Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., ak(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. 2011 m. balandžio 5 d. naktį, apie 2.00 – 3.00 val. A. K. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip septynis smūgius, lovoje gulėjusiai savo sugyventinei A. K. į galvos sritį, krūtinę bei kitas kūnas vietas, tuo padarydamas standžias violetines kraujosruvas kairio skruosto, dešinės akies viršutinio voko, dešinės plaštakos, kairio žasto, krūtinės kairės pusės, kairės blauzdos srityse, viršutinės lūpos žaizdą, kairės pusės III - V šonkaulių lūžimus, buką galvos traumą su kraujo išsiliejimais tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų kairėje smilkininėje - viršugalvinėje - pakaušinėje dalyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų dislokacija, suspaudimu, pabrinkimu, dėl ko nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė šeimos narę A. K..

Jokių sužalojimų iš vakaro ant nukentėjusiosios veido ar kūno nepastebėjo, ji nesiskundė, kad būtų buvusi sumušta ar kur griuvusi. Pripažįsta, kad anksčiau yra smurtavęs prieš A. K..

Sutinka, kad nukentėjusiesiems padarė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio suma, kuri, jo manymu, yra aiškiai per didelė. Sutinka atlyginti 5000 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt – neturtinės. Laidojant A. K., artimiesiems davė 400 Lt. Paminklas yra pastatytas, nes ji palaidota prie motinos. Uždirbo 1300 Lt per mėnesį, gaudavo atlygį ir už atsitiktinius darbus. A. K. nedirbo apie penkis metus, todėl abu gyveno iš jo uždirbtų pinigų.

Sūnus T. K. nebuvo geras – dažnai konfliktuodavo su motina, smurtaudavo tiek prieš motiną, tiek prieš jį. Prieš keturis metus T. K. išėjo gyventi pas močiutę. Dukra L. K. ateidavo dažnai. Jos nukentėjusioji neišlaikė, tačiau kai ateidavo, jis duodavo jai po 20 – 50 litų iš savo atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis T. K., A. K. sūnus, parodė, kad jo motina nuo 2001m. gyveno kartu su V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Utenos m. Jie vedė bendrą ūkį, gyveno kaip sutuoktiniai. Iš pradžių jiedu gyveno darniai, motina turėjo gerą darbą, išlaikydavo jį. Su motina ir V. K. gyveno iki 2006 m., po to buvo priverstas gyventi pas močiutę Z. K., nes nuo 2004 m. mama pradėjo stipriai išgėrinėti bei konfliktuoti su V. K.. Gyvenant pas močiutę, tekdavo pinigų pragyvenimui užsidirbti pačiam, kartais padėdavo močiutė. Aplankydavo motiną iš pradžių kas mėnesį, vėliau – porą kartų į pusmetį. A. K. domėdavosi jo mokslais, ateities planais. Yra matęs motiną sumuštą, ji sakė, kad tai padarė V. K.. Ne kartą sesuo L. K. telefonu skundėsi V. K. elgesiu, dėl to dažnai su juo konfliktuodavo.

Yra pareiškęs 120 000 Lt civilinį ieškinį. Šią sumą sudaro 20 000 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis asmeniškai išlaidų dėl laidotuvių neturėjo, jose nedalyvavo dėl pinigų stokos, nes tuo metu atliko bausmę pataisos namuose. Laidotuves organizavo teta S. G. ir močiutė Z. K., tačiau jis yra pavestas atstovauti jas teisme. Laidotuvėms išleido 3700 Lt, viršijančių 1040 Lt laidojimo pašalpą. 400 Lt sumokėjo V. K., todėl liko 3300 Lt. Į turtinę žalą taip pat įeina apie 8000 Lt dydžio skola už buto komunalinius patarnavimus bei apie 3000 Lt dydžio skola už telefono ryšį. Šias išlaidas turėtų sumokėti kartu su mama gyvenęs V. K., nes abu vedė bendrą ūkį.

Neturtinės žalos prašo sau ir savo nepilnametei seseriai. Dėl motinos netekties abu patyrė stresą, buvo pakrikę nervai. Teko jam lankytis pas psichologus.

