Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-333-402/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: eI3-333-402/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02424-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: R. G.
Suinteresuotas asmuo: V. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. R., P. L.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-333-402/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02424-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.5; 55.1.3. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjai R. G. ir jos atstovui advokatui E. M., suinteresuotam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. R., P. L., V. G. dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007 įvykdymo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodo, jog jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4A1m, esančio adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220106-00002 (2022-01-06). Jame nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 352 str. 1 d. nuostatas. VTPSI, remdamasi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, pateikė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007 (2022-01-10). Pareiškėja iki 2022-07-10 privalėjo išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti / perstatyti gyvenamojo namo 4A1m dalį (buvusioje 8-1,8-2,8-3 patalpų vietoje pastatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m) į padėtį, kuri užfiksuota 2001-12-27 kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjos sutuoktinis (žemės sklypo dalies bendrasavininkas) 2021 m. sausio mėnesį, užsakė parengti du žemės sklypo planų M 1:500 (plotas - 0,1389 ha) variantus žemės dalies naudojimo būdui pakeisti. Pirmajame esamas žemės naudojimo būdas keičiamas į 93 proc., skirtus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijai (G2), ir 7 proc. – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai (G1). Antrajame, truputį vėlesniame plane, šios proporcijos pakeistos atitinkamai į 71 proc. ir 29 proc. Parašų rinkimas planuose užtruko, kadangi žemės sklypo bendraturtis P. L. nesutinka pasirašyti žemės planų. Iki šios dienos juos pasirašė V. G. ir G. R. .

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jo sutuoktinis pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo jie (ieškovai) prašo pripažinti teisę be atsakovo P. L. sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (100 proc.) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (93 proc. arba 7 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc. arba 21 proc.) planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto rengimą ir visiems kitiems su tuo susijusiems veiksmams atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13655-435/2022, kuri tik pradėta nagrinėti, nes 2022 m. rugsėjo 20 d. 10.30 val. įvyko pirmasis parengiamasis teismo posėdis. Kadangi pareiškėja VTPSI nustatytu terminu iki 2022-07-10 nespėjo įvykdyti VTPSI privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007, ji 2022-06-27 kreipėsi į VTPSI su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą. VTPSI sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo Nr. SDPN-20-220627-00074 (2022-06-27) pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007 įvykdymo terminą iki 2022-10-109.

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 ir 2 d. nustato dėl statybos savavališko statybos akto privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo surašymo teisinius pagrindus ir tvarką. To paties įstatymo 14 straipsnio 4 d. nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per VTPSI nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. VTPSI šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 32 str. nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 14 str. 4 dalies nuostatomis, pareiškėja turi teisę įteisinti savavališką statybą. Kaip matyti iš sprendimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo Nr. SDPN-20-220627-00074, pareiškėja vieną kartą pasinaudojo Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. nustatyta teise pratęsti VTPSI savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą. Nagrinėjamu atveju mano, jog reikalingas ilgesnis terminas, kadangi vienas teisminis procesas jau pradėtas, tačiau pareiškėjos manymu bus reikalingas dar vienas teisminis procesas, todėl terminą prašo pratęsti ilgesniam laikui, nes teisminiai procesai užtrunka ilgai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą nurodė, kad Inspekcijos įgaliota pareigūnė 2022-01-16 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-42. Inspekcijos pareigūnei nustačius savavališkos statybos faktą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2022-01-06 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220106-00002, kuriame konstatuota, kad „Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruotas gyvenamasis namas 4Alm, dalį pastato nugriaunant. Nugriauta dalis apie 6,0 m x 4,10 m (kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 8-1, 8-2,8-3). Buvusioje 8-1, 8-2, 8-3 patalpų vietoje pristatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m. Darbai atlikti be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento“. Statinio kategorija – nesudėtingasis statinys. Statybos rūšis – statinio rekonstravimas. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2022-01-12 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022-07-10 „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), išardyti / perstatyti gyvenamojo namo 4A1m dalį (buvusioje 8-1, 8-2, 8-3 patalpų vietoje pastatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m) į padėtį, kuri užfiksuota 2001-12-27 kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcijos 2022-01-12 raštas Nr. 2D-696 „Dėl dokumentų siuntimo“ su pridėtu savavališkos statybos aktu, privalomuoju nurodymu ir 2022-01-12 privalomuoju nurodymu nevykdyti darbų Nr. PNSD-20-220112-00006 pareiškėjai buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu. Pašto siunta įteikta 2022-01-15. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindama pareiškėjos 2022-06-08 prašymą, 2022-06-27 sprendimu Nr. SDPN-20-220627-00074 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – 2022-06-27 sprendimas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022-10-10.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnui nustačius, kad pareiškėja atliko savavališką statinio rekonstrukciją, buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vienu iš šioje dalyje nurodytų būdų. Inspekcija, veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, privalomuoju nurodymu iš pareiškėjos pareikalavo iki 2022-07-10 „išardyti / perstatyti gyvenamojo namo 4A1m dalį (buvusioje 8-1, 8-2, 8-3 patalpų vietoje pastatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m) į padėtį, kuri užfiksuota 2001-12-27 kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę“. Kaip minėta, 2022-06-27 sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2022-10-10.

