Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 30). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad tikrai negalėjo sakyti, jog apskaitą tvarkė jis pats, nes tvarkė įmonė, jis ne buhalteris, visą laiką remdavosi specialistų paslaugomis. Apie Vilniaus apygardos teismo skirtas baudas nežinojo. Su D. D. jis iš viso labai mažai bendravo, nes toje įmonėje ji labai trumpą laiką dirbo, faktiškai su ja nebendravo. Jeigu ji kažką jam ir grąžino, tai tam tikrą kiekį, tai kas jiems būdavo nereikalinga, perduodavo jam atgal, iš jos gavo labai nedidelį kiekį dokumentų. Tai, ko jos nenaudodavo, jam atiduodavo periodiškai per mėnesį ir jis pasiimdavo po segtuvą ir laikydavo, kažkokio globalaus perdavimo neprisimena. Kad kažkas galėjo pas juos likti, tai faktas, jis jokių priemonių nesiėmė, kad juos atsiimti, nes tikėjosi atgaivinti įmonę. Vaikščiojo po teismus ir bylinėjosi su klientu, kuris tą įmonę „subankrotino“. Savo veiksmuose kaltės neįžvelgia. UAB „Primadis“ direktorė ir ūkio dalies vadovas teisme melavo, jų parodymai neteisingi. Jis ant jų nepyksta, tačiau jie apkalbėjo jį dėl to, kad turėjo interesų. Negali pasakyti, kuriuo laikotarpiu nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini). Kaip fizinis asmuo šių patalpų nesinuomojo. 100 kv. m. raudoname garaže, kuris neturi identifikacinio numerio, patalpas nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. „Išskirtinės pertvaros“ nuomojosi patalpas pagrindiniame pastate, 60 kv. m. šildoma patalpa. Jis verslu užsiima nuo 1999 m., anksčiau samdė buhalteres tvarkyti dokumentus. „(duomenys neskelbtini)“ ir „Išskirtinės pertvarkos“ buvo ne vienintelės jo įmonės. „Išskirtinės pertvaros“ buvo įkurta po UAB „(duomenys neskelbtini)“. Niekas negalėjo pernešti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų į „Išskirtinės pertvaros“ patalpas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nenešė į jokias kitas patalpas, tik buhalterėms. Formaliai sutartis su buhalterine įmone nebuvo nutraukta, kitas dalykas, buhalterės niekada nesudarydavo dokumentų perdavimo aktų. Pasiimtus dokumentus jis tvarkingai nusinešdavo ir pasidėdavo garaže į lentyną, segtuvų buvo 8-12, bet ten buvo viskas – ir komerciniai pasiūlymai, pardavimo dokumentai, sąskaitos, viską laikė kartu. Tas susitarimas su UAB „Primadis“, kad jie sulaiko tam tikrą kiekį įrangos, tas dokumentas yra, tikras, kaip jie po to realizavo viską, kas buvo likę sandėly, nes ten buvo daugiau nei numatyta. Jie naudojo jo daiktų ir dokumentų areštą kaip poveikio priemonę, kad jis atsiskaitytų už nuomą. Jis dabar nėra tikras, ar jam buvo įteikti dokumentai policijoje, jis nuolat pasirašinėjo kažkokius antstolių popierius, turi yra labai daug skolų, yra areštuotos jo sąskaitos, eilėje stovi 15 antstolių. Šitą antstolio padėjėją (D. K.) prisimena vizualiai, kažką policijoje pasirašinėjo, bet neprisimena, ką tiksliai. Jo telefono numeris nebuvo pakeistas niekada. Jis negalėjo slapstytis, gyveno konkrečiu adresu Jonažolių g. 6, vienas augino vaikus. Daiktų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta su „Primadis“. Po tos sutarties nebuvo pasirašytas daiktų perdavimo-priėmimo aktas, tai niekas nieko ir neperdavė, realiai „Primadis“ atėmė iš jo visą turtą, užrakino duris ir daugiau jo neįleido. Teisme neteisingus parodymus davė „Primadis“ darbuotojai, pvz. dėl spynų pakeitimo, jie tą neigė. Tose patalpose buvo tris kartus daugiau turto, nei jie pagal sutartį galėjo pasiimti. Jiems dokumentai iš viso nerūpėjo, mano, kad per aplaidumą jie juos išmetė. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimai nebuvo didinami. Formaliai atlyginimus pakėlė, o užsakovas nutraukė sutartį ir juos tiesiog „subankrotino“. Popieriuose algų padidinimas figūruoja, tačiau staliai sakė tiesą, niekas algų neišmokėjo, jiems tiesiog nutraukė sutartį. Niekas, nebent koks stalius gali patvirtinti, kad buvo pakeista spyna nuomojamose patalpose. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Pajamos jokios, įmonė negeneruoja pajamų, jį šelpia mama ir draugė. Nesuprato, kad įmonei gresia bankrotas, apie tai negalėjo būti net kalbos, jie aktyviai dirbo iki paskutinės sekundės, pilnas kiemas buvo užkrautas medžiagų, veikė staklės. Atsiskaitymai su kreditoriais vyko, viskas sukosi ratu, tačiau atvažiavo užsakovas ir nutraukė sutartį. Buhalterinius dokumentus patikėjo tik samdomai buhalterinei įmonei. Jam niekas jokių dokumentų negrąžino, vyko dokumentų apyvarta. Niekas nenutraukė sutarties su buhalterine įmone, jie apskaitą vykdė iki paskutinės sekundės. Mano, kad D. D. neturi pagrindo jį apkalbėti.