Nukentėjusioji nepilnametė A. K. dukra L. K. parodė, kad su mama ir V. K. gyveno iki devynerių metų adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau mama pradėjo gerti, nebesirūpinti ja, todėl apie pusę metų globojo senelio sesuo Aldona. Kai mama nustojo piktnaudžiauti alkoholiu, vėl pradėjo gyventi su ja, tačiau tai truko neilgai - nuo vienuolikos metų teko gyventi vaikų namuose. Iš pradžių motinystės teisės buvo apribotos jai laikinai, o vėliau - neterminuotai. Su motina susirašinėjo, susiskambindavo. Mokykla buvo šalia jos namų, todėl kartais užeidavo aplankyti arba šiaip kur nors susitikdavo. Vaikų namuose motina niekada jos niekada nelankė ir niekada neteikė jokios paramos. Aplankiusi motiną, kartais matydavo ją sumuštą, tačiau ji nesakydavo, kad ją muša V. K.. Dabar gyvena pas globėją N. K..

Liudytoja Z. K., A. K. anyta parodė, kad su A. K. palaikė draugiškus santykius. Laidotuves organizavo ji ir S. G.. Laidotuvių išlaidas sudarė 3300 litai, be 1040 litų laidojimo pašalpos ir 400 litų, kuriuos davė V. K.. Teko pirkti aprangą, nuomoti salę, katafalką, pirkti žvakes, gėles, vainikus, aukoti už bažnyčios apeigas, mokėti už gedulingus pietus, kapo sutvarkymą, raidžių ant antkapio išmušimą. Tai patvirtinantys dokumentai yra pas S. G.. Tarpusavyje sutarė, kad ieškinį pateiks ir teisme jas atstovaus nukentėjusysis T. K..

Liudytojas J. S. parodė, kad nuo 2010 m. gruodžio pabaigos nuomojo kambarį A. K. dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyveno jis, o kitame - A. K. ir V. K.. Jiedu gyveno kaip vyras ir žmona, tik nesusituokę. A. K. piktnaudžiavo akoholiu, todėl tarp jos ir V. K. kildavo barniai, muštynių nėra matęs. Nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. balandžio 4 d. A. K. buvo išėjusi iš namų ir visą tą laiką gėrė R. Š. rūsyje, esančiame Smėlio g.21, Utenoje. 2011 m. balandžio 4 d., apie 17.20 val., grįžęs kartu su V. K. namo, pamatė lovoje gulinčią A. K.. Su V. K. nuėjo į jo nuomojamą kambarį slapta nuo A. K. išgerti jų abiejų nupirktą vyną. Po kiek laiko, kai į kambarį įėjo A. K., jiedu butelį paslėpė ir drauge su V. K. nuėjo į gretimą kambarį žiūrėti televizorių. Bežiūrint televizorių, atėjo A. K. nešina jų vynu. Šį vyną visi trys išgėrė. V. K. apsvaigęs nebuvo – išgėrus vyną, jis nuėjo gaminti vakarienės. Pavalgęs, apie 22 val. V. K. lovoje užmigo. Po kiek laiko jis taip pat nuėjo miegoti, palikęs A. K. žiūrėti televizorių vieną. Apie 23 val., jį pakvietė A. K., prašydama atnešti vandens, nes išgėrusi ji labai sunkiai vaikščiodavo. Atnešęs vandenį, A. K. matė ant lovos krašto nusirengusią, t.y. dėvinčią tik liemenėlę ir kelnaites. Miegodamas, apie 2 - 3 valandą nakties, išgirdo A. K. balsą. Ji šaukė: „Valdai, tik nemušk". Vėl užmigęs, atsibudo tik 6.30 val. Pas nukentėjusiąją ir V. K. į kambarį užėjęs nebuvo ir su jais nebendravo. Papusryčiavęs pirmas išėjo į darbą. Tą pačią dieną apie 17.20 val. alaus bare sutiko V. K., su juo abu išgėrė alaus ir grįžo namo. Duris atsirakino patys. Namie A. K. rado gulinčią lovoje ant kairio šono veidu į lauko duris. Ji buvo mirusi. Mirties išvakarėse A. K. sveikata nesiskundė, ant kūno jokių sužalojimo nepastebėjo.