Motyvuojamoji dalis

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos nuomone, pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojos suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto prašymo (ne)pagrįstumo, turi įvertinti pareiškėjos atliekamų veiksmų atitikį Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimams ir aktualiai, taikytinai LVAT praktikai. Taip pat atsižvelgti į tai, kad pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką gyvenamojo namo rekonstravimą, taip pat privalo parengti statinio projektą, apimantį šių savavališkų statybos darbų įteisinimą, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Mano, kad prašomas terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytus savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus ir tik Teismui pripažinus, kad prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis pratęsti terminą.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą teigė, kad V. G. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą. Pareiškėjos sutuoktinio užsakymu buvo parengti du žemės sklypo planų M 1:500 (plotas - 0,1389 ha) variantai žemės dalies naudojimo būdui pakeisti. Pirmajame esamas žemės naudojimo būdas keičiamas į 93 proc., skirtus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijai (G2), ir 7 proc. – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai (GI). Antrajame, truputį vėlesniame plane, šios proporcijos pakeistos atitinkamai į 71 proc. ir 29 proc.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasirašyti planus prieš teikiant juos jam pačiam dėl žemės sklypo būdo keitimo, nenumato pareigos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui minėtus planus tvirtinti.

Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 10 str. 2 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau - Aprašas) 9, 11 p., iš kurių matyti, kad, norint pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, reikalinga visų šio žemės sklypo savininkų valia / prašymas ir planas su numatytomis dalimis, jei prašoma kelių būdų.

Pareiškime nurodoma: „Vienam iš žemės sklypo bendrasavininkų nemotyvuotai atsisakius pasirašyti bent vieną iš žemės sklypo planų, pareiškėja teisme gina savo teises ir interesus. Atsakovas, sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrasavininkas, P. L. civilinėje byloje Nr. e2-l3655-435/2022 atsiliepimo teismui nepateikė, neaiški jo pozicija ir dėl kokių motyvų jis nebendradarbiauja su pareiškėjos sutuoktiniu. Dėl to civilinės bylos Nr. e2-l3655-435/2022 nagrinėjimas teisme gali užtrukti“. Įvertinus pastarąja aplinkybę laikytina, kad pareiškėja pagrįstai prašo pratęsti terminą savavališkoms statyboms įteisinti, nes ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie reikalauja didelių laiko sąnaudų ir kurių išsprendimas nėra išimtinai tik nuo pareiškėjos priklausanti aplinkybė. Tai iš esmės atitinka sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurios yra būtinos siekiant pratęsti rūpimą terminą.

Prašymas tenkintinas.

