Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. liepos 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P. 2024 m. liepos 13 d. apie 13.30 val. prie maisto prekių parduotuvės, adresu: Mokyklos g. 39, Prienų k., Magūnų sen., Švenčionių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir K. P., kuris trenkė jam (V. P.) pagaliu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus tvoralente sudavė K. P. į galvą, spardė ir rankomis sudavė į kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam K. P. žaizdą kairiame antakyje, kraujosruvą kairiame petyje ir žaizdą alkūnėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, plėštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairio momenkaulio skeveldrinį impresinį (įspaustinį) lūžį, kairio smilkinkaulio skeveldrinį lūžį, pleištakaulio kairio didžiojo sparno lūžį, kairio skruosto lanko lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktos-momens srityje, židininę smegenų hematomą (kraujosruvą) kairėje kaktinėje skiltyje, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

V. P. , apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 13 d. 13 val. 30 min. prie parduotuvės su K. P. išgėrė du butelius alaus, kurį pirko parduotuvėje už parduotas uogas gautus pinigus. Į parduotuvę abu buvo atvažiavę dviračiais. Išgėrus alų, K. pradėjo reikalauti, kad jis jam duotų dar pinigų, o jis K. pasakė, kad pinigai žmonos, kuri rinko uogas, ir jai reikės tuos pinigus atiduoti. K. supykęs smogė jam į galvą. Gal pagaliu, nes kraujas bėgo, buvo prakirsta galva, iš nugaros buvo smūgis. Supykęs po K. suduoto smūgio, savęs visiškai nebekontroliavo ir pasivijęs K. sudavė jam smūgius ranka ir pagaliu, galbūt ir kojomis. K. tuo metu sėdėjo krūmuose ant likusių pastato pamatų. Po smūgių K. atsistojo ir nuėjo. Nusipirkęs dar alaus, jis irgi nuėjo namo. Negalvojo, kad K. bus taip sunkiai sužalotas. Mušė K. apimtas pykčio, todėl visko detaliai nepamena, tokių pasekmių nesitikėjo. Jeigu abu būtų buvę blaivūs, taip nebūtų įvykę. Labai gailisi nusikaltęs. Kai K. gulėjo ligoninėje Vilniuje, buvo nuvažiavęs pas jį, taip pat aplankė K., kai šis gulėjo Švenčionių ligoninėje. Pareikštus ieškinius pripažįsta, stengsis juos atlyginti, nors šiuo metu pats dėl turimų sveikatos problemų yra nedarbingas. K. atsiprašė.

Kaltinamajam V. P. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

V. P. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta teritorija, esanti prie parduotuvės, adresu: Švenčionių r., Magūnų sen., Prienų k., Mokyklos g. 39, kurioje kaltinamasis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 15-16, 19-24).

2024 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo ir garso turinys iš pateikto vaizdo įrašo, daryto 2024 m. liepos 13 d. nuo 13:29:48 val. iki 14:38:47 val. prie parduotuvės, esančios Švenčionių r., Magūnų sen., Prienų k., Mokyklos g. 39, įrengtomis vaizdo kameromis. Iš protokolo turinio matyti, kad 13:37:06 val. vyras, apsivilkęs oranžinės spalvos marškinėliais, kuris rankose laiko lentą, eina link dviratį laikiusio vyro, kuris tuo metu atremia dviratį prie pastato sienos, užsimoja rankose laikoma lenta ir suduoda minėtam vyrui per galvą du kartus. Tuo metu trečias vyras įsiterpia tarp vyro su lenta ir dviratį atremiančio vyro ir bando juos išskirti, atima lentą iš vyro oranžiniais marškinėliais. 13:37:20 val. vyras, apsivilkęs šviesiai pilkos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos (galimai tamsiai mėlynos) šortais žemiau kelių, kaire ranka kumščiu du kartus suduoda vyrui oranžiniais marškinėliais į veido sritį, po ko vyras oranžiniais marškinėliais pargriūna ant žemės, o vyras, apsivilkęs šviesiai pilkos spalvos marškinėliais, dešine (vieną kartą) ir kaire ranka (vieną kartą) suduoda gulinčiam vyrui į galvos sritį. Tuo metu, kai vyras oranžiniais marškinėliais buvo pargriuvęs, lentą atėmęs ir rankose laikęs vyras trumpam pasišalina į dešinę pusę ir grįžta prie besimušančių vyrų, bandydamas juos vėl išskirti, sako „V., K., uspokoitesia“ (lietuviškai – V., K., apsiraminkite), išskiria. Ant žemės nugriuvęs vyras oranžiniais marškinėliais atsistoja 13:37:41 val. ir nueina į dešinę pusę nuo pastato sienos. 13:38:18 val. vyras, apsivilkęs šviesiai pilkos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos (galimai tamsiai mėlynos) šortais žemiau kelių, juodos spalvos kojinėmis, avintis pilkos spalvos šlepetes, eina link vyro oranžiniais marškinėliais. Tuo metu vyras, apsivilkęs oranžinės spalvos marškinėliais, atsitraukia nuo tvoros ir dešine ranka susiėmęs už galvos, palei tvorą kairėje pusėje nueina takeliu ir pasišalina. Vyras šviesiai pilkais marškinėliais garsiai šūkauja. 13:39:15 val. vyras, dėvintis šviesiai pilkus marškinėlius, eina link numestos lentos, pasilenkia, paima ją ir nešdamas kairėje rankoje nueina ta pačia linkme, kur nuėjo vyras oranžiniais marškinėliais (1 t., b. l. 62, 65-69).

