Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei O. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovei, 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo įteikti atsakovės seseriai, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Cgates“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovei televizijos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Už suteiktas paslaugas pradinis kreditorius atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovė jų neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolinga 23,19 EUR skolos. Sutartis dėl skolos nutraukta 2013 m. gruodžio 12 d.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Cgates“ 2015 m. gruodžio 2 d. pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovės priteisiant 23,19 EUR skolą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygose nustatyta, kad, nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, ji privalo sumokėti kompensaciją, lygią sutarties priede nurodytoms nuolaidoms. Nutraukęs sutartį, pradinis kreditorius išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos 247,54 EUR sumai. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 247,54 EUR kompensacijos priteisimo iš atsakovės laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už neatsiskaitymą už 1 826 dienas, sudarančias 5,80 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas nevykdė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 5,80 EUR palūkanos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (276,53 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 0,23 EUR banko komisinis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei O. Č. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, 23,19 EUR (dvidešimt trijų eurų 19 ct) skolą, 247,54 EUR (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 54 ct) kompensaciją, 5,80 EUR (penkių eurų 80 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (276,53 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 EUR (penkiolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.