Administracinės bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-08-19 pranešimo Nr. 60-2-1017 „Dėl savavalinės statybos darbų (duomenys neskelbtini), Kaune tyrimo atlikimo“ pagrindu Inspekcija užsakė dalinės statinio ekspertizės paslaugą, bei UAB „Ekspertika“ paprašė atlikti gyvenamojo namo 4A1m ir pastatyto daugiasluoksnių plokščių priestato konstrukcijų ekspertizę adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini).

UAB „Ekspertika“ 2021-12-15 surašė dalinės statinio ekspertizės aktą Nr. 21-12/29 (toliau – dalinės statinio ekspertizės aktas), kuriame nurodė, kad „<...> Pastate 4A1p atlikti statybos darbai, remiantis STR 1.01.08:2002 nuostatomis priskiriami statinio rekonstravimui, kadangi buvo nugriauta dalis pastato konstrukcijų ir pristatytas priestatas“.

Inspekcijos įgaliota pareigūnė 2022-01-16 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-42 (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad „<...>Patikrinimo metu vietoje statybos darbai nevykdomi. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kad. Nr. 1901/0104:139), nugriovus dalį (apie 6,0 m x 4,10 m) gyvenamojo namo 4A1m, pristatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m (toliau – statinys)“.

Pareiškėjos 2021-09-20 pateiktame paaiškinime, nurodyta, kad gyvenamojo namo dalis perstatyta 2020 m. pavasarį, kadangi sandėliukai buvo avarinės būklės, visai supuvę, jų stogas įkrito į vidų, savivaldybė jais visai nesirūpino. Jie sugriuvo nuo vėjo. Taip pat nurodė, kad buvo pakeltas pamatas virš žemės.

Inspekcijos pareigūnei nustačius savavališkos statybos faktą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2022-01-06 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220106-00002 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, kad Žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstruotas gyvenamasis namas 4Alm, dalį pastato nugriaunant. Nugriauta dalis apie 6,0 m x 4,10 m (kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 8-1, 8-2 ,8-3). Buvusioje 8-1, 8-2, 8-3 patalpų vietoje pristatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m. Darbai atlikti be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Statinio kategorija – nesudėtingasis statinys. Statybos rūšis – statinio rekonstravimas.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2022-01-12 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022-07-10 „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (kad. Nr. 1901/0104:139), išardyti / perstatyti gyvenamojo namo 4A1m dalį (buvusioje 8-1, 8-2, 8-3 patalpų vietoje pastatytas daugiasluoksnių plokščių priestatas, kurio matmenys apie 9,14 m x 4,32 m, aukštis apie 4,20 m) į padėtį, kuri užfiksuota 2001-12-27 kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę“.

Inspekcijos 2022-01-12 raštas Nr. 2D-696 „Dėl dokumentų siuntimo“ su pridėtu savavališkos statybos aktu, privalomuoju nurodymu ir 2022-01-12 privalomuoju nurodymu nevykdyti darbų Nr. PNSD-20-220112-00006 pareiškėjai buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu. Pašto siunta įteikta 2022-01-15.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindama pareiškėjos 2022-06-08 prašymą, 2022-06-27 sprendimu Nr. SDPN-20-220627-00074 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – 2022-06-27 sprendimas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022-10-10.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), statybos techniniai reglamentai ir Priežiūros įstatymas.

Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013, LVAT 2013-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

Dalinės statinio ekspertizės akte nurodyta, kad „<...> remiantis pateiktais dokumentais, pastatas 4A1m, pastatytas 1930 m., yra vieno buto gyvenamasis namas. Pastatas vieno aukšto, pamatai juostiniai betoniniai, sienos rąstų, perdanga medinių konstrukcijų, stogas šlaitinis, stogo laikančios konstrukcijos medinės gegnės. Pastato plano matmenys 11,68 x 4,50 m, bendras plotas 50,25 m². Prie pastato šiaurinio galo pristatytas ūkinis pastatas 8I1ž, pastatytas 1937m, vieno aukšto, karkasinės konstrukcijos. Pastato plano matmenys 4,50 x 3,10 m, užstatytas plotas 14,0 m²“.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 2 lentelės 1 punktu, gyvenamasis namas (iki 80 kv. m. ploto) priskirtinas II nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 23 punktu ir 3 priedo 2.2 papunkčiu, gyvenamojo namo rekonstravimui mieste privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atitinkamai, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose yra nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja atliko II grupės nesudėtingojo statinio – gyvenamojo namo rekonstrukciją mieste, neturėdama statybą leidžiančio dokumento–leidimo rekonstruoti statinį, todėl laikytina, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija yra savavališka.

Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad statyba yra savavališka, Inspekcijos pareigūnas surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnei nustačius savavališką statinio rekonstrukciją, pareiškėjai buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

Pareiškėjos sutuoktinio užsakymu buvo parengti du žemės sklypo planų M 1:500 (plotas –0,1389 ha) variantai žemės dalies naudojimo būdui pakeisti. Pirmajame esamas žemės naudojimo būdas keičiamas į 93 proc., skirtus daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijai (G2), ir 7 proc. – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai (G1). Antrajame, truputį vėlesniame plane, šios proporcijos pakeistos atitinkamai į 71 proc. ir 29 proc. Šios aplinkybės rodo, kad parengtus planus pasirašius visiems žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams jie bus teikiami tvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir toliau rengti žemėtvarkos dokumento planą–projektą.

Parašų rinkimas planuose užtruko, kadangi žemės sklypo bendraturtis P. L. nesutinka pasirašyti žemės planų. Iki šios dienos juos pasirašė V. G. ir G. R.. Pareiškėja ir jos sutuoktinis pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo jie prašo pripažinti teisę be atsakovo P. L. sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (100 proc.) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (93 proc. arba 7 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc. arba 21 proc.) planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet nepasiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento–projekto rengimą ir visiems kitiems su tuo susijusiems veiksmams atlikti. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13655-435/2022, kuri tik pradėta nagrinėti. Pareiškėjai trūksta laiko visoms reikalingoms teisinėms procedūroms ir procesams užbaigti.

LVAT administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 yra pažymėjęs, jog ilgesnio nei Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys. O jomis, pagal teisėkūros subjektą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A283-822/2015, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013). Taip pat LVAT 2013-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 konstatavo, kad „<...> galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti“.

Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (LVAT 2020-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1144-415/2020, 2021-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A1757-525/2021). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto prašymo (ne)pagrįstumo, turi įvertinti pareiškėjos atliekamų veiksmų atitikį Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimams ir aktualiai, taikytinai LVAT praktikai. Taip pat atsižvelgti į tai, kad pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką gyvenamojo namo rekonstrukciją, privalo parengti statinio projektą, apimantį šių savavališkų statybos darbų įteisinimą, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas gali būti sprendžiamas teigiamai, kai savavališko statinio statytojas (pareiškėja) dėl priežasčių, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, privalomojo nurodymo nustatytu terminu teisės aktų nustatyta tvarka negali parengti statinio projekto, pakeisti projektinės dokumentacijos, gauti kitus savavališkai statybai įteisinti reikalingus dokumentus ar juos patikslinti, papildyti ir pan., taip pat esant sąlygai, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis) (LVAT 2021-03-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-540-525/2021). Teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, nėra saistomas Inspekcijos argumentų, dėl kurių ji pratęsė privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o privalo įvertinti, ar sprendžiant šį klausimą yra svarbios priežastys terminui pratęsti (žr., pvz., LVAT 2021-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1757-525/2021, 2020-05-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020).

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, analizuodamas visas aplinkybes ir remdamasis galiojančiais teisės aktais bei taikytina teismų praktika, byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad pareiškėjos atliekami veiksmai atitinka Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taigi aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjai teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėja privalo nurodyti ir pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 yra pažymėjęs, jog „ilgesnio nei Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys. O svarbiomis priežastimis, pagal teisėkūros subjektą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos“. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo perkeltas į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (nurodyta šioje LVAT nutartyje) pasikeitė. Įstatymų leidėjas šio įstatymo 28 straipsnyje nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta visiškai identiška nuostata, kaip ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje. Šiuo metu norma yra nurodyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Taigi minėtos teisės normos įtvirtinimas kitame įstatyme ar kitame straipsnyje ar jo dalyje neturi teisinės reikšmės kitokiai bylos baigčiai nei nurodyta pirmiau cituotoje LVAT suformuotoje praktikoje.

