjautų tujų (T. 1, b. l. 7), su G. K. konfliktavo dėl jos teritorijoje norimo iškasti kanalizacijos šulinio (T. 1, b. l. 135). Taigi akivaizdu, kad tarp G. T. ir G. K. santykiai buvo įtempti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktas 2014 m. gegužės 28 d. tarp moterų prasidėjo dėl G. T. šuns laikymo taisyklių pažeidimo. Pastaroji su sūnumi šunį viešoje vietoje vedžiojo be antsnukio. Šuo bėgiojo nekontroliuojamas. Jis pribėgo prie pasivaikščioti išėjusios G. K., apseilėjo ir išpurvino jos drabužius. Tai administracinėn atsakomybėn traukiamai G. K. sukėlė išgąstį, todėl ji apie netinkamai vedžiojamą šunį išsakė pastabą šuns šeimininkei G. T.. Pareiškėja su pastaba nesutiko, todėl tarp moterų prasidėjo konfliktas. Teismo posėdžio metu G. T. aiškino, kad G. K. pradėjo isteriškai šaukti, ją vadino „suka“, klausė „kiek gali laipioti per šuns šūdus“, vartojo žodį „dulkino“, žemino jos vyro tautybę, grasino papurkšti dujomis (T. 1, b. l. 135). G. K. parodė, kad G. T. ją vadino „debile“, „lenkiška kale“ (T. 1, b. l. 134). Apylinkės teismas pagrįstai tiek pareiškėjos G. T., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. parodymus vertino kritiškai, nes abi moterys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Nors teismo posėdžio metu apie įvykio aplinkybės buvo apklaustas kartu su G. T. buvęs jos mažametis sūnus J. C. T., tačiau jis negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius negražius žodžius konflikto metu vartojo G. K.. Berniukas aiškino, kad G. K. rėkė, sakė, kad jo tėvas yra prancūzas, vokietis, žodį „blet“, kitus negražius žodžius, kuriuos jis girdi mokykloje, kartais lauke. (T. 2, b. l. 26-35). Pažymėtina, jog J. C. T. apie įvykio aplinkybes buvo apklausiamas 2015 m. kovo 24 d., t.y. praėjus daugiau nei metams po įvykio. J. C. T. taip pat parodė, jog apie kaimynę G. K. mama namuose kalba su močiute (T. 2, b. l. 34). Be to iš J. C. T. asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2014 m. sausio 29 d. konstatuota, jog J. C. T. sunku suprasti lietuvių kalbą, jis turi foneminės klausos ir girdimojo dėmesio problemų (T. 1, b. l. 142). Nors teismo posėdžio metu vaikų psichologė K. Stupnianek parodė, kad ji pamokymo ženklų vaiko pasakojime nepastabėjo (T. 1, b. l. 156), tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos išvados, kad mažamečio J. C. T. parodymus įtakojo jo prisiminimai, o ne po įvykio šeimoje apie konfliktą girdimi komentarai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai šiais mažamečio parodymais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, jog daugiau niekas tiesiogiai konflikto nematė ir negirdėjo. Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad G. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sudėtis.

Nepagrįstas pareiškėjos G. T. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo šališkas.

Nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kurio reikalavimais būtina vadovautis viso baudžiamojo proceso metu, nesvarbu, kokia šio proceso stadija. Nešališkumo principas reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas) nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu. Vertinant teisėjo objektyvaus nešališkumo klausimą, svarbios ir kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, t. y. teisėjo pozicija vertinant įrodymus byloje, prašymų nagrinėjimas teisme, naujo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) priėmimas ir kitos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant objektyviuosius teisėjo nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausias Teismas Baudžiamoji byla Nr. 2K-49/2014).

Pažymėtina, jog šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Nors pareiškėja G. T. skunde nurodė, jog G. K. artimai bendrauja su teisėjos N. Zaleckienės šeima, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Vien ta aplinkybė, jog G. K. sūnus socialinio tinklalapio Facebook draugų rate turi teisėjos N. Zaleckienės dukras, iš kurių su viena kartu studijavo, nepatvirtina jų artimų ryšių ar, juo labiau, bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninio tendencingumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nušalinimo teisėjai taip pat nereiškė. Taigi jai dėl šios teisėjos šališkumo pagrįstų abejonių nekilo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, buvo išreikalauti J. C. T. medicininiai dokumentai, dalyvaujant psichologui atlikta mažamečio J. C. T. apklausa, apklausti liudytojai A. M. ir H. K. Todėl G. T. skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pasyvus, taip pat niekuo nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą dėl pareiškėjos G. T. skunde išdėstytų argumentų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.