Teisiamajame posėdyje specialistė B. D. parodė, kad pateiktos išvados teisingumą patvirtina. Neturi įgaliojimo teisiškai įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoti jų buvimą ar nebuvimą. Užduoties originalo neturi, kas atsakingas jie nenustatinėja, čia ne jų kompetencijos klausimas. Žino, kad praktiškai jokių dokumentų pateikta nebuvo, kiek prisimena. R. S. jai nėra žinomas asmuo, neturi pagrindo jį apkalbėti. Išvada yra parašyta – kadangi buvo duotas atsakymas dėl dokumentų pateikimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti su tyrimu susiję dokumentai negauti, nes pagal Vilniaus apskr. VPK tyrėjos Andželos Viduto raštą pateikti reikiamų dokumentų negali, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje jų nėra. Nėra galimybės nustatyti nei mokumo, nei įsipareigojimo dydžio, nei struktūros tiriamajam laikotarpiui, nes nebuvo pateikti dokumentai. Už dokumentų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingas ūkio subjekto vadovas. Ūkio vadovas, neišsaugodamas dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Išvadoje aiškiai parašyta kokie dokumentai buvo pateikti, banko sąskaitų išrašai buvo pateikti nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 20 d. Iš Sodros dokumentai nebuvo pateikti. Iš mokesčių inspekcijos dokumentai irgi nebuvo pateikti. Mokesčių inspekcija gali pateikti tik dokumentus apie mokesčius, kiek skolinga įmonė biudžetui, Sodra taip pat tik tokius duomenis. Nustatant yra reikalingi būtent įmonės apskaitos dokumentai ir registrai. Teikiant išvadą, be abejo, yra svarbūs dokumentai iš Sodros, mokesčių inspekcijos, nes juose gali būti nurodyta kiek įmonė skolinga valstybės biudžetui, tačiau jie nėra svarbūs nustatant įmonės veiklą. Muitinės ir VMI dokumentai nėra svarbūs, kadangi VMI gali pateikti tik informaciją kiek konkrečiu laikotarpiu įmonė yra skolinga valstybės biudžetui ar neskolinga. Įtaką turi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Nėra apskaitos dokumentų, todėl negali nustatyti, negali palyginti, ar apskaitos registruose įrašyti duomenys atitinka tikrovę ar ne.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17). Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. K. parodė, kad parodymai teisingi, dabar datų jau neprisimena. Iš tikrųjų taip ir buvo, nebuvo perduota nei dokumentai, nei turtas. Įmonei esant nemokiai įmonės vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Jokio turto, dokumentų, nei automobilio nebuvo rasta. Ji asmeniškai su R. S. telefonu nebendravo, neturi tokių duomenų, kas konkrečiai bendravo. R. S. žinojo apie vykdomą bankroto procedūrą, nes vyko keletas procesų, ne su bankroto byla susijęs antstolis atvyko, įteikė jam dokumentus, ką turi jis padaryti ir jis tikrai žinojo apie bankroto bylą. Negali pasakyti, ar laiškai jam buvo įteikti, tačiau su antstoliu dokumentai jam buvo įteikti, nes vyko kažkoks procesas su kreditoriumi teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Antstolis informavo, kad vyksta bankroto procedūra. Dėl baudos skyrimo teisme buvo rašytinis posėdis, tačiau standartiškai jie visada pateikiame teismui, kas buvo padaryta, kad jie ieškojo. R. S. žinojo, kad yra vykdoma bankroto procedūra, žinojo, kad turi pateikti dokumentus ir turtą, jo ieškojo ir kreditoriai. Siuntė laišką įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, adreso neprisimena. Iškėlus bankroto bylą iš pradžių siunčia patys laiškus, vėliau per antstolį. Negali pasakyti, kuriais metais antstolis įteikė R. S. dokumentus. Vienas iš kreditorių buvo UAB „Irdaiva“. Ji niekaip nesusijusi su UAB „Irdaiva“, UAB „Bankroto departamentas“ taip pat.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad buvo UAB „Primadis“ direktorė, nuo 2010 m. iki bankroto įsiteisėjimo. R. S. buvo jų nuomininkas, iš pradžių kaip fizinis asmuo – nuomininkas, vėliau – kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Išskirtinės pertvaros“. Nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nuomojosi 63,5 kv. m., po to 100 kv. m., vėliau dar paėmė ofiso pastate patalpas 23 kv. m. Pirmoji nuoma nuo 2012-03-29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-12-03, UAB „Išskirtinės pertvaros“ nuo 2013-10-01 iki 2014 m. pavasario, datos nebeturiu. Paskutinių sąskaitų už nuomą nerašė, rašė įspėjimą, kad nutrauks ir kreipsis į teismą, tada 2014 m. liepos 16 d. jis pasirašė asmeninį laidavimą. 