Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. atstovo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 4 d. 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2015 m. birželio 27 d., apie 09.14 val., Žalgirio g. 93, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis, 1,62 promilių (po paklaidos - 1,59 promilių), girtumo laipsnis, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 p. reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. K. iš automobilių stovėjimo aikštelės pajudėjo, tačiau supratusi, kad važiuoti negali, sustojo. Tai ji padarė dar ir dėl to, jog jai pamojavo draugas, dėl ko ji suprato, kad jis ją nuveš į metines Rokiškyje. Taigi, K. K. iš gyvenamojo namo kiemo niekur neišvažiavo - nuvažiavo tik kiemo keliu iki užtvaro, neišvažiavusi į miesto gatves. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausioji patrulė E. Č. 2015 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad „atvykus minėtu adresu, pamatėme gatvėje stovintį minėtą automobilį, jame prie vairo sėdėjo moteris“. Apelianto nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties, nes K. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių nebuvo sustabdyta vairuojanti transporto priemonę, t. y. nei KET, nei ATPK nenustato draudimų ir nenumato atsakomybės vien už sėdėjimą už transporto priemonės vairo, vairuotojams esant neblaiviems. Remiantis tuo, kas išdėstyta, turi būti konstatuota, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimas turi buti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. K. atžvilgiu nutraukta, nenustačius asmens veikoje ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu teismas manys, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, apelianto nuomone, turi būti peržiūrėta paskirta nuobauda. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. K. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str., teismas nepasisakė, kodėl K. K. paskirtos administracinės nuobaudos keliamų tikslų bus pasiekta tik vieninteliu atveju - be baudos dar papildomai paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net dvejiems metams. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, K. K. asmenybę, jos darbo pobūdį, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisės pažeidimas buvo nutrauktas K. K. iniciatyva. Jeigu ji būtų norėjusi sąmoningai pažeisti KET, būtų pakėlusi užtvarą ir toliau nuvažiavusi į miestą, tačiau to nedarė, tiesiog sėdėjo prie vairo ir verkė. Dėl šio pažeidimo nebuvo sukelta avarinė situacija, niekam nepadaryta reali žala.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad K. K. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykdant darbines funkcijas: ji organizuoja, vadovauja ir asmeniškai dalyvauja įmonių veiklos krypčių nustatyme bei realizavimo koordinavime, turi vykti į kitus miestus, o taip pat ir į Vokietijos Federacinę Respubliką, o to be teisės vairuoti transporto priemones padaryti negalės. Apelianto nuomone, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams yra per griežta, ATPK 20 str. numatytų tikslų neatitinkanti, administracinė nuobauda. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, kur, atsižvelgdami į aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones neretai lemia asmens galimybę eiti darbines pareigas bei į pažeidėjų asmenybę, net padarius tokį sunkų pažeidimą, kaip vairavimą esant neblaiviam, teismai eilėje bylų taikė ATPK 30¹ str. ir mažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 18-22 mėnesių iki 1 mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

K. K. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Vieni iš ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. K. kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Ji sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl to gailėjosi (b. l. 2), teismo posėdžio metu nurodė, kad automobiliu pajudėjo iš vietos, nuvažiavo iki užkardo ir sustojo (b. l. 15-16). Tą patvirtino ir paaiškinimus davęs D. K., nurodydamas, kad vairuotoja išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, atsisakė grįžti ir nevairuoti automobilio (b. l. 5). Policijos pareigūnės 2015 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobilis stovėjo gatvėje, o pranešėjas D. K. paaiškino, kad neblaivi moteris išvažiavo iš kiemo (b. l. 4). Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K., būdama neblaivi, kai nustatytas 1,62 promilės (po paklaidos – 1,59 promilės) girtumas, vairavo automobilį „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie vairavimo faktą apeliaciniame skunde kalbama prieštaringai. Nors yra teigiama, kad K. K. nebuvo sustabdyta vairuojanti transporto priemonę, todėl nepakanka duomenų jos kaltei pagal ATPK 126 str. 4 d. įrodyti, tačiau tuo pačiu teigiama, kad pastaroji kiemo keliu nuvažiavo iki užkardo ir sustojo, t. y. patvirtinamas transporto priemonės vairavimo faktas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nutraukti K. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną ATPK 250 str. 1 p. nurodytu pagrindu.

Aptartas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pažeidėjai paskirtos baudos dydis nėra ginčijamas, nesutinkama su papildomos privalomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – paskyrimu.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje šis straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2015).

Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. K. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau automobiliu buvo nuvažiuotas nedidelis atstumas gyvenamųjų namų teritorijoje, pažeidėja neišvažiavo į miesto gatves, kur vyksta intensyvus transporto priemonių judėjimas, todėl didelės grėsmės eismo dalyviams nekilo, žala niekam padaryta nebuvo. Vairuotoja sustojo savanoriškai, policijos pareigūnų įsikišimo tam neprireikė. Kai atvyko policijos pareigūnai, pažeidėja sėdėjo jau sustojusiame automobilyje (b. l. 4). Be to, pažeidėjos koja aptariamo įvykio metu buvo sugipsuota, todėl jos galimybės nuvažiuoti didelius atstumus automobiliu bet kuriuo atveju buvo ribotos.

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumos, K. K. prie automobilio vairo sėdo todėl, kad susipyko su savo draugu ir šis pasakė, kad neveš jos į metines Rokiškyje, kas reiškia, kad pažeidimas buvo neapgalvoto, impulsyvaus pažeidėjos elgesio pasekmė, o ne piktybišką KET taisyklių nesilaikymą patvirtinantis faktas. Atvykus policijos pareigūnams, K. K. sutiko padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl tokių savo veiksmų gailėjosi. Tai patvirtina ir faktas, kad pažeidėja, suvokusi savo neadekvataus elgesio pasekmes, sėdėjo automobilyje ir verkė. Praeityje už vairavimą esant neblaiviai K. K. nėra bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pažeidėja dirba (duomenys neskelbtini) vadove, tačiau, pažymėtina, kad užimamos vadovės pareigos tiesiogiai nereikalauja teisės vairuoti transporto priemones turėjimo, todėl šios teisės netekimas nenulemia galimybės eiti/neiti darbines pareigas. Esant apeliaciniame skunde nurodomam poreikiui vykti į kitus miestus ar šalis, yra galimybė pasinaudoti alternatyviais keliavimo būdais.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jos prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad K. K. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams yra per griežta ir neproporcinga nuobauda už šį teisės pažeidimą. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl K. K. už ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjos asmenybę, esamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog K. K. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., paskirta administracinė nuobauda švelnintina, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. atstovo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą pakeisti.

K. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir pagal ATPK 126 str. 4 d. jai paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.