Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjai A. G., vertėjai V. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog ir šiuo metu gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktiniu gyveno 15 metų, vėliau sudarė santuoką. Po sutuoktinio mirties sudarė testamentą, kuriuo padarė patvarkymą dėl viso buto paveldėjimo jos mirties atveju. Nurodė, jog nežinojo, kad reikia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, kadangi butą laikė savo nuosavybe, dėl prastos sveikatos nori butą parduoti ir gyventi pas dukrą. Kai nusprendė parduoti butą, sužinojo, jog turėjo priimti palikimą po sutuoktinio mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir palikėjas M. S. 1992-02-19 sudarė santuoką (b. l. 8). 1992-05-26 pareiškėja A. G. sudarė pirkimo – pardavimo sandorį, kurio pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuosavybės teisė į butą įregistruota pareiškėjos A. G. vardu 1992-05-26 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 5). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 9). Duomenų, jog palikėjas būtų sudaręs testamentą, ar turėtų kitų įstatyminių įpėdinių, byloje nėra.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po sutuoktinio mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, nes nežinojo, jog po sutuoktinio mirties turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo sutuoktinio daliai, psichologiškai visada manė, jog butas priklauso tik jai. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, yra baigusi tik keturias klases, neturi jokių teisinių žinių, o dėl minimalaus pradinio išsilavinimo pareiškėjos supratimas apie įstatymus yra labai siauras. Sužinojusi, jog, turtas įgytas santuokoje yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis įregistruotas viešajame registre, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo M. S. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis teismas neturi pagrindo netikėti, jos pripažintinos svarbiomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad palikimo niekas nepriėmė, suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymui neprieštarauja, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjai A. G. terminą palikimui, atsiradusiam po jos sutuoktinio mirties, priimti atnaujinti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.