2014 m. spalio 1 d. raštu pareikalavo sumokėti skolą per mėnesį arba daiktai liks jiems ir 2014-11-05 sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, užskaitant skolos padengimą. Po to jokių santykių neturėjo. Jis išsikraustė, kraustėsi visą vasarą, datas pasakyti sunku, nes R. S. jų neinformuodavo. Priekaba stovėjo jų kieme, matė, kad bendravo su žmogumi ir vėliau tos priekabos neliko. Matė, kad atvažiuoja didelė mašina, išsiveža daiktus. Buvo neramu, kad liks neatsiskaitęs ir jis pats geranoriškai sutiko parašyti laidavimą. R. S. turėjo raktą nuo patalpų, buvo atskiras įėjimas ten. Sargas būdavo kitoje vietoje, jis saugodavo administracinį pastatą. Už nuomą buvo mokama netvarkingai, kol fizinis asmuo buvo, tai buvo viskas gerai, bet, kai įkūrė įmonę, už pusmečio pradėjo vilktis įsiskolinimai. Jie reikalaudavo, jis mokėdavo pavedimu ar grynais, telefonu visada atsiliepdavo, kiek galėjo tiek mokėjo, tačiau skola vilkosi, jie rašė reikalavimą ir nutraukė nuomą. Galutinis mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2013-10-18 ir tada skolos su šia įmone nebelieka. Daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti daiktai buvo: staklės „Savin mach“ „Boch“ įrankiai, „Makita“ įrankiai, dvejos gręžimo staklės, aliuminio profiliai P09 oro kompresorius, pjovimo staklių pjūklai, medžio drožlių plokštės ir kiti smulkūs įrankiai. Nežino, ar kokie dokumentai buvo palikti patalpose. Kai kurie nuomininkai dingsta palikę raktą pas budėtoją, tačiau įprastai išsikraustant apžiūrimos patalpos. Iš šių patalpų buvo labai daug išvežta vertingų daiktų, po to jau nieko neliko. Neprisimena, ar buvo keisti raktai nuomos metu, jai tai nežinoma. Visada stengiasi kontaktuoti su nuomininkais, o su R. S. kontaktas visada buvo. Neprisimena, ar nutraukiant santykius buvo surašytas perdavimo-priėmimo aktas, gali būti, kad ne, nes nuomininkų buvo daug, apie 80. Apie automobilį pirmą kartą išgirdo, kai kreipėsi kriminalinė policija, tačiau jo nematė, nežino, su kokiu automobiliu važinėjo R.. Jų vidinėje teritorijoje nuomininkams draudžiama laikyti automobilį. Pasirašant daiktų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo kalbėta apie automobilį. Neįmanoma uždrausti išvažiuoti automobiliu iš teritorijos, įvažiavimas į kiemą yra platus, problemų paimti ir išvažiuoti iš kiemo nėra, o jeigu būtų galima kviesti antstolį ar policiją, be to, jų teritorija filmuojama. Tokio kaip įsakymo dėl atsakomybės nėra, ofise dirbo keliese, principe ji už viską atsako. P. buvo ūkvedys, o anksčiau buvo prekių sandėlininkas. Jis kažkiek su R. S. bendravo. R. niekad nesislėpdavo, ateidavo į buhalteriją, ji pati R. matydavo labai dažnai, keletą kartų per mėnesį. Nutraukus sutartį su R. S., tas patalpas išsinuomojo UAB „Nautega“, galėjo būti 2014-11-05 dėl to, jie stakles stengėsi kuo greičiau parduoti, nes reikėjo išnuomoti plotą. Nėra jokių aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti S.. Kaip fizinio asmens R. S. veikla buvo ta pati, kuri vėliau išsivystė į UAB veiklą. Galbūt ir galėjo būti, kad budėtojas priimtų nuomininkams siunčiamas laiškus, negali pasakyti. Po pirmos bendrovės buvo įkurta kita, R. S. sakė, kad šita įmonė mokės geriau, kad viskas bus geriau. Jokio turto, dokumentų perdavimo iš pirmos bendrovės antrai nebuvo, nes patalpos, įrengimai buvo tie patys. Buvo laidavimo sutartis, kurioje buvo išvardinti daiktai, kuriuos R. S. turės palikti, jeigu bus nesumokėta nuoma. Tarp tų daiktų dokumentai nebuvo nurodyti. Tikrai nesakė, kad pasiliks dokumentus kaip įkaitą dėl nuomos nemokėjimo, svetimų įmonių dokumentų nereikia. Nėra davusi nurodymo neišleisti automobilio su daiktais, jeigu nesumokėta už nuomą. Nebuvo jokių R. S. pareiškimų, kad patalpos apvogtos, policija nebuvo kviesta, niekas nebuvo dingę, teritorija filmuojama penkiomis kameromis. Išsikrausčius R. S. patalpos liko laisvos, UAB „Nautega“ vadovai į ją nesikreipė, kad