Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda, bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAR kodas – (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX- 574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalis, dėl einamų pareigų būdamas tiesiogiai atsakingas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus – už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktą, būdamas atsakingas, jog bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d., o būtent:

buhalterinių paslaugų laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. teikimo sutartys, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. A., sąskaitos už suteiktas paslaugas, apmokėjimo dokumentai, kasos knyga už 2017 m. vasario - kovo mėn., ilgalaikio turto, atsargų, nuosavo kapitalo registrai už tiriamąjį laikotarpį, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų registrai nuo 2017 m. vasario mėnesio, T. R. avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį, KPO, patvirtinantis, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už pagal PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. 0015-1 parduotą aukšto slėgio plovyklą gauti pinigai įnešti į bendrovės kasą, sąskaita faktūra Nr. BF13710, kurios pagrindu 2016 m. rugsėjo 15 d. įformintas 2417,58 Eur atsiskaitymas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sąskaita faktūra už lauko rūkyklų kaminų įrengimo darbus, KIO, patvirtinantis 1200 Eur išmokėjimą A. B. pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pinigų priėmimo ar/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga, dalis įformintų pinigų priėmimo kvitų, bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų sutartys, tokias veiksmais P. V. aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis nežino kas sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet akcininkų paprašytas buvo šios bendrovės direktoriumi, tačiau nuo kada, tai laikotarpio nepamena. Dirbdamas direktoriumi jis prižiūrėjo, kad ceche būtų tvarka, buhalterija buvo samdoma, nereikėjo rūpintis, jis užsakydavo žaliavas, į darbą priimdavo naujus darbuotojus. Jam dirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kasininko nebuvo, grynuosius pinigus tvarkė vienas iš bendrovės akcininkų, kurio vardo, pavardės neprisimena. Jį paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovės dokumentai ir pinigai nebuvo perduoti. Jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovės apskaitos politikos ir dokumentų saugojimo tvarkos nustatęs nebuvo, nes taip padarė dėl kompetencijos stokos, dėl nežinojimo, kad tai turi atlikti. Prieš jį bendrovės direktoriumi buvo D. V. (6 t., b. l. 109-113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. V. prisipažinimo, faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame užfiksuota informacija apie tai, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo, kuriame užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-44616-18 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52594-19 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos (1 t., b. l. 54).

Iš 2021 m. spalio 27 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo matyti, kad juo užfiksuota, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-52594-19 atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl D. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 59–60).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Ji buvo pažįstama su I. B., su kuria išsikalbėjo, kad ši su pažįstamais atsidaro įmonę. Su I. B. sutarė, kad ji tvarkys naujai atidaromos įmonės buhalteriją. Iš pradžių ji apie tris mėnesius apskaitą tvarkė neoficialiai. Kokiu laikotarpiu apskaitą tvarkė neoficialiai, neprisimena. Buvo planuojama pasirašyti buhalterinių paslaugų sutartį tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo parengta, bet UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovai sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo nepasirašė. Po to šioje bendrovėje ji buvo įdarbinta buhalterės pareigose. Buhaltere dirbo apie mėnesį laiko. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jos ir P. V. žodiniu tarpusavio susitarimu, ji, kaip fizinis asmuo, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. P. V. tiesiog jos paprašė sutvarkyti apskaitą. Jokios sutartys nebuvo sudarytas. Ji už tai jokio atlygio negavo. Būnant įdarbintai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ji gavo vieno mėnesio darbo užmokestį. Pinigus jai išmokėjo P. V. grynais. Dokumentų saugojimo tvarka, apskaitos politika UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta. Dokumentus jai pateikdavo P. V., o šiam nesant T. R.. Į kasos knygą duomenis įtraukdavo tik ji pagal jai pateiktus dokumentus. Kur yra kasos knyga už 2017 m. vasario–kovo mėnesius, nežino. Iš pradžių apie mėnesį laiko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo D. V.. Po to apie metus laiko vadovas buvo P. V.. Galiausiai - T. R.. Grynųjų pinigų ji niekada nematė. Grynuosius pinigus turėjo arba D. V., arba P. V.. Pinigų išmokėjimo kvitus išrašydavo arba B., arba V.. Bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigai buvo pas D. V., P. V. (1 t., b. l. 122, 124–126).

Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2017 metais. Darbą šioje bendrovėje susirado per skelbimą internetiniame tinklapyje mėsininko pareigoms. Darbo sutartį pasirašė su bendrovės generaliniu direktoriumi P. V.. Dirbdamas bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ matė, kad apskaitą tvarkiusi bendrovė dokumentus susegdavo į segtuvus. Tačiau mano, kad ne visi dokumentai patekdavo apskaitą tvarkiusiai bendrovei, nes kai jis tapo ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įvairių senų dokumentų rasdavo praktiškai kiekviename stalčiuje. Vėliau apskaita buvo perduota tvarkyti kažkokiai buhalterei R., pavardės jis neprisimena. Jo nuomone buhalterė Ra. buvo mažai nusimananti apie apskaitos tvarkymą. Kai jis buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, jis du darbuotojus įdarbino oficialiai, nors šie ir iki tol dirbo bendrovėje. Darbo užmokestis visada visiems buvo mokamas grynais. Generaliniam direktoriui P. V. susirgus, P. V. siūlymu, bendrovės akcininkų – T. ir E. sprendimu jis buvo paskirtas laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, daiktai, turtas, jam pradedant eiti bendrovės direktoriaus pareigas, nebuvo perduoti, inventorizacija nebuvo atlikta. Dalis įrenginių, kurie buvo registruoti kaip ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis turtas, priklausė patalpų nuomotojui. Bendrovės direktoriumi jis buvo laikinai. Buvo paskirtas laikinai, direktoriaus P. V. ligos metu, eiti ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jis jokių dokumentų, daiktų, turto niekam neperdavė. Dokumentai buvo pas buhalterę. Turtas buvo pas akcininkus (1 t., b. l. 170, 172–175).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apytiksliai 2016 m., tikslios datos neprisimena, su juo susisiekė jo buvusio bendradarbio pažįstamas P., pavardės nežino. P. su juo bendravo dalyvaujant D., pavardės nežino. Kai jo prašė pakonsultuoti, P. ir D. buvo išsinuomoję patalpas ,,(duomenys neskelbtini), kur yra ,,,(duomenys neskelbtini)“ ar ,,(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neprisimena. P. ir D. jo prašė pakonsultuoti apie įrengimus, kai ką reikėjo paremontuoti, klausė gal ji gali ką parekomenduoti kas iš šių imtų produkciją. Jis dirbo be jokios sutarties. Taip pageidavo P. ir D., kurie sakydavo, kad bendrovės kasoje nėra pinigų, kad sąskaitų faktūrų šiems nereikia. P. arba D. žodžiu jai pasakydavo kokius darbus reikia atlikti. Žodžiu sutardavo su šiais kiek kainuos konkretūs darbai. Su juo už atliktus darbus visada atsiskaitydavo grynais P. arba D.. Už atliktus darbus jis gaudavo įvairiomis sumomis, apytiksliai po 200 eurų (2 t., b. l. 1, 3–4).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. vasario 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma remiantis 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos sutarties pagrindu, kuri 2017 m. vasario 2 d. buvo nutraukta. Nutraukus sutartį 2017 m. vasario 2 d. buvo atspausdinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registrai už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir pateikti direktoriui P. V., kuris apie dokumentų gavimą patvirtino parašu. 2021 m. vasario 21 d. iš buhalterinės programos pakartotinai buvo atspausdinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registrai už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir kiti bendrovės dokumentai, kurie buvo surišti į tris bylas ir perdavimo aktu perduoti R. A., kuri savo parašu patvirtino, jog dokumentus gavo. Rašte taip pat nurodyta, jog bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjus vesti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą paaiškėjo, jog bendrovė turi problemų tiek su savalaikiu duomenų ir dokumentų pateikimu bei atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Taip pat nurodyta informacija, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. V. gavo sintetinių sąskaitų likučius, kurie buvo paruošti ir patvirtinti P. V. ir R. A., prie kurių pririšamas tolesnis apskaitos tvarkymas (3 t., b. l. 90–92, 93–94).

2019 m. kovo 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos“ Nr. 04/11-2-38-2909, iš kurios matyti, kad atlikus tyrimą konstatuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. buvo P. V.. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX- 574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalį už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui nebuvo pateikta buhalterinių paslaugų laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. tiekimo sutartys, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. A., sąskaitos už suteiktas paslaugas, apmokėjimo dokumentai, kasos knyga už 2017 m. vasario - kovo mėn., ilgalaikio turto, atsargų, nuosavo kapitalo registrai už tiriamąjį laikotarpį, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų registrai nuo 2017 m. vasario mėnesio, T. R. avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį, KPO, patvirtinantis, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už pagal PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. 0015-1 parduotą aukšto slėgio plovyklą gauti pinigai įnešti į bendrovės kasą, sąskaita faktūra Nr. BF13710, kurios pagrindu 2016 m. rugsėjo 15 d. įformintas 2417,58 Eur atsiskaitymas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sąskaita faktūra už lauko rūkyklų kaminų įrengimo darbus, KIO, patvirtinantis 1200 Eur išmokėjimą A. B. pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pinigų priėmimo ar/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knyga, dalis įformintų pinigų priėmimo kvitų, bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų sutartys dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. iš dalies nebuvo galima, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. - visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. l. 64–87).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-942/2019).

Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (kasacinė nutartis 2K-175-1073/2019).

