Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-579/2015

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01053-2013-5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskiui, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laikyta, kad jis nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-09-30 21.40 val. iki 2014-10-01 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. M. Valstybinės ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2593,03 Eur (8953,21 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-08-16 apie 16.43 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kumščiu smogė G. M. į galvos sritį, po ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką kojomis spyrė nukentėjusiajai, iš viso suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus galvoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. A. M. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas. Vertindamas veikos pavojingumą, teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant agresyviai prieš artimą asmenį. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą. Buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad A. M. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už nukentėjusiajai priklausančio turto tyčinį sugadinimą (nuobauda negaliojanti). Nukentėjusioji apibūdino nuteistąjį kaip agresyvų ir neprognozuojamą asmenį. A. M. yra nedirbantis, jam konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančią (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybes. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, 61 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas A. M. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, nuteistajam už sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti A. M., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, A. M. nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 17,37 Eur (b. l. 158). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.