Liudytojas R. Š., parodė, kad nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. balandžio 3 d., jam priklausančiame rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno A. K.. Rūsyje stovėjo stalelis ir sofa, jis būdavo nerakinamas. Minėtu laikotarpiu rūsyje buvo geriami alkoholiniai gėrimai, jame lankėsi ir kiti asmenys: A. D., I. S., A. J.. Niekas iš buvusių asmenų A. K. nemušė, ji pati, būdama rūsio patalpoje, niekur neidavo. Kai jai reikėdavo atlikti gamtinius reikalus, padėdavo jai nueiti į bendro naudojimo rūsio koridoriuką, kuriame buvo tam reikalui skirtas vamzdis, vėliau ji tai atlikdavo pati į rūsio patalpoje esantį kibirą. Būdama rūsyje A. K. su niekuo nekonfliktavo, negriuvinėjo, susižalojusi nebuvo. Žinojo, kad A. K. buvo sistemingai mušama V. K.. Ji pasakodavo ir rodydavo kraujosruvas ant įvairių kūno vietų. Nespėjus išnykti vieniems sužalojimams, atsirasdavo kiti. A. K. visų akivaizdoje parodė ranką, ant kurios buvo didelė kraujosruva. Sakė, kad ją sumušė V. K..

Šeštadienio ryte iš rūsio išėjo, palikęs A. K. vieną, gulinčią ant sofos. Sekmadienį į rūsį užsukęs nebuvo, o pirmadienį, t.y. 2011 m. balandžio 4 d., jos rūsyje neberado. 2011 m. balandžio 5 d. vakare iš V. K. ir J. S. sužinojo, kad A. K. mirusi. Kad mirtis buvo smurtinė, sužinojo iš pareigūnų apklausos metu.

Liudytojas A. D. parodė, kad A. K. buvo jo kaimynė. Prieš jos mirtį bendravo penkias dienas R. Š. rūsyje. Tame rūsyje taip pat buvo A. J., I. S. ir R. Š.. Į rūsį nueidavo tik tada, kai telefonu paprašydavo atnešti alkoholio. Išgėręs drauge su jais keletą stikliukų, vėl išeidavo. Girdėjo, kaip A. K. skundėsi, kad V. K. buvo sumušęs ranką, matė jos rodomą mėlynę. Jam būnant rūsyje, muštynių nebuvo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 73/11 (08) konstatuota, kad A. K. mirė dėl galvos traumos su kraujo išsiliejimu tarp galvos smegenų dangalų, smegenų suspaudimo ir dislokacijos. A. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: buka galvos trauma su kraujo išsiliejimais tarp kietojo galvos smegenų dangalo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, skilveliuose, standžios violetinės kraujosruvos kairio skruosto, dešinės akies viršutinio voko, dešinės plaštakos, kairio žasto, krūtinės kairės pusės, kairės blauzdos srityje, viršutinės lūpos žaizda, kairės pusės III-V šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusioji galėjo mirti 18-24 valandų iki lavono tyrimo pradžios - 2011-04-06, 08.00 val. Konstatuotos septynios traumuotos anatominės sritys (kairio skruosto, dešinės akies viršutinio voko, viršutinės lūpos, dešinės plaštakos, kairio žasto, kairės blauzdos, krūtinės kairės pusės,), minėti sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais trauminiais poveikiais, dalis smulkių sužalojimų galėjo būti padaryti A. K. besiginant. Nukentėjusioji mirtinų sužalojimų pati pasidaryti negalėjo, nes sužalojimai yra daugybiniai, masyvūs. Lavono tyrimo metu taip pat rasta gelsvai violetinės kraujosruvos dešinio žasto-alkūnės-dilbio srities, kairio dilbio, kairės šlaunies, dešinės pėdos srityje. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu prieš 3-5 dienas iki mirties. Teismo cheminio tyrimo metu nukentėjusiosios kraujyje rasta 1,55 promilių etilo alkoholio (1 t., b.l. 52-58 ).