Teismas pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis P. V., padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d. buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti dokumentai bei registrai (teikimo sutartys, sąskaitos už suteiktas paslaugas, apmokėjimo dokumentai, kasos knyga už 2017 m. vasario – kovo mėn., ilgalaikio turto, atsargų, nuosavo kapitalo registrai už tiriamąjį laikotarpį, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų registrai nuo 2017 m. vasario mėnesio, avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį, pagal PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo ar/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos ir kt.), dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis pripažino, jog kažkuriuo laikotarpiu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo būti atsakingas kaip bendrovės direktorius už apskaitos dokumentų išsaugojimą, dirbdamas direktoriumi prižiūrėjo, kad ceche būtų tvarka, buhalterija buvo samdoma ir tuo nereikėjo rūpintis, jis užsakydavo žaliavas, į darbą priimdavo naujus darbuotojus. Dirbant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kasininko nebuvo, grynuosius pinigus tvarkė vienas iš bendrovės akcininkų. Būnant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovės apskaitos politikos ir dokumentų saugojimo tvarkos nustatęs nebuvo, nes taip padarė dėl kompetencijos stokos ar dėl nežinojimo, kad tai turi atlikti. Tai, kad kaltinamasis aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, patvirtina ir liudytojų R. A., T. R., A. B. parodymai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija dėl buhalterinės apskaitos vedimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. kovo 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada „Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos“ Nr. 04/11-2-38-2909.

Darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. V., būdamas įmonės direktoriumi ir turėdamas pareigą nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. to nepadarė ir neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. birželio 6 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis, nurodomu laikotarpiu būdamas įmonės direktoriumi turėjo pareigą nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir rūpinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų apsauga, tačiau to nepadarė. Dėl tokio jo aplaidumo neišsaugoti įmonės buhalterijos dokumentai ir dėl to nurodomais laikotarpiais iš dalies bei visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai patvirtina, kad tarp šio neveikimo ir atsiradusių padarinių – iš dalies negalėjimo bei visiško negalėjimo nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpius nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. yra priežastinis ryšys.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis tyčia darė kokius nors veiksmus, kad būtų neišsaugoti dokumentai, taip pat nėra duomenų, kad tyčia nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Taip pat nėra duomenų, kad negalėjo ir neturėjo suprasti, kad nesaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų jis sukels BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašytus padarinius. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Jis turėjo žinoti aukščiau nurodytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jų nevykdė, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymo, gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus apskaitos tvarkymo požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau aptarti įrodymai buvo surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, be to, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo baudos dydį sumažinti atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę (6 t., b. l. 124, 126–128).

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

BK 223 straipsnio 1 dalies, sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės, viena iš jų – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad už P. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą gali būti skiriama bauda, šioje baudžiamoje byloje gali būti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis P. V. sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau teismo prašo, esant galimybei sumažinti baudos dydį, atsižvelgiant į jo amžių, gaunamos pajamas, taip pat baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

P. V. inkriminuotas nusikaltimas priskiriami nesunkiems (BK 223 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą už analogiškos veikos padarymą (pagal BK 223 straipsnio 1 dalį), teistumas išnykęs (6 t., b. l. 44–45), baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 49–50). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (6 t., b. l. 55), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (6 t., b. l. 58), dirbantis, todėl abejoti P. V. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, už padarytą nusikalstamą veiką P. V. skirtina bausmės rūšis – bauda. Prokurorės siūloma bausmė – 51 MGL baudos dydis yra žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas už nesunkius nusikaltimus skiriamos bausmės (baudos) vidurkis, todėl baudos dydį dar labiau mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, nėra jokio pagrindo.

Teismas mano, jog P. V. gali būti paskirta prokurorės siūlomo dydžio bauda, kad bausmė yra tinkama bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti, tačiau, atsižvelgus į skirtinos baudos dydį ir į kaltinamojo išreikštą prašymą, jo amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nustatytinas ilgesnis baudos mokėjimo terminas – 18 (dvylika) mėnesių, nei Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato minimalų baudos sumokėjimo terminą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą tai atitinka 1 MGL.

Kiti klausimai.

Užbaigiant procesą, išspręstini kardomųjų priemonių, ir daiktinių įrodymų klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, todėl priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą ji neskirtina.

Du kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje (asmens duomenų byloje, vokuose prie galinio bylos viršelio).

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, tai yra 2550,00 eurų (dviejų tūkstančių penkiasdešimties eurų 00 centų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti P. V. 34 MGL, tai yra 1700,00 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 centų), dydžio baudą.

Kaltinamajai kardomosios priemonės neskirti.

Įpareigoti P. V. per aštuoniolika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti P. V., kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Du kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje (asmens duomenų byloje, vokuose prie galinio bylos viršelio).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.