kažkas būtų likę patalpose. R. S. į ją nesikreipė, kad dingęs jo automobilis, jo dokumentai. Nuomos laikotarpiu R. S. nesiskundė, kad jis negali patekti į patalpas, negali pasiimti daiktų. Patalpų adresas (duomenys neskelbtini) – tai bendras kompleksas, unikalūs numeriai yra keturi, o realiai trys sujungti pastatai, trys pilki garažai ir vienas raudonas, kurį nuomojosi R. S.. Įmonių būdavo apie 80, o žmonių dar daugiau. Adresas buvo rašomas pvz. (duomenys neskelbtini)-214, tai reiškia, kad jis antram aukšte, 214 ir paštininkė eina ir suranda. O šiuo atveju taip nebuvo, nes ten buvo garažas, kur pakliūdavo korespondencija, negali pasakyti, jeigu laiškas registruotas, galima patikrinti pašte. Neregistruotas laiškas pakliūdavo pas budėtoją, jis pasideda ant palangės iš vidinės pusės, budėtojo kambariukas rakinamas, ir kam reikia, tas pasiima laišką. Būdavo, kad budėtojas pasako, kad neims laiško ir tuomet, matyt, grįžta laiškas siuntėjui. Nežino, ar po UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustymo ateidavo jiems kokia korespondencija. Būna, kad ateina korespondencija įmonėms, kurių pas juos jau nėra, tuomet susisiekia su tos įmonės bankroto administratoriumi. Nežino, ar tokių atvejų buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo, kad R. S. numeris nesikeitė per tą laiką kol bendravo. Ant vienos sutarties buvo du jo telefono numeriai, ant kitos telefono nebuvo, UAB „Išskirtinės pertvaros“ dar trečias numeris, trys skirtingi numeriai. Kai R. išsikraustė, ji patalpų neapžiūrėjo. Jam išsikrausčius, patalpose liko tie daiktai, kuriuos jie perėmė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, užskaitant skolą, jokių pašalinių daiktų. Ji pati bendravo su ta įmone, kuri pirko tuos daiktus. Į šias patalpas niekas nebuvo atvykę, nei antstoliai, nei kreditoriai. Į kiemą įeiti galima, tačiau jeigu sargui būna neaiškumai, ateina antstolis ar policija, tai sargas skambintų jam. Neprisimena, jog būtų skundų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautų laiškų ar korespondencijos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad teko bendrauti su R. S.. Kažkada dirbo UAB „Primadis“. Ten dirbo nuo 1996 m. Pradėjo nuo sandėlininko pareigų, po to buvo mažmeninės prekybos vadovas. R. S. žino, nes kreipėsi dėl patalpų nuomai. Jis nuomojosi kelis sandėlius, paskui biuro patalpas. Iki kada nuomojosi, negali pasakyti, nes daugiau nei prieš 3 metus jau išėjęs iš to darbo. Atrodo, jog dar dirbo, kuomet išsikraustė R. S.. Pats nematė, tačiau jam sakė, kad R. buvo pasamdęs mašiną ir vežė daiktus, nežino, ką vežė. Neprisimena, kas tai sakė, gal apsaugos darbuotojas. Jo žiniomis, jokių daiktų po išsikraustymo patalpose neliko. Žino, jog R. S. turėjo automobilį, juo atvažiuodavo į darbą. Kai išsikraustė, to automobilio nebematydavo. UAB „Primadis“ vadovui suteikdavo galimybę darbo metu laikyti automobilį įmonės teritorijoje. Negali pasakyti, ar būdavo taip, kad už skolas UAB „Primadis“ sulaikydavo nuomininkų daiktus. Nežino, neprisimena, ar buvo keičiamos R. S. nuomojamų patalpų spynos. Nebūdavo taip, kad dėl nemokėjimo keičiamos spynos, tam būdavo teisminiai procesai, kreipdavosi į išieškotojus. Neprisimena, kad jo darbo metu būtų toks atvejis, kad dingtų nuomininkų daiktai. Visas paštas eidavo pas apsaugą, išskyrus registruoti laiškai, registruotų laiškų apsauga neturėjo priimti, o kaip buvo iš tikro, negali pasakyti. Nežino, kur keliaudavo nepriimtas registruotas laiškas. Neregistruotą korespondenciją sargas paima, ryte eina darbuotojai ir jis juos išdalina. Neprisimena tokio atvejo, kad kas skųstųsi dėl negautų laiškų.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 2-3). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. P. parodė, kad buvo taip, jis atėjo nuomotis kaip R. S., paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui „Išskirtinės pertvaros“, jis turėjo tris ar keturias įmones. Neprisimena, kad būtų buvę kokie R. S. skundai, gal pas direktorę kreipėsi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo lyg 3 žmonės, paskui buvo daugiau, nežino. Neprisimena, kad R. nuomojamose patalpose būtų keista spyna dėl kažkokių nors priežasčių, gal jis keitėsi savo iniciatyva, nežino. Vadovė nebuvo liepusi neišleisti iš patalpų nuomotojo, kuris yra skolingas. UAB „Primadis“ vadovė tikrai nebuvo liepusi neišleisti R. S. iš patalpų dėl to, kad jis nesumokėjęs už nuomą. R. S. nuomos laikotarpiu tikrai neprisimena, kad būtų kviesta policija dėl daiktų dingimo. Nematė, kad kažkas kitas važinėtų su R. S. automobiliu. Jokių piktumų, konfliktų su R. S. neprisimena. Mano, kad nuomininkas turėjo teisę keisti nuomojamų patalpų spynas, tačiau ar jos buvo keičiamos, negali pasakyti. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti R. S.. Jam sakė, kad buvo pasamdyta „pusfūrė“ ir R. S. krovėsi daiktus. Su juo derybas vedė vadovė. Išsikrausčius R. S. į patalpas pirmoji turbūt pateko valytoja. R. raktai turbūt buvo palikti įmonėje, o įmonės sargas raktus laikė tam tikroje dėžutėje. Jam išsikrausčius, jo žiniomis, jokie R. S. daiktai neliko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad yra įmonės UAB „Nautega“ direktorius. Įmonė nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandėliavimo patalpas. Nuomojasi iš UAB „Primadis“, jau 2-3 metai. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 128-129). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. J. parodė, kad iš karto po sutarties pasirašymo įsikraustė į patalpas. Patalpos buvo tuščios, švarios, išvalytos, jokių dokumentų palikta nebuvo. Jiems patalpas aprodė, atrakino R. P., su juo bendravo, iš jo ir raktus gavo. Automobilio „Peugeot 307“ toje teritorijoje nematė. Kiek suprato, prieš juos tas patalpas nuomojosi įmonė, susijusi su medžio apdirbimu, pavadinimo neprisimena. Tos įmonės jokie dokumentai palikti nebuvo. Jokių priekaištų iš jų nesulaukė, kad būtų likę kažkokie jų daiktai. Vieną automobilį laikė (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad teritorijoje automobilius laikyti draudžiama, tačiau darbo metu sustodavo, nes reikėdavo išsikrauti. Tose patalpose buvo jų sandėlis, ofisas šalimais, (duomenys neskelbtini), ten ir gaudavo korespondenciją. Policija buvo atvykusi, pakvietė UAB „Primadis“ direktorę, pasakė, kad nori padaryti kratą ir apklausą, tai buvo šiais metais. Tai vienintelis atvejis, daugiau policijos nebuvo, bent jau pas jį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. D. parodė, kad R. S. su UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ turėjo sudaręs buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, o ji toje įmonėje dirbo ir vedė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Mano, kad buhalteriją tvarkė apie metus laiko, tiksliai nepasakys. Pagal sutartį buvo susitarta, kad R. S. iki einamo mėnesio 10 d. pristatys dokumentus jų įmonei ir visą kitą atsakomybę prisiima „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“. Dažniausiai tie dokumentai vėluodavo, PVM skaičiuojamas iki 25 d., tai 25 d. ar kelios dienos prieš tai jie gaudavo dokumentus. Atlikdavo savo darbą, tai kas nuo jų priklauso, skaičiavo darbo užmokestį, PVM deklaracijas pildė ir pridavinėjo. Einamieji dokumentai, susiję su šiuo periodu buvo saugomi UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ įmonėje, likusieji dokumentai buvo grąžinami savininkui ir jis turėjo jais rūpintis. Tikrai neprisimena, kada buvo nutraukta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jie nebuvo labai patenkinti savo klientu, paskutiniu metu jis nemokėjo, šnekėjo apie tai, kad bus nutraukta sutartis, ilgainiui buvo pristabdyta įmonės veikla, tai buvo kaip ir pagrindas nemokėti už paslaugas, o vėliau R. S. pasakė, kad rado kitą buhalterę ir atvažiuos pasiimti dokumentus. Tai ji turėtus dokumentus sudėjo į vieną vietą, jam atvykus parodė juos, jis pasiėmė ir išvažiavo. Jokių dokumentų pas ją neliko, labai kruopščiai surinko visus jo dokumentus. Nemano, kad kažkas matė kaip buvo perduoti dokumentai, jeigu teisingai prisimena, ji buvo viena ofise.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 153-155). Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. D. parodė, kad tiesiog neprisimena, tikėtina, kad užrašyta buvo tiksliau nei dabar sako. Tuo metu buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas, tai tie parodymai bus tikslesni. Joks dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Tikrai ne laiku R. S. atsiskaitydavo su jais, dar iki šiol „(duomenys neskelbtini)“ yra įsiskolinusi. Ji Lietuvoje negyvena, tai neturi nei galimybių, nei pagrindo pyktis su R. S., neturi pagrindo jį apkalbėti. Keletą kartų, kai buvo paklausta, kada bus atsiskaityta, R. S. sakydavo, kad kai gaus užsakovo pavedimą, tuomet perves jiems. Visi dokumentai buvo laikomi segtuvuose. Neprisimena, kiek buvo grąžinta segtuvų R. S., tikrai buvo ne vienas segtuvas, galėjo būti keturi, galėjo būti daugiau. Ji gali tvirtinti tik taip, kad visus dokumentus surinko ir atidavė. Lygiai taip kaip juos gavo iš R. S., be priėmimo akto, taip ir grąžino jam. Tai, kad jie tvarkė R. S. buhalteriją, gali įrodyti tik tuo, kad į programą suvesti jo pateikti dokumentai. Mokesčių deklaracijos būdavo priduodamos laiku, kartais jos būdavo tikslinamos. Gali būti, kad deklaracija buvo pateikta ne laiku, pavėluotai, bet ne dėl R. S. kaltės, nes buhalteris irgi yra žmogus, gali ir apsirgti, ir pamiršti. Neprisimena, ar keitėsi direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose niekada nebuvo, nematė, kaip tai atrodo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad dirbo pas R. S., įmonės pavadinimo neprisimena, tai galėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo nuo 2012 m. rudens, iki kada neprisimena, nes įmonė bankrutavo, o jį išdarbino per darbo inspekciją. Dirbo cecho darbuotoju, gamino pertvaras. Atlyginimas buvo 1200 Lt, negali pasakyti, ar buvo kada padidintas atlyginimas. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 113). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. T. parodė, kad parodymai yra teisingi. Atlyginimą mokėjo direktorius, mokėdavo grynais, jis pasirašydavo, žiūrėdavo, kas būdavo parašyta. Išėjo iš darbo, nes atėjo laiškas, kad už jį buvo nemokėta Sodroje 8-9 mėnesiai. Buhalterės niekada nebuvo matęs. Įmonėje be R. S. buvo trys darbuotojai, V. J. ir T. J.. Nežino, kur buvo laikomi įmonės buhalteriniai dokumentai. Nežino, ar įmonei priklausė koks automobilis, gal ir priklausė „Peugeot“, jį matydavo prie darbo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad R. S. pasikvietė pas save į įmonę dirbti. Įmonė vadinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamino akustines pertvaras. Įmonė buvo Karoliniškėse, konkretaus adreso dabar neprisimena, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo apie 1-1,5 m. Įmonėje dar dirbo A. T. ir J.. R. S. buvo įmonės direktorius. Kokį gaudavo atlyginimą dabar neprisimena. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 121). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. J. parodė, kad jeigu taip sakė, tai tiek ir buvo mokama, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Visada gaudavo tokį patį atlyginimą, būdavo vieną mėnesį neprimoka, kitą – primokėdavo. Negali pasakyti, ar pasirašydavo gavęs pinigus, pasirašinėjo kažkur, bet neprisimena, dėl ko. Pradėjo atlyginimas vėluoti ir teko išeiti į kitą darbą. Kai išėjo, suprato, kad pinigų nelabai atgaus, nes įmonė pinigų neturėjo, tai niekur nesikreipė ir nereikalavo. Kai dirbo, durų spynos nebuvo keičiamos. Nežino, ar buvo kokių nusiskundimų dėl neįteikiamos korespondencijos. Nežino, nieko negirdėjo apie tai, kad nuomojamų patalpų direktorė neatiduoda R. S. dokumentų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. J. parodė, kad R. S. pažįsta, nes kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada tai buvo, nepasakys, seniai tai buvo. Kiek laiko dirbo, irgi nepasakys. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, T. J. parodė, kad parodymai teisingi. Dirbo salėje, gamino akustines pertvaras. R. S. buvo įmonės savininkas, jis mokėjo atlyginimą. Gaudavo minimumą, koks minimumas buvo tuo metu nepasakys. Būdavo taip, kad vieną mėnesį vieną sumą gauni, kitą jau mažiau, trečią iš viso negauni. Daugiau nei 800 ar 1000 Lt negaudavo. Sunku pasakyti, ar pasirašinėjo gavęs pinigus, mano, kad nelabai. Išėjo iš darbo, nes nemokėjo pinigų, nebuvo pinigų. Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 117-118). Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, T. J. paaiškino, kad viskas teisingai surašyta, kartais būdavo, kad duoda pasirašyti už atlyginimą, kartais ne. Asmeniškai buhalterės jis nematęs, bet girdėjo, kad tokia buvo. R. S. turėjo Peugeot 307 automobilį, nežino, ar jis įmonei ar R. S. priklausė, jis su juo važinėjo. Jo darbo laikotarpiu neprisimena, kad būtų keistos durų spynos. Negirdėjo, kad R. S. skųstųsi jog dėl skolų sulaikyti įmonės dokumentai, automobilis. Negirdėjo jokių skundų iš R. S. dėl korespondencijos įteikimo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad R. S. jam žinomas, teko įteikinėti dokumentus, 2014-12-12 įteikimas buvo vykdomas policijos komisariate, Mėnulio g., nes niekaip nepavyko rasti asmens. Klientai, kurie pateikė dokumentų įteikimą informavo, kad R. S. yra kviečiamas į akistatą policijoje, todėl buvo nuvykta į policijos komisariatą, prisistatyta ir įteikti dokumentai šiam asmeniui. Atliekant tokius veiksmus pirmiausiai yra pristatoma, kas per pareigūnas ir iš kokios įstaigos, parodomas pažymėjimas, paklausiama, ar yra tas asmuo, paprašoma dokumento, papildomai šio asmens buvo paklausta, ar jam žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įteikus dokumentus asmuo pasirašė, nekilo abejonių, kad pasirašė kitas asmuo ir šiandien pamatęs nekilo abejonių, kad buvo tas pats asmuo. Buvo įteikinėjami pagal tris prašymus dokumentai: 2014-09-19 ieškinys atsakovui su priedais 76 lapai, 2014-06-02 ieškinys R. S. su priedais, 26 lapai ir 2014-04-15 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. B2-2651-553/2014, 2 lapai. Šį asmenį prisimena 110 procentų, nes turi gerą atmintį, be to, nėra daug daroma įteikimų, tai vienintelis jo įteikimas per 8 metus, kuris vyko policijos komisariate. „Bankroto departamentas LT“ juristas L. A. elektroniniu paštu pranešė, kad R. S. bus policijos komisariate.

R. S. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis aplaidžiai tvarkė apskaitą (teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą): jis, nuo 2012-05-03 iki 2014-01-28, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), JAR registruotos nuo 2012-04-01 (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, 19 straipsnio 2 dalies, kuri numato „kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalavimų, neišsaugojus visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų apie laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2013-11-07 vykdytas ūkines finansines operacijas, taip aplaidžiai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, direktoriaus R. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2013-11-07.

2018-01-10 teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriuo R. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. S. apgaulingai tvarkė apskaitą (teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą): jis, nuo 2012-05-03 iki 2014-01-28, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre registruotos nuo 2012-04-01 (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, 19 straipsnio 2 dalies, kuri numato „kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalavimų, neišsaugojus visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų apie laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2013-11-07 vykdytas ūkines finansines operacijas, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą ūkinę veiklą, šios įmonės pajamas, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, direktoriaus R. S. vadovavimo laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2013-11-07.

Žemesnės instancijos teismas

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Tik įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Pažymima ir tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, jog įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tokiu atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 222 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apibrėžiamas, kaip buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kaip ir „dvigubos“ buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuojant apskaitos dokumentuose).