2011-04-05 įvykio vietos apžiūros protokole ir 2011-04-06 papildomas įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad dviejų kambarių bute, esančiame adresu Smėlio g. 19-305, Utenoje, viename iš kambarių lovoje guli moters lavonas. Lavonas guli ant pilvo, dešinė ranka sulenkta. Ant pagalvės užvalkalo ir rankšluosčio buvo rastos dėmės panašios į kraują. Prie lovos ant grindų, numesta nosinaitė, kuri sutepta rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. (T. 1 b.l. 12-15, 16-34).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti šie daiktai: iš įvykio vietos paimtas pagalvės užvalkalas, nosinė, rankšluostis. Pagalvės užvalkalas - medvilninis, tamsiai mėlynos spalvos, su mėnulio ir saulių ornamentais, jis yra 70x70 cm. dydžio. Nuo užvalkalo apatinio krašto 7 cm., iki užvalkalo vidinės siūlės krašto 27 cm. yra rudos spalvos dėmė panaši į kraujo krešulį, kuris 2 cm dydžio. Nosinė, 28x28 cm. dydžio, rožinės spalvos, nešvari ir dėmėta rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Rankšluostis nešvarus, žalio fono, baltų spalvų gėlių ornamentais. Jo paviršius nešvarus, abejose pusėse yra rudos spalvų dėmės panašios į kraują. Rankšluostis 70x1.40 cm. dydžio. ( 1 t., b.l. 74-76 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 209/11 (01) kurioje nurodoma, kad ant nosinės, pagalvės užvalkalo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas A. K. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe (1 t., b.l. 65-67).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė lovą, ant kurios miegojo įvykio metu kartu su A. K. ir manekeno pagalba atkūrė įvykio aplinkybes, t.y. pademonstravo A. K. suduotus smūgius į kojas, rankas, krūtinę ir galvos sritį (2 t., b.l. 55-63).

Teismo psichiatras ekspertas pateiktoje specialisto išvadoje konstatavo, kad ryškesnių psichikos sutrikimų, dėl kurių reikėtų V. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nėra (2 t., b.l. 68). Psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l. 64).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

V. K. prisipažino, kad A. K. mirė nuo jo suduotų smūgių. Tiek ikiteisminio tyrimo, teik teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir nekeisdamas parodymų papasakojo įvykio aplinkybes, pripažino sudavęs nukentėjusiajai smūgius ranka į galvos sritį, lėmusius nukentėjusiosios mirtį, ir į kitas kūno vietas. Įvykio situaciją atkūrė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad A. K. mirė dėl galvos traumos su kraujo išsiliejimu tarp galvos smegenų dangalų, smegenų suspaudimo ir dislokacijos. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Specialisto išvadoje konstatuotos septynios traumuotos anatominės sritys (kairio skruosto, dešinės akies viršutinio voko, viršutinės lūpos, dešinės plaštakos, kairio žasto, kairės blauzdos, krūtinės kairės pusės,), kurios galėjo būti padarytos septyniais trauminiais poveikiais, dalis smulkių sužalojimų galėjo būti padaryti A. K. besiginant (1 t., b.l. 52-58). Teisiamojo posėdžio metu V. K. negalėjo pasakyti tikslaus smūgių skaičiaus, tačiau pripažino, kad jų galėjo būti apie septynis. Kaltinamojo prisipažinimą patvirtino tame pačiame bute gyvenęs J. S., kuris papasakojo girdėjęs 2 – 3 val. nakties šaukiančią A. K.: „Valdai, tik nemušk". Ant įvykio vietoje paimtos nosinės ir pagalvės užvalkalo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas A. K. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe (1 t., b.l. 65-67). Galimybę, kad A. K. būtų susižalojusi ar būtų sužalota kitų asmenų, paneigia byloje esantys įrodymai. 2011 m. balandžio 4 d. vakare V. K. ant nukentėjusiosios veido ar kūno sužalojimų nepastebėjo, ji nesiskundė, kad būtų buvusi sumušta ar kur griuvusi. Sužalojimų mirties išvakarėse nepastebėjo ir kartu su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju gyvenantis liudytojas J. S.. Liudytojas R. Š., kurio rūsyje penkias dienas gyveno nukentėjusioji, tvirtino, kad būdama rūsyje, A. K. su niekuo nekonfliktavo, negriuvinėjo, susižalojusi nebuvo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji mirtinų sužalojimų pati pasidaryti negalėjo, nes sužalojimai yra daugybiniai, masyvūs. Seka, kad V. K. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė A. K. mirties priežastis, t.y. V. K. nužudė A. K..

