Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliaus – ATPK) 189⁴ straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 1500 (vieno tūkstančio ir penkių šimtų) litų bauda

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir Energetikos departamento 2012-09-14 d. rašte Nr. A 63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ pateikto įpareigojimo (nurodymo) sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini)naudojimą, nes 2013-11-11 atlikto patikrinimo metu konstatuota, kad stovėjimo aikštelė naudojama ir remonto darbai neatliekami. Šiais veiksmais V. K. nevykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų ir įvykdė ATPK 189⁴ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 raštas Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini)stogo būklės“ bei kiti su tuo susiję raštai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o vėliau ir Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl šių dokumentų teisėtumo, nes savivaldybės sprendimai priimti remiantis specialisto V. Elembergo išvada, kuris, apelianto teigimu, neturėjo teisės teikti išvados dėl konstrukcijų būklės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662 - 484/2014 perdavė klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštų teisėtumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į specialistų, surašiusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 raštą Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini)stogo būklės“, kompetenciją ir pareikalavo pateikti teismui šių asmenų kvalifikacijų atestatus.

Esant minėtoms aplinkybėms, anot V. K., nėra galutinio teismo konstatavimo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 rašte Nr. A63- 786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini)stogo būklės“ pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nurodymai yra teisėti, todėl nėra LR ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalies administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos teigimu, V. K. apeliacinis skundas dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais, paremtas tikrovės neatitinkančiais faktais, siekiant suklaidinti teismą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nesudarantis pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nepagrįstas, anot institucijos, ir V. K. teiginys, jog administracinė byla Nr. 1-5170-561/2012 (1-1597-561/2013) dar nebuvo baigta, t. y. dar apeliacinės instancijos teismas nebuvo išnagrinėjęs bylos ir nepasisakęs dėl 2012-09-14 sprendimo teisėtumo, todėl Savivaldybės specialistai surašė neteisėtą ir ydingą 2013-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl ko, nesant galutinio teismo konstatavimo, kad 2012-09-4 sprendime pateikti nurodymai yra teisėti, pirmosios instancijos teismas negalėjo skirti baudos, kadangi tokiu atveju nėra ATPK 189⁴ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-1996/2013 buvo priimtas galutinis sprendimas byloje dėl Savivaldybės 2012-09-14 ir 2012-11-15 sprendimų ir konstatuota, kad Savivaldybės priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo žinoma. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-5170-561/2012 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. dėl 2012-09-14 sprendimo stabdymo iki byla bus išnagrinėta iš esmės, buvo atmestas. Vadinasi Savivaldybės 2012-09-14 sprendimas nebuvo sustabdytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą nutraukti automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimą, tačiau to sąmoningai nepadarė.

V. K. apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodomos aplinkybės, susijusios su kitos administracinės bylos Nr. 1-3291-596/2014 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pastarosios 2013-10-08 sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) panaikinimo aplinkybėmis, nes šioje byloje yra sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-10-08 sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) teisėtumo klausimas, kas šiuo atveju visiškai neturi įtakos sprendžiant dėl baudos skyrimo V. K. nevykdant teisėtų statinio priežiūrą vykdančių pareigūnų reikalavimų, numatytų Savivaldybės 2012-09-14 sprendime. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-662-484/2014 teismas nepasisakė dėl Savivaldybės specialistų kvalifikacijos ir jokių įpareigojimų Savivaldybei dėl specialistų kvalifikacijos patvirtinimo nenustatė.

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189⁴ str. 4 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo bei įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR ATPK 189⁴ str. 4 d. kyla už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, sutinka su apylinkės teismo argumentais, kuriais remiantis buvo pripažinta, jog V. K. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir Energetikos departamento 2012-09-14 d. rašte Nr. A 63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės) pateikto įpareigojimo (nurodymo) sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimo.

Nors apeliantas skunde teigia, jog nebuvo supažindintas su Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistų 2013 m. lapkričio 11 d. patikrino rezultatais, kurio pagrindu buvo surašytas 2013 m. lapkričio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, tačiau nagrinėjamu atveju Savivaldybės darbuotojai tik atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio vykdymui teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas iš anksto raštu ar kitu būdu informuoti ir supažindinti statinio naudotoją ar savininką su patikrinimo rezultatais.

Apeliaciniame skunde V. K. taip pat dėsto argumentus, jog 2013-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, nes jis dėl Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 rašto Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini)stogo būklės“ pateiktų įsipareigojimų sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą“ teisėtumo kreipėsi į teismą, 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, tačiau buvo pateiktas skundas apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacine tvarka dar buvo neišnagrinėta, todėl šis administracinio teisės pažeidimo aktas yra neteisėtas. Tačiau tokie apeliacinio skundo motyvai, apygardos teismo manymu, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatavo, kad Savivaldybės 2012-09-14 ir 2012-11-15 sprendimai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), eksploatavimą yra teisėti ir pagrįsti ir tai buvo žinoma Vilniaus miesto apylinkės teismui, priimant skundžiamą nutarimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-5170-561/2012 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. dėl 2012-09-14 sprendimo sustabdymo iki byla bus išnagrinėta iš esmės, atmetė, kas rodo, jog Savivaldybės 2012-09-14 sprendimas nebuvo sustabdytas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai daryti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neteisėtas, nes surašytas nepasibaigus ginčui dėl minėtų Savivaldybės sprendimų teisėtumo. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. turėjo pareigą nutraukti automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimą, tačiau to sąmoningai nepadarė, t.y. nevykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų ir tokiu būdu padarė ATPK 189⁴ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Be to, V. K. apeliaciniame skunde skundžiamo nutarimo neteisėtumą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi Nr. AS662-484-2014 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo. Apygardos teismas pabrėžia, jog aukščiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra analizuojamas ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimo Nr. A 63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) ir 2012-11-15 sprendimo Nr. A 63-989-(52546)-(3.2.1-EM4), o 2013-10-08 sprendimo A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) teisėtumas, todėl šis sprendimas neturi jokios reikšmės sprendžiant baudos skyrimo V. K. nevykdant teisėtų statinio priežiūrą vykdančių pareigūnų reikalavimų, numatytų Savivaldybės 2012-09-14 sprendime, klausimą.

Visiškai nepagrįstas V. K. apeliacinio skundo teiginys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi, perduodamas iš naujo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui atkreipė dėmesį dėl specialistų, surašiusių 2012-09-14 sprendimą, kompetencijos ir pareikalavo, kad būtų pateikti teismui šių asmenų kvalifikacijos atestatai, nes, kaip jau minėta aukščiau, teismas Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimo Nr. A 63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) pagrįstumo nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Savivaldybės specialistų kvalifikacijos ir jokių įpareigojimų Savivaldybei dėl specialistų kvalifikacijos patvirtinimo nenustatė, todėl tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiai objektyviais duomenimis.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. K. pažeidimas yra visiškai įrodytas. V. K. laiku neįvykdė teisėtų Savivaldybės specialistų reikalavimų, todėl buvo pagrindas surašyti jam administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 4 d., protokolą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.