- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-9303-347/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00469-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., A. Č.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. ir A. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina O. Č. po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo V. Č. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą.
Suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė, kad su pareiškime nurodytu prašymu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. Č. motina O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po O. Č. mirties (duomenys neskelbtini) A. Č. ir jo seseriai J. S. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau paaiškėjo, kad jie negali paveldėti viso motinai priklausiusio turto, kadangi nei ji, nei pareiškėjas su seserimi po sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo V. Č. mirties – nuo (duomenys neskelbtini) – nesikreipė dėl palikimo priėmimo. V. Č. (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio reg. Nr.1-2532) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir jo seseriai J. S.. Nors apie testamentą pareiškėjas ir jo sesuo žinojo, tačiau pas notarą nesikreipė, būdami įsitikinę, kad po motinos mirties galės priimti abiejų tėvų palikimą, nes tėvų turtas buvo įgytas santuokoje. Tokiu būdu po V. Č. mirties sutuoktinė O. Č. faktiškai priėmė visą mirusiojo turtą, pradėdama jį vakdyti. Turtą sudaro: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),
O. Č. su savo sutuoktiniu V. Č., kaip nurodyta Gyventojų registro pažymoje, susituokė 1965 m. vasario 20 d. ir O. Č. mirė būdama našle. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog visą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai ėsigijo būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš Josvainių seniūnijos pateiktų pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog abu sutuoktiniai adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo nuo namo pasistatymo iki mirties. Po sutuoktinio V. Č. mirties O. Č. viena rūpinosi namu, aplinka, mokėjo mokesčius. Visus šiuos teiginius patvirtina rašytiniai įrodymai (priedai prie pareiškimo).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjo mama O. Č. po sutuoktinio mirties tik faktiškai priėmė jo palikimą - pareiškėjo ir jo sesers teisės į paveldimą turtą yra suvaržytos, apribotos.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).
Pareiškėjas nurodė, jog jo mama O. Č. po sutuoktinio V. Č. mirties kaip savo valdė po jo mirties likusį turtą – mirusiajam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, nes jie šį turtą įsigijo būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t.y. ½ dalis turto buvo O. Č. nuosavybė, o po sutuoktinio mirties ji faktiškai pradėjo valdyti ir V. Č. priklausiusią ½ turto.
Šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuoti asmenys. A. Č. nurodė, jog jis į palikimą nepretenduoja.
Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjo mama O. Č. aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. Č. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Č. mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.