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. (Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 4 punk­tas). Nustatyta, kad V. K. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau septynių smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau A. K. mirtį lėmė smūgiai į galvos sritį. Užpykęs ant A. K. dėl rėkimo ir nuolatinių jos girtavimų, sudavė jai rankomis smūgius gulinčiai lovoje. Mušdamas negalvojo, kad A. K. gali mirti, jos žudyti nenorėjo. Konkretaus tikslo nužudyti sugyventinę nebuvimą patvirtina kaltinamojo veiksmai, sekę po smūgių sudavimo. Kai A. K. nutilo, jis užmigo ir, atsikėlęs ryte, kaip įprastai, išsiruošė į darbą. A. K. ryte kvėpavo, į jo žodžius, kad eina į darbą, ji atsakė: „Gerai“. Būdamas darbe, paskambino jai, bet A. K. neatsiliepė, todėl pamanė, kad ji vėl kur nors išėjo, palikusi namie telefoną. Grįžęs namo ir supratęs, kad A. K. mirusi, išsigando ir iškvietė policiją. Pagal teismo psichiatro eksperto pateiktą specialisto išvadą V. K. yra pakaltinamas, t.y. galėjo suvokti daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Taigi, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suprato, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sąmonėje veikos metu nedetalizavo t.y. veikė tie­sio­gi­ne neapibrėžta ty­čia. Esant šiai tyčios rūšiai, vei­ka kva­li­fi­kuotina pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas. Seka, kad kaltinamasis V. K. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tiesiogine neapibrėžta tyčia nužudė A. K., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnyje.

Su A. K. kaltinamasis gyveno faktinėje santuokoje dešimt metų. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravęs santuokos, laikomas šeimos nariu. Ši aplinkybė laikytina nužudymą kvalifikuojančia, o V. K. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis parodė, kad 2011 m. balandžio 4 d., po darbo su J. S. išgėrė dalį vyno butelio. Kitą dalį J. S. gėrė su A. K.. Teismas tiki kaltinamojo žodžiais tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teismui, kad išgėręs nedidelį kiekį nestipraus alkoholinio gėrimo, jautėsi blaivus, juolab, kad nuo išgėrimo iki įvykio praėjo nemažas laiko tarpas. Tai, kad tą vakarą V. K. buvo blaivus, patvirtino ir J. S.. Jis parodė, kad visiems trims išgėrus vyną, V. K. ėjo gaminti vakarienę. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Grįžusiam iš įkalinimo įstaigos A. K. sūnui parašė atsiprašymo laišką. Tai pripažintina BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis A. K. elgesys – ji, po penkių dienų girtavimo grįžusi namo, nakties metu pažadino smurtauti linkusį sugyventinį, rėkdama ir koneveikdama jį įvairiais keiksmažodžiais. Tai taip pat pripažintina V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

Kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką rodo tai, kad, būdamas nesuimtas, prisidėjo prie laidotuvių išlaidų keturiais šimtais litų, t.y. atlygino dalį turtinės žalos. Likusios dalies, būdamas suėmime, atlyginti negalėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko pilnai atlyginti laidojimo išlaidas bei dalį prašomos neturtinės žalos. Tai taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.)