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).

Pareiškėjai nurodymu buvo skirtas maksimalus 6 mėnesių terminas nurodyme nustatytam reikalavimui įvykdyti. Pagal pareiškėjos prašymą šis terminas vieną kartą Inspekcijos sprendimu buvo pratęstas taip pat maksimaliai galimam 3 mėnesių laikotarpiui. Šioje administracinėje byloje pareiškėja, pasinaudodama jai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, kreipėsi į teismą prašydama nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis įtvirtina keletą alternatyvių neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų, iš kurių vienas yra savavališkos statybos įteisinimas parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau per pratęstą privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą neturėjo objektyvių galimybių pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. suformuoti ginčo statinio įteisinimui reikalingą žemės sklypą ir parengti statinio projektą, nors darė viską, ką privalėjo.

Akivaizdu, jog ne dėl pareiškėjos kaltės susiklostė tokia situacija, kad ji negalėjo atlikti reikalingų darbų, todėl darytina išvada, kad egzistavo ir egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių pratęstinas nustatytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo dalis perstatyta 2020 m. pavasarį, kadangi sandėliukai buvo avarinės būklės, jų stogas įkritęs į vidų. Dėl šios priežasties ir nuspręsta atlikti rekonstrukciją. Pareiškėja ir jos sutuoktinis pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo jie (ieškovai) prašo pripažinti teisę be atsakovo P. L. sutikimo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (100 proc.) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (93 proc. arba 7 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc. arba 21 proc.) planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento-projekto rengimą ir visiems kitiems su tuo susijusiems veiksmams atlikti.

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13655-435/2022, kuri tik pradėta nagrinėti. Kadangi pareiškėja VTPSI nustatytu terminu iki 2022-07-10 nespėjo įvykdyti VTPSI privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007, ji 2022-06-27 kreipėsi į VTPSI su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą. VTPSI sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo Nr. SDPN-20-220627-00074 (2022-06-27) pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220112-0007 įvykdymo terminą iki 2022-10-109.

Pareiškėjos atstovo nuomone, nepaisant to, kad jau minėta byla nagrinėjama teisme, po to laukia dar kitas teisminis procesas, todėl ir reikalingas toks ilgas terminas, nes teismo procesai trunka ilgai ir pareiškėja visiškai negali daryti įtakos teisminių procesų trukmei.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Inspekcijos atsiliepime išdėstytais argumentais ir daro išvadą, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti, jos prašomas pratęsti terminas nurodymui įvykdyti yra protingas atsižvelgiant į jau pradėtą teisminį procesą, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Teismas įvertino prašomo pratęsti nurodymo įvykdymo termino pagrįstumą ir būtinumą, atsižvelgė į tai, kad savavališkos statybos padariniai vis dėlto dar nėra pašalinti ir tam atlikti reikalingas laikas, padarė išvadą, jog prašymas tenkintinas, terminas pratęstinas pareiškėjos prašomam ilgesniam terminui, kadangi reikalinga atlikti daug procedūrinių veiksmų (tai pažymėjo ir Savivaldybės administracija atsiliepime), neišvengiami ir teisminiai procesai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjos atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 375-388) pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas iš esmės, o šios bylos nagrinėjimas apsiribojo tik termino pratęsimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas privalomojo nurodymo vykdymą pratęsti ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gali tik teismas. Pareiškėja, siekdama pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą naudojosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nustatyta procedūra ir kreipėsi į teismą. Teismui tenkinus jos prašymą, Inspekcija negali būti laikoma pralaimėjusia proceso šalimi, todėl taikyti taisyklę „pralaimėjęs moka“ nėra pagrindo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-958-624/2015). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. G. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20- 220112-0007 įvykdymo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Netenkinti prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė