Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui H. L., institucijai teikiančiai byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie iškeltą civilinę bylą jam yra žinoma, dalyvavo 2016-03-16 parengiamajame posėdyje, kai buvo paskirta teismo genominė ekspertizė. Vėliau buvo paskelbta paieška, kurios metu paaiškėjo, jog atsakovas išvykęs į užsienį ir jo buvimo vieta nežinoma (b.l. 107). Todėl apie teismo posėdžius buvo pranešama viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., bandoma dokumentus įteikti atsakovo tėvams, tačiau jų niekas nepriėmė. Nagrinėjamu atveju teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, teismui savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, nenuvyko nustatytu laiku atlikti genominės ekspertizės ir nenurodė svarbių nenuvykimo priežasčių neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla teisme nagrinėjama metus laiko, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, taikant CPK 388 straipsnio 2 dalies išimtį, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja E. M., kuri yra ieškovės motina, nurodė, kad ji žino, jog dukra su atsakovu nedraugavo, tačiau su juo turėjo artimus santykius prieš tai jokio draugo neturėjo ir sūnus gali būti tik atsakovo. Atsakovas vaiku nesidomėjo, jo nelankė, jokio išlaikymo neteikė ir neteikia. Dukra su sūnumi gyvena pas ją vieno kambario bute ir yra jos išlaikoma. Verčiasi nelengvai, nes ir ji uždirba minimaliai.

Liudytoja P. Z., kuri yra ieškovės senelė, nurodė, jog anūkė vaiku rūpinasi tinkamai, o atsakovas jo niekada nelanko, nepadeda materialiai. Vaikas panašus į atsakovą. Vaiką padeda išlaikyti pagal galimybes ir ji. Anūkė su atsakovu nedraugavo, kaip ir jos žiniomis neturėjo ir kitų vaikinų.

Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo patikslintą rašytinę išvadą pilnai, ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąjį tėvą. Nurodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. Vaikas kartu su savo motina gyvena ieškovės motinai priklausančiame vieno kambario bute. Be jos ir vaiko gyvena motina ir brolis. Namuose tvarkinga, švaru yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi daiktai. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką. Moters pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Kadangi moters pajamos labai mažos, pragyventi padeda motina E. M.. A. M. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jokios informacijos apie vaiko nepriežiūrą ar vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje skyrius nėra gavęs. Duomenų, kad tėvystės nustatymas prieštarautų vaiko interesams, neturi. Nustačius, kad H. L. yra A. M. tėvas, atsiranda teisinis pagrindas tėvo pareigų, tame tarpe ir teikti vaikams išlaikymą. Kadangi A. M. šiuo metu dirbti negali, nes augina mažametį vaiką, todėl ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 120 Eur kiekvieną mėnesį vaikui yra pagrįstas ir atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovės, liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. M., kurio gimimas įregistruotas Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 59 (b.l. 5). A. M. gimimo liudijime duomenų apie tėvą įrašyta nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad A tėvas yra atsakovas H. L.. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su atsakovu viena kartą vakarėlio metu turėjo lytinius santykius, tačiau jį pažinojo jau anksčiau yra linksminęsis bendrose kompanijose. Ieškovė teismui nurodė, kad intymių santykių su kitais vyrais neturėjo ir yra visiškai įsitikinusi, kad būtent atsakovas yra vaiko tėvas. Apie tai atsakovui pranešė gimus vaikui, bet jis šį faktą kaip ir pačią ignoravo, sūnaus neaplankė, jo nėra matęs, išlaikymo sūnui neteikė. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išdėstytų aplinkybių patvirtino apklaustos liudytojos, ieškovės nuomone, vaiko ir tėvo panašumą patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b.l11). Ieškovė ir atsakovas teismo prašė skirti genominę (DNR) ekspertizę tėvystei nustatyti, tačiau ją teismui 2016 m. kovo 16 d. nutartimi paskyrus ir atsakovui asmeniškai įteikus nutartį, H. L. be svarbių priežasčių visą mėnesį į ekspertinę įstaigą nenuvyko (b. l. 70). Atsakovui nutartyje išaiškinta, kad CPK 389 straipsnyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos pranešimu (b.l. 42) į ekspertinę įstaigą nenuvyko ir ieškovė su vaiku, tačiau jos paaiškinimais (b.l. 44) ji nenuvyko dėl vaiko gydymo Kauno klinikose dėl apsiplikinimo ir po to buvusios infekcijos. Teismas užklausė VšĮ Marijampolės ligoninę, ar nėra saugoma atsakovo kraujo mėginių ekspertizei atlikti, tačiau buvo gautas atsakymas, jog tokių mėginių neišlikę (b.l. 71)

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 yra išaiškinęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-368/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškove tarpusavio sutarimu buvo pasirinkę teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį gali nuvykti į ekspertinę įstaigą, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių jo nenuvykimą pateisinančių aplinkybių, o 2016-05-28 išvyko į užsienį (b.l. 107), apie pasikeitusią gyvenamąją vietą neinformavęs nei ieškovės, nei teismo. Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo aplinkybių įrodyti ir liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas ir vaikas, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Dėl nurodyto, teismas atsakovo neatvykimą į ekspertizės įstaigą pripažįsta atsisakymu atlikti ekspertizę, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę šios bylos aplinkybių kontekste pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą vertintinas kaip atsakovo tėvystės įrodymas, atsakovą pripažįstant A. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytini teisiškai reikšmingi faktai: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas; vaiko norus ir pažiūras. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su motina (duomenys neskelbtini) (b.l. 6,7)

Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog vaikų gyvenimo sąlygos yra geros, motina juo tinkamai rūpinasi, prižiūri bei lavina, todėl nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina nėra jokių kliūčių. Atsakovas gyvena atskirai, duomenų apie jo gyvenamąsias sąlygas, vietą byloje nėra, pats atsakovas nepageidavo, kad vaikas po santuokos nutraukimo liktų gyventi su juo.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 str.). Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą, yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialines teises. Išklausius ieškovę, susipažinus su vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, išanalizavus surinktus įrodymus galima daryti išvadą, kad geresnės sąlygos vaikui gyventi yra su motina, t.y. ieškove.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, sąlygojančioms vaikų interesų užtikrinimą, kita šalis - tėvas, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3d.).

Dėl išlaikymo priteisimo. Pripažinus atsakovą A. M. tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 120 Eur, nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b.l 92), duomenų apie jo darbą užsienyje, byloje nėra. Nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė yra areštuota (b.l. 90). Išlaikymo vaikui neteikia nuo pat gimimo, vaiko nelanko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra kintamos, priklausomai ar jai bus skiriama socialinė pašalpa, ar ne. 2016 m. lapkričio mėn. gavo tik 28,50 Eur išmokos vaikui, spalio mėn. 114,58 Eur su pašalpa ir išmoka vaikui (b.l 98) Jokio savo vardu registruoto turto neturi, yra nedirbanti, specialybės ar profesijos taip pat neturi. Ieškovė paaiškino, jog jai pragyventi ir vaiką auginti padeda išsituokusi mama ir močiutė, o atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad minimaliausiems sūnaus A poreikiams tenkinti reikia apie 250 Eur (b.l.1,2, 114). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra užaukštinta, nes visos išlaidos yra pilnai pagrįstos ir būtinos (CPK 178, 185 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nekilnojamojo turto, ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos paskutiniu metu svyruoja nuo 28,50 Eur iki 114 Eur, ji dirbti negali dėl vaiko priežiūros. Tuo tarpu atsakovas jaunas, darbingas, nevaržomas vaiko priežiūra ir auginimu, todėl privalo imtis priemonių savo vaikui išlaikyti.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.

Ir nors teismas neturi duomenų, patvirtinančių atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas žinodamas apie bylos nagrinėjimą teismui tokių duomenų nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutiko prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaikų poreikius, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui A. M. po 120 Eur kas mėnesį nuo jo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įsiskolinimas nuo vaiko gimimo 2014-12-19 iki kreipimosi į teismą 2015-12-19 sudaro 1440 Eur, kuris priteistinas tvirta pinigų suma, o nuo 2015-12-19 iki vaiko pilnametystės – periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį (CPK 178, 185 n, CK 3.196, 3.198 str., 3.200 str., CK 3.208 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (jai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų b.l. 4) iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis - 41 Eur už reikalavimą tėvystės nustatymo; 43 Eur už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis (120 Eur x12 mėnesių x 3procentai), 10,16 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 93 str. 1, 2d.) bei 115,80 Eur (b. l. 27) išlaidų už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti, kad atsakovas H. L. a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. M. a.k. (duomenys neskelbtini), kurio gimimas įregistruotas Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 59, tėvas, o A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) yra H. L. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. M., gim. (duomenys neskelbtini)iš atsakovo H. L., gim. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2015-12-19 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 1440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-12-19 iki 2015-12-19, nustatant jog vaiko lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko A. M. motina A. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo H. L. 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 10,16 Eur (dešimt eurų, 16 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei 115,80 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų, 80 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas teismo sprendimo kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad būtų įregistruotas tėvystės nustatymas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.