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

V. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad V. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 69). Nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, kilus pykčiui, o tai rodo mažesnį kaltinamojo pavojingumą. Nors Utenos apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo apibūdinamas kaip mėgstantis girtauti (2 t., b.l. 72), tačiau UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo, direktorius charakterizavo tik teigiamai, nurodydamas, kad V, K. yra atsakingas darbuotojas, pagarbiai bendraujantis su kolegomis (2 t., b.l. 71). Byloje yra trys atsakomybę lengvinančios, BK 59 str. 1 d. 2, 3 ir 6 p. numatytos aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, V. K. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Byloje pareikštas T. K. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš V. K. 20 000 turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos (1 t., b.l. 101).

Teisiamojo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 3300 Lt dydžio laidojimo išlaidos bei apie 8000 Lt skola už motinai priklausančio buto komunalinius patarnavimus ir apie 3000 Lt skola už jos telefono ryšį. Mano, kad skolas turėtų sumokėti V. K., nes jis su motina vedė bendrą ūkį.

Iš laidotuves organizavusios nukentėjusiojo močiutės Z. K., laidotuvių išlaidos yra 3300 litai, be 1040 litų laidojimo pašalpos ir 400 litų, kuriuos davė laidotuvėms V. K.. Teko pirkti aprangą, nuomoti salę, katafalką, pirkti žvakes, gėles, vainikus, aukoti už bažnyčios apeigas, mokėti už gedulingus pietus, kapo sutvarkymą, raidžių ant antkapio išmušimą. Jos manymu, ši suma turėtų būti priteista jos anūkui T. K..

Laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nepateikti, tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašoma 3300 Lt suma nėra didelė, jos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamasis V. K., todėl priteistina T. K..

Likusi prašomos turtinės žalos dalis yra susijusi su skolomis už ieškovo motinos buto komunalinius patarnavimus ir telefono ryšį, taigi, negali būti laikoma žala, atsiradusi dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos (BPK 109 str. 1 d.). Todėl baudžiamojoje byloje klausimas dėl skolų iš kaltinamojo priteisimo T. K., nenagrinėtinas, ieškinys šiuo pagrindu gali būti pateiktas teismui civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo T. K. prašymas priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Kaltinamasis V. K. nurodė, kad prašoma suma yra neprotingai didelė, jis sutinka sumokėti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šios sumos prašo ne tik sau, bet ir ieškinio nepareiškusiai savo nepilnametei seseriai L. K.. Tačiau ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą seseriai negali būti tenkinamas, nes nei sesuo, nei jos globėja N. K., byloje pripažinta atstove pagal įstatymą, ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepateikė. Vadovaujantis BPK 53 straipsnio 2 dalimi, T. K. savo sesers L. K. atstovu pagal įstatymą taip pat negali būti. Todėl spręstinas tik byloje pareiškusio ieškinį nukentėjusiojo T. K. neturtinės žalos iš kalto asmens atlyginimo klausimas. Civilinis ieškinys dėl L. K. neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas civilinio proceso tvarka.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, netekęs motinos, kuri buvo brutaliu būdu nužudyta kaltinamojo, sūnus, kaip ir nurodyta ieškinyje, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, buvo pakrikę nervai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, V. K. veiksmais brutaliai - smūgiuojant į galvą ir kitas kūno vietas, nužudytas žmogus. V. K. kaltė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios netinkamas gyvenimo būdas bei provokuojantis elgesys nusikaltimo metu. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį. Pagal šį kriterijų santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teisiamojo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dėl motinos girtavimo 2006 metais išėjo gyventi pas močiutę. Pragyvenimui lėšų teko užsidirbti pačiam, nes mama jo materialiai nerėmė. Dėl nukentėjusiosios pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su motinos pareigų vykdymu, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu jai buvo neterminuotai apribota motinos valdžia L. K. – tai rodo A. K. abejingumą savo vaikams. Taigi, nors T. K. teigia, kad ryšys su motina nutrūkęs nebuvo – susirašinėdavo su mama laiškais, kartais aplankydavo, tačiau akivaizdu, kad tie santykiai nepasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, nebuvo labai nuoširdūs bei tamprūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvybės atėmimo atveju, neturtinė žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o tai savotiškai atitolina kančių efektą ir jas kiek neutralizuoja, netektis ir su tuo susiję išgyvenimai yra ilgainiui praeinantys. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad santaupų jis neturi, nekilnojamas turtas, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota prokuroro nutarimu, priklauso ir kitiems bendraturčiams (2 t. 93-106). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei o teismų praktiką analogiškose bylose, T. K. priteistina 20000 Lt neturtinė žala.

Teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios prokuroras pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Utenos skyriaus civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. K. 1322,08 Lt VSDFV Utenos skyriui. Suteiktos pertraukos metu kaltinamasis ir jo gynėja susipažino su pateiktu ieškiniu.

VSDFV Utenos skyriaus ieškinyje nurodoma, kad, dėl V. K. padaryto nusikaltimo, ieškovas privalo nužudytosios dukrai mokėti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin. 1994, Nr. 59-1153; 2011, Nr. 86-4168), 2011-05-31 VSDFV Utenos skyrius sprendimu Nr. Š6-2652 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo L. K.", paskyrė 271,66 Lt (du šimtus septyniasdešimt vieną Lt ir 66 ct) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2011-04-05 iki 2014-11-30. Laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2011-08-31 į globėjos N. K. nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 1322,08 Lt dydžio našlaičių pensija globotinei L. K.. Tokiu būdu, padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl V. K. kaltės per laikotarpį nuo 2011-04-05 iki 2011-08-31 yra 1322,08 Lt, kuri, ieškovo manymu, priteistina iš V. K..

VSDFV Utenos skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 str. 2 d. nurodo, kad padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. 1991-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, jog fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti, VSDFV Utenos skyriui pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą teko prievolė mokėti nužudytosios A. K. dukteriai L. K. našlaičių pensiją ir tuo buvo ieškovui padaryta turtinė žala. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nustato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Todėl L. K. nuo 2011-04-05 iki 2011-08-31 išmokėta 1322,08 Lt dydžio našlaičių pensija priteistina iš kaltinamojo V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Prokuroro 2011 m. gegužės 20 d. nutarimu laikinas V. K. nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0007-1716, kadastrinis Nr. 3464/0002;214 Skiemonių kv., ir į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. 3496-5012-8013. Nr.3496-5012-8024, Nr.3496-5012-8035. Nr. 3496-5012-8046. Nr. 3496-5012-8057, Nr. 3496-5012-8068. Nr. 3496-5012-8079, apribojimas (2 t., b.l. 107) paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo.

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojams Z. K. ir R. Š. buvo apmokėtos 130,34 Lt dydžio kelionės į teismą išlaidos: Z. K. sumokėta 79,48 Lt, o R. Š. – 50,86 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. K. valstybei (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai – A. K. drabužiai, rankšluostis, pagalvės užvalkalas, nosinė, lyginamieji biologiniai pavyzdžiai bei pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę V. K. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 21 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. spalio 21 d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

T. K. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. K. T. K. 3300 (tris tūkstančius tris šimtus) litų turtinei žalai ir 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš V. K. 1322,08 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du) litus 8 centus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (kodas 193322893, a/s LT074010041700050871, AB banko DnB NORD kodas40100)

Priteisti iš V. K. 130 (šimtą trisdešimt) litų 34 centus proceso išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752 Surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Prokuroro 2011 m. gegužės 20 d. nutarimu laikiną V. K. nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0007-1716, kadastrinis Nr. 3464/0002;214 Skiemonių kv., ir į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. 3496-5012-8013. Nr.3496-5012-8024, Nr.3496-5012-8035. Nr. 3496-5012-8046. Nr. 3496-5012-8057, Nr. 3496-5012-8068. Nr. 3496-5012-8079, apribojimą palikti iki nuosprendžio įvykdymo.

Daiktinius įrodymus - A. K. drabužius, rankšluostį, pagalvės užvalkalą, nosinę, lyginamuosius biologinius pavyzdžius bei pavyzdžius genetinei daktiloskopijai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.