- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1582-163/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-52117-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „Jutatatransos ekspedicija“
- Ieškovas
- L.I.F.T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jutatatransos ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG ieškinį atsakovei UAB "Jutatransos ekspedicija" dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 9750 eurų nuostolių, 593 eurų palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (9750 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas bei dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-07 pateikė atsakovei užsakymą penkiais vilkikais pervežti penkis kondensatorius iš Belgijos į Krasnodaro miestą, Rusijoje. Sutarta kaina - 6100 eurų už vieną vilkiką, konkrečiais terminais skubiai. Atsiskaitymas: 50 procentų po kondensatorių pakrovimo į vilkikus Belgijoje, likę 50 procentų po jų iškrovimo Rusijoje. Atsakovė šiam pervežimui nusamdė Nord-Ex GmbH. Kilus nesutarimams dėl atsiskaitymo tarp atsakovės ir Nord-Ex GmbH, iškilo pavojus, kad krovinys gali būti nenuvežtas sutartais terminais, todėl ieškovas pats nusamdė du vilkikus, už kurių paslaugą Kango Logistika ir M&V Export und Logistik GmbH sumokėjo 13 100 eurų. 12 200 eurų sumokėjo OOO firmai „Kanon-Trans“, kai krovinys buvo pristatytas į iškrovimo vietą. 2008-09-15 pasiuntė atsakovei sąskaitą, kurioje suformulavo pretenziją sumokėti 9750 eurų nuostolių. Atsakovė pretenzijos nepatenkino, į ją neatsakė. Į vėliau siųstus kelis priminimus atsakovės reakcijos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-05-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Jutatransos ekspedicija“ ieškovo L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG, naudai 9 750 eurų nuostolių, 593 eurus palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 9 750 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 071 Lt žyminio mokesčio, 1 622,87 eurų vertimo išlaidų, 3 500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš UAB „Jutatransos ekspedicija“ valstybės naudai 99 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės pasamdytas vežėjas Nord-Ex GmbH netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir būtent dėl jo kaltės ieškovas patyrė nuostolius. Taip pat nurodė, kad dėl atsakovės pasitelktų asmenų pervežimui kaltės, ieškovo krovinys buvo sulaikytas ir tik dėl ieškovo aktyvių veiksmų – tiesioginio apmokėjimo, trečiuoju vilkiku gabenamas krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovų argumentas, jog krovinys buvo pristatytas nepraleidus nustatytų terminų, todėl jokių nuostolių ieškovas nepatyrė, nepagrįstas. Taip pat teismas padarė išvadą, kad dėl paslaugos pabrangimo ieškovas turėjo nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės netinkamai vykdomos sutarties. Teismas konstatavo, kad ieškovas senaties termino nėra praleidęs. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo veiksmus laikyti nukentėjusio asmens veiksmais CK 6.253 straipsnio prasme negalima, ieškovas elgėsi pagrįstai ir adekvačiai susidariusiai situacijai, todėl nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės arba visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Taip pat nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jutatransos ekspedicija“ prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, netaikė materialiosios teisės normų, kurias privalėjo taikyti, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei reikalavimus teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes CMR konvencijos 19 str., 20 str., 23 str. 5 d., reglamentuoja prarasto, sugadinto ar pavėluoto pristatymo atvejus, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliantės manymu, teismas, spręsdamas ir taikydamas atsakovės atsakomybę, nevertino to, kokio pobūdžio ir kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę. Nurodo, kad teismas nevertino, jog vežėjas, priėmęs vežti krovinį, jį sulaikė neteisėtai, o ieškovas, apmokėdamas frachtą vežėjui OOO “Kanon-Trans”, pateisino neteisėtą krovinio sulaikymą ir tokiu būdu prisiėmė visą galimą nuostolių