Pažymėtina, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis) arba padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. savo kaltės tiek dėl aplaidaus, tiek dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta įmonė „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“, ją tvarkė praktiškai nuo įmonės įkūrimo iki bankrutavimo. Pagal susitarimą su buhalterine įmone visus dokumentus, pirkimo sąskaitas, pardavimo sąskaitas, banko išrašus jis perduodavo buhalterėms, periodiškumas buvo maždaug vienas kartas per mėnesį. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad reikia pateikti dokumentus bankroto administratoriui. Kaip apklausose aiškino, jį iš jo patalpų išvarė, todėl negalėjo pateikti dokumentų. Jį išvarė UAB „Primadis“ tuo metu dirbęs ūkvedys R. P., kuris vieną rytą pasakė, kad daugiau čia neįeis ir pakeitė spynas. Policijos nekvietė, nes ten buvo likę pakankamai daug jo turto, tikėjosi susitarti, nes nuomotojas pasakė, kad atiduos skolą ir įleis į vidų, tačiau per pusę metų nesigavo atgaivinti įmonės. Su UAB „Primadis“ direktore bendravo, dėl P. veiksmų džentelmeniškai nesiskundė, bankroto administratoriui šių aplinkybių nenurodė. Priežastys yra ir psichologinės ir gyvenimiška situacija, nes tuo metu vienas augino du vaikus ir trečias pas jį ateidavo. Tuo metu, 2014 m., faktiškai buvo nutrūkusi santuoka, gyveno vienas, psichologiškai buvo labai sunku. Tuo pat metu pradėjo atakuoti bankas dėl neišmokamų paskolų, per dieną ateidavo ir skambindavo į duris, gąsdindavo antstoliai, šitas antstolio padėjėjas yra vienas iš trisdešimties, kurie ateidavo. Jis, būdamas tokioje būsenoje, užsidarė, buvo sunku bendrauti su tokiu kiekiu žmonių, psichologiškai nesusitvarkė su situacija. Tame savo kaltės neįžvelgia, tiesiog buvo sužlugdytas. Žino, kokie reikalavimai yra keliami įmonės vadovui, pagal galimybes tą ir darė. Pagal įstatymą už buhalterinės apskaitos dokumentus atsakingas vadovas. Jeigu jo teisės buvo apribotos saugoti tuos dokumentus, negalėjo patekti į patalpas ir pasiimti dokumentus. Jeigu pagal įstatymą jis formaliai buvo įmonės vadovas, turėjo saugoti. Tikėjosi, kad įmonė, kuri rekvizavo ne tik dokumentus, bet ir visą ten buvusį turtą, laikysis padorumo normų ir tų dokumentų neišparceliuos, neišmes į konteinerį, tačiau taip įvyko. Gal jiems nelabai rūpėjo kas ten liko arba dėl aplaidumo išmetė dokumentus. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, įmonėje yra įstatai ir jie numato tuos dalykus, jis elgėsi pagal įmonės įstatus. Niekas negalėjo pernešti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų į „Išskirtinės pertvaros“ patalpas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nenešė į jokias kitas patalpas, tik buhalterėms. Niekas nenutraukė sutarties su buhalterine įmone, jie apskaitą vykdė iki paskutinės sekundės. Mano, kad D. D. neturi pagrindo jį apkalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jokių dokumentų neslėpė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis, eidamas minėtos bendrovės direktoriaus pareigas, tvarkingai saugojo ir apskaitą tvarkė pats. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis laikė UAB ,,Primadis“ patalpose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis galimai žinojo, kad Vilniaus apygardos teismo įpareigotas pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratoriui. Apskaitos dokumentų jis nepateikė todėl, kad pats negalėjo pasiimti jų. Tą patalpą, tai yra garažą, UAB ,,Primadis“ užrakino ir neleisdavo pasiimti jam savo daiktų, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už nuomą buvo skolinga keliolika tūkstančių litų. Tuo metu ten dirbo ūkvedys, vardu Raimondas, kuris ir neleido jam atsiimti savo daiktų ir dokumentų. Jis nesiėmė jokių veiksmų, nekvietė policijos, nieko nesakė apie tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, nes tiesiog taip susiklostė aplinkybės (t. 3, b. l. 30-31).

R. S. teigė, jog negalėjo pasiimti įmonei priklausančių dokumentų, nes nuomotose patalpose buvo pakeistos spynos, jis buvo išvarytas UAB „Primadis“ tuo metu dirbusio ūkvedžio R. P., kuris vieną rytą pasakė, kad daugiau čia neįeis ir pakeitė spynas, tačiau tokius jo deklaratyvius teiginius paneigia liudytojų R. P. ir A. K. parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad R. S. žino, nes jis kreipėsi dėl patalpų nuomai. Atrodo, jog dar dirbo, kuomet išsikraustė R. S.. Pats nematė, tačiau jam sakė, kad R. buvo pasamdęs mašiną ir vežė daiktus, nežino, ką vežė. Neprisimena, kas tai sakė, gal apsaugos darbuotojas. Jo žiniomis, jokių daiktų po išsikraustymo patalpose neliko. Nežino, neprisimena, ar buvo keičiamos R. S. nuomojamų patalpų spynos. Nebūdavo taip, kad dėl nemokėjimo keičiamos spynos, tam būdavo teisminiai procesai, kreipdavosi į išieškotojus. Neprisimena, kad R. nuomojamose patalpose būtų keista spyna dėl kažkokių nors priežasčių, gal jis keitėsi savo iniciatyva, nežino. Vadovė nebuvo liepusi neišleisti iš patalpų nuomotojo, kuris yra skolingas. UAB „Primadis“ vadovė tikrai nebuvo liepusi neišleisti R. S. iš patalpų dėl to, kad jis nesumokėjęs už nuomą. R. S. nuomos laikotarpiu tikrai neprisimena, kad būtų kviesta policija dėl daiktų dingimo. Jam išsikrausčius, jo žiniomis, jokie R. S. daiktai neliko.