Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. S. ieškinį atsakovei M. I. S., trečiasis asmuo Šilutės notarų biuras, notarė S. D., dėl privalomosios testamento dalies priteisimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo bei ieškovo J. V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-12sprendimą ir priimti naują sprendimą: atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, pripažinti ieškovo privalomąją palikimo 1/2 dalį palikto tėvo turto, kurį po tėvo mirties paveldėjo M. I. S.; taip pat iš dalies 1/2 dalies apimtimi panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1994-08-02 Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro M. I. S.; panaikinti 1/2 dalies apimtimi M.I. S. registraciją į nekilnojamąjį turtą, esantį Šlapių kaime, Šilutės rajone. Nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo darbu ir sveikatos būkle palikimo atsiradimo metu. Paaiškina, kad nėra išanalizuotos palikimo nepriėmimo priežastys, kurios yra svarbios. Paaiškina, kad po tėvo mirties ieškovas gyveno lūkesčiais, kad palikimas atiteko motinai, o po jos mirties bus padalytas vaikams. Apelianto nuomone, teismas buvo neobjektyvus, nes rėmėsi atsakovės ir jos liudytojo parodymais, o ieškovo nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis. Priduria, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra priteistos per didelės.

Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas mirė 1994-01-19 (t.1, b.l.19). Atsakovė paveldėjo pagal 1993-06-29 šalių tėvo sudarytą testamentą (t.1, b.l. 82) namų valdą ir 1994-08-02 buvo jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t.1, b.l.22). 2008-02-01 mirusi šalių mama testamentu šalims paliko po žemės sklypo konkrečiai nurodytą dalį ir ieškovui palikta sklypo dalis įregistruota jo vardu (t.1, b.l.25, 26). Iš patikslinto ieškinio nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti jam privalomąją palikimo dalį po 1/2 atsakovės testamentu po tėvo mirties paveldėtą turtą (t.1, b.l.129), tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog tėvo mirties dieną buvo išlaikomas ar jam toks išlaikymas buvo reikalingas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu: reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009). Įvertinus paminėtas nuostatas darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, kad ieškovas paminėtų aplinkybių, kurios yra pagrindas privalomajai palikimo daliai nustatyti neįrodė. Tėvo mirties dieną -1994-01-19 - ieškovas buvo 49 metų, jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Vilniuje (t.1, b.l.44), patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog palikimo atsiradimo dieną buvo darbingas ir dirbo (t.1, b.l.158, 161-163), tik dabar jo turtinė padėtis yra labai sunki. Iš patikslinto ieškinio nustatyta, kad iš esmės ieškovas nurodė aplinkybes, susijusias su jo mirusios motinos paveldėto po tėvo mirties turtu, t.y. nurodė, jog jam buvo pranešta, jog po tėvo mirties ginčo namų valdą paveldėjo jo mama, tačiau teismui suformulavo reikalavimus tik dėl privalomosios palikimo dalies po tėvo mirties priteisimo ir neprašė nustatyti turto dalies, kurią paveldėjo jo mama po tėvo mirties, bei neginčijo 1993-06-29 tėvo sudaryto testamento. Bylos nagrinėjimo ribas civiliniame procese nustato šalys įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse numatytas teises ir įgyvendindamos pareigas, šioje byloje yra iškeltas šalių privataus pobūdžio ginčas ir ši byla nėra tos kategorijos, kurioje teismo vaidmuo yra aktyvus. Teismo aktyvus vaidmuo pateisinamas viešuoju interesu šeimos, darbo, bankroto bylose. Tačiau ir šiose kategorijose bylose nereiškia, kad teismas savo iniciatyva gali suformuluoti šalių reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl turto, kurį paveldėjo ieškovo mama po jo tėvo mirties, nes ieškovas nebuvo tokio reikalavimo suformulavęs.

Ieškovo tėvas mirė galiojant 1964 m. CK, todėl pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo, disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Šio straipsnio 3 d. buvo nustatyta, kad paminėtus veiksmus įpėdinis turi atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001). Šioje byloje neįrodyta, kad ieškovas tokius veiksmus atliko, bei kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Be to, po mamos mirties ieškovui 2010-07-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mamos paliktą testamentu žemę (t.1, b. l. 26), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas apie palikimo priėmimą sužinojo tik 2011-05-20 gavęs dokumentus iš teismo. Išduotame ieškovui paveldėjimo teisės liudijime po jo motinos mirties buvo nurodyta, kad jis paveldėjo tik dalį žemės sklypo, todėl liudytojų, kurių neįvardija ieškovas savo apeliaciniame skunde, parodymais ši aplinkybė yra byloje nenuginčyta. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl termino palikimui priimti po tėvo mirties skaičiavimo, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimo keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovei buvo priteisti 500 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir prašo šią sumą sumažinti iki 100 Lt, tačiau CPK 98 str. nenumato mažinti šios rūšies išlaidų dėl šalies sunkios turtinės padėties. Išlaidų advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti priteistinos pagal LR CPK 98 str. 2 d., kuri numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Atsakovei buvo suteiktos atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį paruošimo, atstovavimo teisme teisinė pagalba. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už dviejų atsiliepimų į ieškinį paruošimą pagal paminėtas rekomendacijas galėjo būti 4800 Lt, todėl priteista 500 Lt suma nėra didelė ir skundžiamos teismo sprendimo dalies keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš J. V. S. M. I. S. 200 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.