Liudytojos S. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 13 d. nuo 8 val. iki 20 val. ji dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dienos metu, galimai nuo 13 val. iki 14 val., tikslaus laiko nepamena, į parduotuvę buvo užėjęs kaimo gyventojas V. P., kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nekoordinuoti judesiai, šiek tiek svirduliavo), jo marškinėliai buvo ištepti dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes, nusipirkęs alaus, jis išėjo iš parduotuvės. Nurodytą dieną parduotuvėje kažkas iš pirkėjų kalbėjo, kad netoli parduotuvės buvo įvykusios muštynės, bet kada tiksliai, nenurodė, o ji pati nematė (1 t., b. l. 120).

Liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. P. yra jo tėvas. Dėl tėvo sužalojimo gali paaiškinti tik tiek, kad jam paskambino pažįstama S. U., kuri dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pasakė, jog jo tėvą sumušė prie parduotuvės. Kad pas tėvą buvo atėjusi felčerė, teikė tėvui pagalbą, bet tėvą dėl sumušimo išvežė į ligoninę. Po to jam pasakė, kad įvykio dieną, datos nurodyti negali, nes neatsimena, jo tėvas kartu su V. P. prie parduotuvės vartojo alkoholį. Tarp jų įvyko konfliktas ir V. sumušė jo tėvą. Daugiau apie įvykį ji jam nieko nepaaiškino. Jis tik paklausė jos, kokioje ligoninėje guli jo tėvas. S. jam pasakė ir jis iš karto nuvažiavo į ligoninę. Tėvas buvo sunkios būklės. Jis buvo sąmoningas, tačiau nekalbėjo. Tą dieną tėvas jam nepaaiškino, kas įvyko ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas. Tik po kurio laiko tėvas atsiminė daugiau įvykio aplinkybių, bet jam atrodo, kad dėl patirtų sužalojimų jis tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Tėvas jam pasakojo, kad jį sumušė V.. Pasakė, kad V. keletą kartų trenkė jam pagaliu per galvą. Tėvas patvirtino, kad su V. vartojo alkoholį ir tarp jų įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, tėvas jam nepaaiškino. V. P. ir jo tėvas buvo draugai. Prieš įvykį tėvas dažnai bendravo su V., jie dažnai kartu vartojo alkoholį (1 t., b. l. 136).

Liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. P. yra jos tėvas. 2024 m. liepos 14 d. ryte apie 9.30 val. jai paskambino brolis E. P. ir pranešė, kad iš kaimynų sužinojo, jog jų tėvas yra paguldytas Lazdynų ligoninės Reanimacijos skyriuje Vilniaus mieste dėl sumušimų. 2024 m. liepos 14 d. nuvykusi aplankyti ligoninėje gulinčio tėvo, iš gydytojų sužinojo, kad tėvas yra sunkios būklės, be sąmonės, patyręs sunkių sužalojimų (galvos traumą), kad operacija praėjo sėkmingai. 2024 m. liepos 15 d. dėl tėvo sužalojimų parašė pareiškimą policijai (1 t., b. l. 108-109).

Liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 14 d. apie 5 val. 15 min. į jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), duris pasibeldė K. P., kuris bandė jam kažką pasakyti, bet jam nepavyko. Kai jis klausė, kas nutiko, iš kur jis atėjo, K. tik linkčiojo galvą, bet nieko atsakyti negalėjo. Pas jį K. atvažiavo dviračiu. Pamatė, kad K. P. sumušta galva, nes plaukuotoji jo galvos dalis buvo kraujuota (kraujas buvo sukrešėjęs). Kadangi šalia jo namų gyvena bendrosios praktikos slaugytoja L. M., nubėgo į jos namus paprašyti pagalbos. Atėjusi L. M. apžiūrėjo K. P., uždėjo jam tvarstį ant galvos. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Kol atvažiavo medikai, K. P. vis vaikščiojo pirmyn ir atgal po namus, bet ką jis bandė pasakyti, suprasti buvo neįmanoma. Atvykus medikams ir policijai, K. P. pats nuėjo į greitosios automobilį, atsigulė ant neštuvų ir buvo išvežtas. Kas galėjo sužaloti K. P., nežino ir nematė (1 t., b. l. 131-132).

Liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 14 d. apie 5 val. 30 min. į jos namų duris pasibeldė kaimynas L. Š. ir pasakė, jog pas jį į namus atėjo sumuštas K. P., paprašė jį apžiūrėti. Nuėjusi pas kaimyną, pamatė K. P., kuris sėdėjo namo prieangyje, kalbėjo nerišliai, nesuprantamai, rodė rankoje turimą telefoną. K. P. buvo sąmoningas, judrus, jo veidas buvo švarus, galvos viršugalvis buvo visas kraujuotas, kraujas buvo sukrešėjęs, galvos plaukuotoje dalyje, dešinėje pusėje, viršugalvyje matėsi didelis krešulys, ant rūbų kraujo dėmių nesimatė. Ji steriliu tvarsčiu uždengė matomą žaizdą, užfiksavo tvarstį. Apie tai buvo pranešta greitajai medicininei pagalbai. Kol atvažiavo medikai, K. P. vis vaikščiojo – tai į namo prieangį, tai į kambarį, bet suprasti, ką jis kalbėjo, buvo neįmanoma. Atvykus medikų brigadai ir policijai, K. P. pats nuėjo į greitosios automobilį, medikų nurodymu atsigulė ant neštuvų ir buvo išvežtas. Kas galėjo sužaloti K. P., nežino ir nematė. Vėliau kaime girdėjo kalbas, kad 2024 m. liepos 13 d. nuo 13 iki 15 val. prie vienintelės kaime, Mokyklos gatvėje esančios parduotuvės buvo muštynės (1 t., b. l. 125-126).

Liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m liepos mėnesį, datos neprisimena, po pietų, tikslaus laiko nepamena, nuėjo į Prienų k., Magūnų sen., Švenčionių r., Mokyklos gatvėje esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tą dieną jis buvo išgėręs apie du litrus alaus. Nusipirkęs cigarečių pastebėjo, kad prie parduotuvės, iš kairės pusės nuo įėjimo į parduotuvę, už kampo šalia esančios tvoros tarp neblaivių (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba) K. P. ir V. P. vyksta žodinis konfliktas, vartojami necenzūriniai žodžiai. Jis nesuprato, kodėl jie barasi, kadangi jie draugai. Žodinio konflikto metu K. P. kumščiu sudavė V. P. į veidą, kur tiksliai, nepastebėjo. V. kumščiu vieną kartą sudavė atgal K. į veido sritį, kur tiksliai, nepastebėjo. Po to V. iš tvoros išrovė lentą ir K. sudavė ja per nugarą. K. ant veido pasirodė kraujas. K. iš karto nuėjo už tvoros, apie 40-50 metrų nuo parduotuvės į miškelį, kur visi dažniausiai vartoja alkoholinius gėrimus. V. paėmė nuo žemės tvoros lentą ir nubėgo paskui K.. Jis taip pat nuėjo iš paskos. Krūmuose (miškelyje) prie rūsio pamatų ant žemės sėdinčiam K. V. koja sudavė į veido sritį, kur tiksliai, nepastebėjo, ir tvoros pagaliu pradėjo mušti K.. Kur V. pataikė K., nematė, nes ten labai tankūs krūmai, sudavė du-tris kartus. Jis tvoros lentą iš V. atėmė ir jį apramino. K. veidas ir marškinėliai buvo kruvini. K. iš karto atsistojo ir nuėjo per laukus, nes ten yra takas. V. nuėjo į parduotuvę, nusipirko litrą alaus ir jie abu netoli parduotuvės alų išgėrė (1 t., b. l. 114-115).

Liudytojo (nukentėjusiojo) K. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su V. P. buvo geri draugai, daug laiko praleisdavo kartu, taip pat kartu vartodavo alkoholį. 2024 m. liepos mėnesį kartu su V. buvo prie parduotuvės. Jie stovėjo lauke prie parduotuvės iš kairės pusės nuo įėjimo į parduotuvę, už kampo, kur žmonės palieka dviračius, kai eina į parduotuvę. Prie parduotuvės buvo atvažiavęs dviračiu. V. irgi buvo su dviračiu. Kartu su jais prie parduotuvės buvo J. R., kuris yra V. žmonos brolis. Tą dieną jis pats buvo labai neblaivus, V. irgi buvo neblaivus. Alų pirko V., kuris tą dieną buvo pardavęs uogas. Kartu gėrė alų. Įvykio dieną jis dėvėjo oranžinės spalvos marškinėlius, o V. dėvėjo pilkos spalvos marškinėlius. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad V. jį apkaltino, jog jis išgėrė jo alų. Supykęs ant V., jis paėmė šalia gulintį pagalį ir trenkė V. per galvą. Jo smūgis nebuvo stiprus. V. supyko ir pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. J. norėjo juos išskirti, bet jam nepavyko, jis ramino V.. Po to V. iš šalia parduotuvės esančios tvoros išrovė lentą ir ja sudavė jam per galvą. Pradėjo bėgti kraujas. Po to jau smūgių buvo labai daug. Jis takeliu nuėjo už parduotuvės. Norėjo nueiti kuo toliau, kad V. daugiau jo nemuštų. Kiek atsimena, V. nuėjo jam iš paskos, mušė jį toliau. Smūgių buvo daug, nes prarado sąmonę. Kaime žmonės kalbėjo, kad jis ilgai gulėjo toje vietoje prie parduotuvės. Atmintį jis atgavo tik būdamas namuose. Jam iš galvos labai bėgo kraujas, pagalvė, ant kurios miegojo, buvo kruvina. Supranta, kad dėl įvykio yra ir jo kaltė, nes pirmas sudavė V., bet nepagalvojo, kad jo geras draugas taip supyks ir jį sumuš (1 t., b. l. 96-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G24/2025 (01) nurodyta, kad: K. P. nustatyta plėštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje (tikėtina – kairėje momeninėje srityje, nes atlikus galvos kompiuterinę tomografiją šioje vietoje konstatuota ir kraujosruva), kairio momenkaulio skeveldrinis impresinis (įspaustinis) lūžis, kairio smilkinkaulio skeveldrinis lūžis, pleištakaulio kairio didžiojo sparno lūžis, kairio skruosto lanko lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktos-momens srityje, židininė smegenų hematoma (kraujosruva) kairėje kaktinėje skiltyje; taip pat nustatyta žaizda (tikėtina – muštinė) kairiame antakyje, kraujosruva kairiame petyje, žaizda alkūnėje (tikėtina – kairėje). Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais į kairio momens smilkinio, kairio antakio, kairio peties ir alkūnės sritis. Dėl kairio momenkaulio skeveldrinio impresinio (įspaustinio) lūžio ir kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktos-momens srityje sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, žaizda kairiame antakyje, kraujosruva kairiame petyje ir žaizda alkūnėje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Žaizda galvos plaukuotoje dalyje su aukščiau nurodytais kaukolės kaulų lūžiais ir intrakranijiniais (galvos smegenų ir jų dangalų) sužalojimais padaryta kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, kurio dydžio (matmenų) ir formos pagal medicinos dokumentuose esančius duomenis patikslinti negalima. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių pagal medicinos dokumentuose esančius duomenis patikslinti negalima. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimų – kairio antakio, peties ir alkūnės – atsiradimo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius neatmetama. Neatmetama, kad žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kaukolės kaulų lūžiai ir intrakranijiniai sužalojimai taip pat galėjo atsirasti griūnant su sąlyga, jei atsitrenkta buvo į kietą buką riboto paviršiaus daiktą (1 t., b. l. 47-48).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nagrinėjamu atveju, anksčiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės visiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaltinamasis pripažino, kad supykęs dėl nukentėjusiojo K. P. elgesio, kai jis kaltinamajam trenkė pagaliu į galvą, rankomis, kojomis ir tvoros lenta sudavė nukentėjusiajam daug kartų į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. Smūgių buvimas yra patvirtinamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir paties nukentėjusiojo K. P., liudytojo, mačiusio konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, J. R. parodymais, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam K. P. sveikata sutrikdyta sunkiai.

Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad, smūgiuodamas nukentėjusiajam K. P., padarys jam sužalojimus, ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusius padarinius. Teismas sprendžia, kad V. P. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų, jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę V. P., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikaltimui padaryti įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis pirmas sudavė lenta du smūgius kaltinamajam į galvą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Minėtos aplinkybės švelnina kaltinamojo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė, kaip nurodė pats kaltinamasis, taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 189), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 194), yra dirbantis, bet šiuo metu turi nedarbingumą dėl ilgalaikių sveikatos problemų.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskyrus didesnę už minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

2024 m. balandžio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Įstatymų leidėjas nauju teisiniu reglamentavimu švelnina bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nauju reglamentavimu tiesiogiai įtvirtinta, kad teismas gali, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą.

Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šioje byloje įvertina tai, kad buvo įvykdyta tyčinė nusikalstama veika, tačiau ji padaryta nekonkretizuota tyčia, veika įvykdyta iš anksto jos neplanavus, vykusio tarpusavio konflikto metu, abiem asmenims – kaltinamajam ir nukentėjusiajam vartojant alkoholį, smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu pradėjus pačiam nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nėra teistas, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ir jo padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neadekvataus situacijos vertinimo būnant neblaiviam, o ne kaip pasekmė ankstesnio teisei priešingo kaltinamojo elgesio. Papildomai teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis viso proceso metu iš esmės pripažino savo kaltę, o teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad skiriant bausmę kaltinamajam V. P., tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir bausmės vykdymą jam atidėti (BK 75 straipsnio 4, 5 dalys).

Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė V. P. civilinį ieškinį dėl 7 057 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam K. P. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 81, 82-83, 84, 85-86; 2 t., b. l. 63).

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 7 057 Eur.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam K. P. buvo padaryti neteisėtais V. P. veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš V. P. 7 057 Eur žalos atlyginimui.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 102, 103-104).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Be to, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą (2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Nukentėjusiajam K. P. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą kaltinamasis V. P. nukentėjusiajam K. P. padarė tyčia. Dėl padarytų sužalojimų K. P. patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus, ištvėrė chirurginę operaciją bei pooperacinį laikotarpį, buvo gydomas reanimacijoje. Savaime suprantama, kad nukentėjusysis dėl smurto prieš jį panaudojimo taip pat patyrė stresą, baimę, dėl sužalojimų patyrė ne tik skausmą, tačiau galimos jausti pasekmės yra ir ateityje, kadangi buvo patirta galvos trauma.

Teismų praktika dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-350-222/2015, 2K-300-222/2017, 2K-212-489/2020, 2K-45-719/2022 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, K. P. prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinė žala yra reali ir atitinkanti suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl ji priteistina iš žalą padariusio asmens (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. liepos 4 d. pažyma Nr. APD-2025-07888 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam V. P. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato Egidijaus Labucko užmokestis – yra 350 Eur (2 t., b. l. 59, 60-61).

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo V. P. nedarbingumą dėl sveikatos, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteisiamas 7 057 Eur žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam K. P., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 173-175) panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 10 punktais, 7 dalimi V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 7 057 eurus (septynis tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) žalos atlyginimui.

K. P. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. civiliniam ieškovui K. P. 5 000 eurų (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti V. P., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.