- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-20
- Bylos Nr.
- 2K-325/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Jonas Prapiestis, Vytautas Masiokas (pran.)
- Kaltinamasis
- G. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas paliktas nenagrinėtas, nes buvo pasirašytas neįgalioto prokuroro, t. y. neatitiko BPK 312 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą bei informaciją apie tai, kad gautas išteisintojo G. A. prašymas atmesti kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2005 m. liepos 22 d., apie 22.00 val., būdamas girtas, prie baro ,,duomenys neskelbtini“, esančio Klaipėdoje, ,,duomenys neskelbtini“, tarpusavio ginčo metu su A. S., kuris kilo dėl prieš tai vykusių lenktynių motoriniais kateriais laimėtojo nustatymo, t. y. be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų tyčia šliukštelėjo A. S. į akis degtinę, taip padarė nukentėjusiajam ragenos ir jungties I-II laipsnio dešinėje ir II-III laipsnio kairėje akyje cheminius nudegimus – nesunkiai jį sužalojo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. A., konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas konstatavo, kad G. A. kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės liudytojos A. S. parodymais, kurių nepatvirtina kiti surinkti bylos duomenys: visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai kategoriškai paneigė G. A. kaltę, nurodydami konkrečias aplinkybes, prie kurių nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl liudytojų tokių parodymų turinio negalima objektyviai vertinti ir A. S. bei A. S. parodymus, juolab šiais parodymais grįsti G. A. kaltę. G. A., kalbėdamas telefonu su nukentėjusiuoju, taip pat neigė savo kaltę.
Taigi teismas konstatavo, kad G. A. kaltės negalima grįsti telefoninių pokalbių įrašais, nes jų turinys nepatvirtina jo kaltės. Be to, G. A. telefoninių pokalbių buvo pasiklausoma ne šioje byloje, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pateiktų pokalbių įrašų išsamumo ir autentiškumo, nes byloje nėra pateikta jokių specialistų išvadų ar ekspertizės aktų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, teismas konstatavo, kad iš nekaltumo prezumpcijos principo išplaukia, jog visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius nurodo, kad pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, nebuvo ištirti visi teismui pateikti įkalčiai, nevertinti įrodymai, patvirtinantys išteisintojo kaltę, nepašalinti prieštaravimai, taigi tai leidžia abejoti teismo objektyvumu bei nešališkumu. Be to, išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus – jame nenurodyti įrodymų vertinimo motyvai. Nurodyti pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad teismas, iš pradžių neabejodamas pateiktų telefoninių pokalbių įrašų autentiškumu, t. y. kad užfiksuoti pokalbiai tarp įtariamojo G. A. ir kitų asmenų, tarp jų ir su nukentėjusiuoju, vėliau, prieštaraudamas pats sau, abejoja dėl jų išsamumo ir autentiškumo, nes esą byloje nėra jokių specialistų išvadų ar ekspertizės aktų, patvirtinančių šias aplinkybes. Nors teismui kilo abejonės dėl pokalbių autentiškumo, teisminio nagrinėjimo metu pokalbių įrašai nebuvo perklausyti. Taip pat teismas neįvykdė teisminio nagrinėjimo metu priimtą protokolinę nutartį kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl informacijos pateikimo apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo sankcionavimą. Taip būtų išspręstas klausimas dėl pokalbių pasiklausymo teisėtumo. Taigi teismas neišnaudojo visų galimybių šias abejones patvirtinti ar paneigti. Be to, teismas nuosprendyje aptarė tik tas pokalbių išklotines, kurios tariamai patvirtina G. A. pareikšto kaltinimo nepagrįstumą. Tokie prieštaringi teismo teiginiai kelia abejonių teismo nešališkumu ir objektyvumu.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatorius, vertindamas telefoninių pokalbių išklotines, kurių autentiškumo G. A. neginčijo, teigia, kad G. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismo nuosprendyje neaptarti 2005 m. liepos 22 d. 23.21 val. ir 2005 m. liepos 23 d. 13.40 val. įvykusių telefoninių pokalbių tarp G. A. ir nenustatyto vyriškio bei vyriškio vardu Saška duomenys, nors jie paaiškina, kodėl atsirado liudytojų D. P., A. G., M. N., A. L. parodymai apie tai, kad nukentėjusiajam į akis degtinę pylė A. S. Neaptarti prieštaravimai, esantys liudytojų A. G., D. P. ir išteisintojo G. A. parodymuose: G. A. teigė, kad A. S. 3 kartus šliūkštelėjo A. S. į akis, tuo tarpu minėti liudytojai kalba tik apie vieną šliūkštelėjimą. G. A. kaltę, kad tai jis pylė degtinę A. S. į akis, patvirtino liudytojas A. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. Beje teismas buvo priėmęs protokolinę nutartį kviesti liudytoją A. M. apklausai, tačiau to nepadarė. Kodėl teismas atmetė šio liudytojo parodymus ir ignoravo kitas paminėtas aplinkybes lieka neaišku, nes nuosprendyje apie tai nepasisakyta.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek įkaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas.
Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kaltinimas G. A. buvo grindžiamas ir telefoninių pokalbių įrašais tarp G. A. ir kitų asmenų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar šie duomenys buvo gauti teisėtu būdu (beje, tokia teismo nutartis buvo priimta, tačiau ji neįvykdyta) ir priklausomai nuo to išanalizuoti pokalbių turinį lyginant su kitais bylos duomenimis bei juos motyvuotai įvertinti. Be to, dėl telefoninių pokalbių teismas turėjo išsiaiškinti ir išteisintojo poziciją (pripažįsta ar ne, kad tai jo pokalbiai užfiksuoti) ir priklausomai nuo jos priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo atveju teismas užėmė nenuoseklią poziciją – telefoninio pokalbio įrašo turinį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertino ir juo grindė išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinamojo su kitais asmenimis telefoninių pokalbių įrašų patikimumu suabejojo.
BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas liudytoją A. G., neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp jo parodymų, duotų atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, yra esminių prieštaravimų (ikiteisminio tyrimo metu parodė nematęs, kas pylė degtinę A. S. į akis, o teisme nurodė, kad tai padarė A. S.), tačiau teismas liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neperskaitė ir nesiaiškino, kodėl atsirado esminis prieštaravimas bei jų nevertino.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tuomet, kai, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyksta pašalinti.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą – įrodymus įvertinti tik išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį, kuriuo G. A. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.