Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovei O. K., trečiajam asmeniui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei O. K. įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 20 d. ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 7858079-K1 (toliau – ir Kredito linijos sutartis), kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 35000 Lt dydžio kredito linijos limitą už metines palūkanas, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti minėtas palūkanas bei grąžinti kreditą. Kredito linijos sutartis pakeista 2016 m. liepos 4 d. susitarimu Nr. 7858079-K1/1, kuriuo 2014 m. kovo 20 d. Kredito linijos sutartis Nr. 7858079-K1 ir 2016 m. liepos 4 d. susitarimas Nr. 7858079-K1/1 toliau vadinami Kreditavimo sutartimi Nr. 7858079-K1 (el.b.l. 8-18). 2014 m. kovo 20 d. ieškovas ir atsakovė sudarė laidavimo sutartį Nr. 7858079-L1, kuria atsakovė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu solidariai su trečiuoju asmeniui už tinkamą Kredito linijos sutarties įvykdymą. Laidavimo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško trečiojo asmens prievolių įvykdymo (el.b.l. 21-22). Pažymėtina, kad atsakovė, veikdama kaip laiduotoja, taip pat pasirašė 2016 m. liepos 4 d. susitarimą Nr. 7858079-K1/1 ir patvirtino, kad su susitarimo sąlygomis susipažino, joms neprieštarauja, patvirtina, kad jos laidavimas galioja ir Sutarties prievolei pagal susitarimu pakeistas sąlygas.

Ieškovas 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 30.56-17-964, informavo trečiąjį asmenį bei atsakovę, jog trečiasis asmuo netinkamai vykdo Kredito linijos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Bankas nustatė papildomą terminą (iki 2017 m. kovo 28 d.) pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėjo trečiąjį asmenį ir atsakovę, kad nepašalinus minėtų sutarčių vykdymo pažeidimų ieškovas bus priverstas sutartis nutraukti bei pradėti priverstinį skolų išieškojimo procesą. Trečiasis asmuo įsiskolinimų nepadengė, o atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį Nr. 7858079-L1.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.70 straipsnį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, laidavimu, garantija, ir kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas. CK 6.78 straipsnyje, detalizuojant pirmiau nurodytą straipsnį, nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamu atveju, laidavimo sutartimi Nr. 7858079-L1 atsakovė įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, ieškovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles, pagal Kredito linijos bei Kreditavimo sutartis. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 4705,79 eurų suma.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 12,56 procentų dydžio metines palūkanas (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6,58 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 4508,73 eurų dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas ir 156 eurų žyminis mokestis bei 726 eurų advokato pagalbos išlaidos.

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovės O. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4705,79 eurų skolą (4508,73 eurų negrąžinto kredito, 193,90 eurų palūkanų, 3,16 eurų delspinigių), 6,58 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą (4508,73 eurų), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 156 eurų žyminį mokestį ir 726 eurų advokato išlaidų.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-860-522/2017, taikytas atsakovės O. K. turtui laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.