atsiradimo iš neteisėto krovinių sulaikymo riziką. Teigia, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog sutartimis, sudarytomos tarp ekspeditoriausNord-ex GmbH ir vežėjo OOO “Kanon Trans”, buvo nustatytos apmokėjimo už pervežimą sąlygos ir terminai – 10 dienų po krovinio pristatymo, CMR važtaraščio, sąskaitos faktūros už pervežimą pateikimo. Nurodo, kad teismas nevertino, jog ieškovas nebuvo sutartiniuose santykiuose su vežėju OOO “Kanon-Trans”, mokėjimus šiam vežėjui atliko ne su šiuo vežėju sudarytų pervežimo sutarčių pagrindu. Nurodo, kad teismas nevertino, kad ieškovas puikiai žinojo ir suprato, kad OOO “Kanon-Trans” nepagrįstai ir neteisėtai sulaiko ir neiškrauna krovinio bei neteisėtai reikalauja apmokėjimo iš ieškovo arba atsakovės. Mano, kad reikšmės atsakovės atsakomybės netaikymui turi tai, kad ieškovas nebuvo faktiniu krovinio siuntėju ar gavėju. Nurodo, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovės veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantės manymu, teismas sprendime atsisakęs taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalie ir 5 dalies normų reguliavimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovas 2008-09-15 ir 2009-07-21 pateikė atsakovei pretenzijas, kurios laikytinos pagristomis ieškinio senaties termino sustabdymui. Teigia, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme momento nebuvo pareiškęs atsakovei pretenzijos. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ekspeditorius GmbH ieškovui teikė sąmoningai klaidinančią informaciją. Nurodo, kad teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 593 EUR palūkanų, tačiau motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė. Nurodo, kad CMR konvencijos 27 str. 1 d. nustato maksimalų vežėjo mokėtinų palūkanų dydį – 5 procentus, todėl mano, kad tenkindamas ieškinį teismas negalėjo priteisti didesnių palūkanų nei numatyta CMR konvencijoje. Teigia, kad priteisdamas 17 688,25 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, teismas nesilaikė teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų. Taip pat nurodo, kad Nord GmbH buvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, šis juridinis asmuo yra likviduotas, tačiau teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo Nord GmbH pašalinti iš proceso.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad krovinys nebuvo sulaikytas neteisėtai, neaišku, kuo atsakovė šią aplinkybę grindžia. Ieškovui apie atsakovės siekimą surasti būdus išlaisvinti krovinius nieko nežinoma, atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių tokius siekius ar siekių įgyvendinimą. Nurodo, kad ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovės ketinimą kreiptis į Rusijos teisėsaugos organus. Teigia, kad OOO Kanon Trans sumokėjo vežimo mokestį ne dėl to, jog to pats norėjo, o todėl, kad vežimo mokesčio nesumokėjo atsakovė. Mano, kad jokios naujos aplinkybės grąžinus bylą nagrinėti iš naujo nepaaiškėjo, kondensatorių pervežimas iš Belgijos į Rusiją netapo vietiniu pervežimu, todėl teismas pagrįstai pakartojo ankstesnio sprendimo argumentus ir vadovavosi CMR konvencija. Nurodo, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė CMR konvencijos 20 ir 23 straipsniais, patvirtina ir teismo išvada dėl senaties termino. Nurodo, kad teismo sprendime atsakovės nurodomos CMR konvencijos normos kaip tik ir patvirtina, kad ilgesnis nei 60 dienų vėlavimas pristatyti krovinį sąlygoja kur kas didesnę atsakomybę nei vežimo užmokesčio dydis. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą. Teigia, kad tik OOO Kanon Trans sumokėjus vežimo mokestį neatsirado nuostoliai dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi būtent atsakovė neįrodė, jog ieškovas arba Nord-Ex GmbH sumokėjo avansą OOO Kanon Trans. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog OOO Kanon Trans neteisėtai buvo sulaikiusi krovinį, t. y. kad Nord Ex GmbH buvo sumokėjęs avansą ar vežimo mokestį už pirmą kondensatorių, todėl ieškovas negalėjo žinoti apie neegzistuojantį neteisėtą krovinio sulaikymą. Nurodo, kad nuostolius patyrė būtent ieškovas, nes pasamdė ir brangiau apmokėjo už paslaugas vežėjams, kurie išvežė atsakovės paliktus Vokietijos sandėlyje krovinius. Mano, kad prašymas sumažinti ar apriboti atsakovės atsakomybę remiantis CK 6.253 straipsniu yra nepagrįstas, nes esant sutartinei atsakomybei ir šalims esant verslininkams šis pagrindas negali būti taikomas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad nebuvo pateikę pretenzijos attitinkančios CMR reikalavimus. Mano, kad apeliantė neteisingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, kad CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje minimas reikalavimas yra reikalavimas mokėti kompensaciją, o ne palūkanas, palūkanos šiuo atveju mokamos nuo kompensacijos ir nuo reikalavimo sumokėti kompensaciją dienos. Ieškovo manymu, teismas pagal priimtą sprendimą teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pagal 2008-07-07 užsakymą sutarė su atsakove dėl krovinio pervežimo, kad pervežimo kaina už penkis vilkikus maršrutu Belgija — Rusija bus 6 100 eurų už vilkiką, iš viso 30 500 eurų (t. 1, b. l. 34–37). Pagal susitarimą krovinys privalėjo būti paimtas iki 2008-07-18 12 val. ir nugabentas kaip galima greičiau. Atsakovei ieškovas sumokėjo avansą – pusę vežimo kainos už 5 vilkikus, t. y. 15 250 eurų (t. 1, b. l. 40). Atsakovė ieškovo krovinių pervežimui pasitelkė įmonę Nord-Ex GmbH, o ši pasamdė vežėjus Finn Life ir OOO Kanon Trans, kurios trimis vilkikais dalį krovinio gabeno į paskirties vietą. 2008-08-01 ir 2008-08-05 ieškovas gavo informaciją iš Nord-Ex GmbH, kad yra pakrauti keturi vilkikai ir yra pakeliui, o penktąjį numatoma pakrauti 2008-08-07 (t. 1, b. l. 70–81). Išvykę buvo tik trys vilkikai ir 2008-08-11 likusieji du dar nebuvo pakrauti ir šiuos du vilkikus ieškovas užsakė už didesnę kainą, atitinkamai už 6300 ir 6500 eurų . Kanon Trans gabenęs dviem vilkikais krovinį, jį sulaikė, motyvuodamas, kad jiems Nord-Ex GmbH nesumokėjo ir pareikalavo 12 200 eurų, t.y. visą vežimo mokestį ir ieškovas 2008-08-18 sumokėjo Kanon Trans vežimo mokestį, kad būtų galima gauti krovinį. Sulaikytasis krovinys (vežtas trečiuoju vilkiku) pagal statybvietės pažymą gautas 2008-08-22, paskutinieji du – 2008-08-25. Ieškovo prašymu Kanon Trans atsiuntė patvirtinimą, kad jiems Nord-Ex GmbH nėra sumokėję su įsipareigojimu grąžinti pinigus, jei vėliau Nord-Ex GmbH sumokėtų skolą.
Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebūtinai turi būti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-177/2009).
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes CMR konvencijos 19 str., 20 str., 23 str. 5 d., reglamentuoja prarasto, sugadinto ar pavėluoto pristatymo atvejus, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku. Iš skundžiamo teismo sprendimo negalima daryti pagrįstos išvados, kad teismas priimtą sprendimą būtų grindęs tik CMR konvencijos 19 str., 20 str., 23 str. 5 d.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nevertino, jog vežėjas, priėmęs vežti krovinį, jį sulaikė neteisėtai, o ieškovas apmokėdamas frachtą vežėjui OOO “Kanon-Trans” pateisino neteisėtą krovinio sulaikymą ir tokiu būdu prisiėmė visą galimą nuostolių atsiradimo iš neteisėto krovinių sulaikymo riziką, taip pat, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad sutartimis, sudarytomis tarp ekspeditoriaus Nord-ex GmbH ir vežėjo OOO “Kanon Trans”, buvo nustatytos apmokėjimo už pervežimą sąlygos ir terminai – 10 dienų po krovinio pristatymo, CMR važtaraščio, sąskaitos faktūros už pervežimą pateikimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė samdytas ekspeditorius Nord-ex GmbH nesumokėjo vežėjui OOO Kanon Trans nei avanso, nei pervežimo mokesčio už pirmąjį kondensatorių, todėl OOO Kanon Trans sustabdė pervežimą (t. 1, b. l. 38-132, t. 2, b. l. 1-5). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pasamdė nesąžiningą subvežėją Nord-ex GmbH, todėl ieškovui nesiėmus jokių veiksmų, t. y. nesumokėjus vežimo mokesčio OOO Kanon Trans, krovinio gavėjas būtų įgijęs teisę laikyti krovinį prarastu ir patirta žala būtų buvusi daug didesnė nei nagrinėjamu atveju. Be to, subvežėjo “Nord-Ex Gmbh” netinkamumu bei nesąžiningumu abejones buvo išreiškusi ir pati atsakovė (t. 1, b. l. 53).
CK 6.817 straipsnio 1 dayje nustatyta, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nusttytais pagrindaus ir tvarka. Asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė pažeidė sutartį ir priteisė iš atsakovės 9 750 Eurų nuostolių.
CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti nukentėjusiosjo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žala, arba rizikos prisiėmimaas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 str. 1 d., 5 d.).
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sutikęs ar prisiėmęs riziką dėl žalos atsiradimo, todėl atmestini apeliantės argumentai kad teismas sprendime atsisakęs taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies normų reguliavimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovo 2008-09-15 ir 2009-07-21 pateiktos atsakovei pretenzijos nelaikytinos pagristomis ieškinio senaties termino sustabdymui.
Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). 32 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu, konvencijos 32 str. 1 p. vienerių metų terminą reikia suprasti kaip terminą ginčams ir dėl vežėjo reikalavimų sumokėti jam vežimo mokestį. CMR 32 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu, pretenzijos gali būti adresuotos tiek vežėjui, tiek ir kitiems asmenims, pavyzdžiui siuntėjui dėl atlygio už vežimą. Pretenzijų turinys ir forma nėra aiškiai apibrėžti, tačiau joje turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas ir jo pagrindimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2008-09-15 pateikė sąskaitą faktūrą atsakovei UAB „Jutatransos ekspedicija“ už gabenimo mokesčius, 2008-09-24, 2008-10-23 ir 2008-10-02 siuntė priminimą bei perspėjimą apie išieškojimą (t. 2, b. l. 18, 20, 22, 24). 2009-07-21 ieškovas pakartotinai siuntė pretenziją sumokėti anksčiau siųstoje pretenzijoje 9 750 EUR sumą, arba nurodyti dėl kokių priežasčių to negali padaryti, bei nurodė, kad iki 2009-08-10 neatsakius į pakartotinę pretenziją ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą (t. 2, 25-26). Teisėjų kolegija minėtas pretenzijas vertina kaip ieškovo reikalavimą sumokėti jam gabenimo mokesčius, taigi darytina išvada, kad minėtų pretenzijų pateikimas sustabdė ieškininės senaties termino eigą, ieškovas teisėtai nepraleidęs senaties termino 2009-10-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
Apeliantė nurodo, kad teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 593 EUR palūkanų, tačiau motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas buvo pateikęs pretenziją dėl reikalavimo sumokėti nuostolius 2008-09-15 (t. 2, b. l. 17-18), tai nebuvo reikalavimas sumokėti kompensaciją pagal CMR konvenciją, ieškovas prašydamas priteisti šias palūkans rėmėsi CK 6.53 straipsnio nuostatomis, todėl 593 EUR palūkanų pirmosios instancijos priteisė pagrįstai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CMR konvencijos 27 straipsnį pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Šis straipsnis nereglamentuoja procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismai pagrįstai taikė CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas ieškovo reikalavimui priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl Nord-Ex GmbH pašalinimo iš proceso. Byloje yra duomenys, kad 2012-05-03 protokoline nutartimi teismas nutarė netraukti į bylą trečiuoju asmeniu Nord-Ex GmbH, nes ši įmonė yra likviduota (t.3, b. l. 161).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, byla pirmąja instancija buvo nagrinėta Šilutės rajono apylinkės teisme, nagrinėjama apie 3 metus, byla pakankamai sudėtinga, nemažos apimties, jau nagrinėta 2 kartus pirmosios instancijos teisme ir 1 kartą apeliacinės instancijos teisme, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ruošė ir teikė teismui daug procesinių dokumentų, taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kad priteisdamas 17 688,25 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, teismas nesilaikė teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų. Taip pat apeliantės argumentai su dokumentų vertimo išlaidų dydžiu nepagrįsti, nes šalių teisė yra pasirinkti kokius įrodymus jos turi teikti norėdamos įrodyti ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus bylą šios išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.