Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2022-07-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-115-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-22
Bylos Nr.
II-115-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00080-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Pareiškėjas
S. M.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-115-1082/2022
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00080-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant pareiškėjui S. M.,vertėjai Aušrai Ismailovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2022 m. gegužės 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja E. K. 2022 m. gegužės 20 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. skundu nesutinka su Institucijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu, kuris, jo manymu, prieštarauja teisingumui, prašo atnaujinti tyrimą ir priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjas kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad tyrimo metu pateiktoje vaizdo ir garso medžiagoje yra puikiai girdimo V. A. jam išsakytos grasinimo ir koliojimosi įžeidžiančios frazės, kurios skunde įvardijamos. Pareiškėjas teigia, kad V. A. gynybinė pozicija neatitinka girdimo garso įrašo, kas prieštarauja jo melagingiems, šmeižikiškiems teiginiams bei teiginiams apie necenzūrinių žodžių nevartojimą, negrasinimą jam. Pareiškėjo įsitikinimu, V. A. ne tik grasino, koliojosi įžeidžiančiais žodžiais jo atžvilgiu viešoje vietoje, bet ir prie pašalinių asmenų, kas matyti video įraše, ko pasekoje pažeidė viešą rimtį.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2022 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas S. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą ir parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. vidury dienos, jam vienam būnant savo namų adresu (duomenys neskelbtini), kieme, galinėje kiemo dalyje ardant pavėsinę, privažiavo tas pilietis, koliojosi, grąsino ir išvažiavo. Dirbdamas jis išgirdo, kad sustojo mašina prie jo namo važiuojamojoje dalyje ir kažkas pradėjo koliotis. Mašinos nematė, tik išgirdo vyrišką balsą koliojantis. Atsisukau ir pamatė stovintį žmogų, kažkiek matėsi ir mašina, kuri stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. To žmogaus nepažįsta ir nėra bendravęs, bet iš matymo matytas, netoliese gyvena. Su tuo žmogumi konflikto nėra turėjęs, jo nei vardo, nei pavardės nežinojo. Ko sustojo tas asmuo prie jo namo, nežino. Tas vyras pasisveikino ir pradėjo negražiais žodžiais koliotis, grasinti susidorojimu. Dėl ko, jis nežino. Jis tam žmogui jokių nepadorių gestų nerodė, jokių veiksmų šio atžvilgiu neatliko, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis pats kvietė tą žmogų ateiti ir pasikalbėti. To įvykio metu pro šalį praėjo jaunimas. Tas vyras yra kaimyno M., su kuriuo jis konfliktuoja, draugas. Mano, kad to įvykio metu jo atžvilgiu buvo atlikti netinkami veiksmai ir nori, kad tas vyras (V. A.) būtų nubaustas.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad S. M. jis pažįsta daug metų – gal 10 ar daugiau metų, nes netoliese gyvena. S. M. jį irgi puikiai pažįsta, vardą žino, jie yra bendravę, vedžiojant šunis pasišnekėdavo. Santykiai jų buvo geri iki 2022-04-30. Tą dieną jis važiavo su mašina pro jo namą ir pamatė, kad S. M. stovėdamas savo teritorijoje kieme, prie vartelių, jam rodo visokius gestus, kelnes nusimauna, apnuoginęs genitalijas. S. M. dar prirašęs ant namo sienų visokių plakatų kaimynei M., nes jau kurį laiką kariauja su kaimynais M., su kuriais jis pats sutaria, bet nesikiša į M. ir M. santykius. Kadangi S. M. jam rodė tuos gestus, jis sustojo, išlipo iš mašinos. S. M. tada buvo prie namo, stovėjo kampe, o kai jis išlipo iš mašinos, S. M. atsitraukė. Jis paklausė S. M., ar šis nesveikas, kas šiam yra, kiek šiam metų, kam čia tuos plakatus prisikabinęs, kokius čia veiksmus atlieka. Tada S. M. pradėjo: „tuoj aš tau čia į galvą, gaidy, ožy“, visokiais žodžiais. Tai išgirdęs jis šiam taip pat pasakė: „išeik ir duok į tą galvą“, bet šis neišėjo. Tas pokalbis tęsėsi gal 2-3 minutes. Pokalbio metu S. M. atsitraukė nuo vartelių, nes kameros stovi, filmuoja, paėjo toliau link namo, kad jo nesimatytų. Pokalbis vyko S. M. stovint. Pokalbio metu jokių pašalinių žmonių jis nematė. S. M. jam pasiūlė, kad sumuš, sudaužys, o jis šiam atgal pasakė, buvo iš abiejų pusių tik apsižodžiavimas, jokių ketinimų jis S. M. atžvilgiu neturėjo. Jie abu pasižodžiavo, vienas kitam pagrasino ir išsiskyrė, nieko tie žodžiai nereiškia. Vaizdo įraše užfiksuoti jo išsakyti žodžiai buvo jo reakcija į S. M. jam išsakytus žodžius. Nebūtų jokio konflikto, jei S. M. nebūtų pradėjęs šaukti iš karto. Jo sustojimas ir tas pasišnekučiavimas buvo dėl asmeninių priežasčių. S. M. nepatiko, kad jis pasakė dėl tų plakatų, ir tuoj po to 2022-04-30 įvykio ant jo pradėjo skundai visokie eiti.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta abu salėje esančius (S. M. ir V. A.). Ji dirba policijoje. Jai tiriant S. M. pareiškimą buvo apklaustas V. A., S. M. ir pateikta S. M. filmuota video medžiaga, kaimynai neliudijo, niekas nieko nepateikė. Telefonu buvo apklaustas V. A. ir surašytas tarnybinis pranešimas. V. A. nurodė, kad dėl S. M. parodyto gesto sustojo, nes pagalvojo, kad jam tai yra rodoma. Tada pradėjo diskutuoti apie plakatus, kurie kaba ant S. M. namo. Liudytojų jokių nebuvo. Jie patys pasakė, kad niekas negirdėjo ir niekas nematė to įvykio. Yra nuolatinės tarp tų dviejų kaimynų rietenos: tarp M. ir M.. Kiek jau yra diskutuota, niekas nebenori liudyti medžiagose. Nagrinėjamu atveju buvo dviejų vyriškių santykių aiškinimasis ir niekas nebenori kištis į tuos reikalus, kas susieję su S. M.. Po šio tyrimo ji diskutavo su M., kuri parodė mačiusi tą rodytą S. M. gestą. Jos klaida, kad neparašė to, kad M. matė tą gestą. Vaizdo įraše fiksuoto praeinančio asmens ji nenustatinėjo. Jai pakako duomenų sprendimui priimti: tai buvo dviejų tarpusavio asmenų santykių aiškinimasis, tai nebuvo nukreipta tikrai į viešąją tvarką, jie tik tarpusavyje diskutavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė tenkinti jo skundą.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti, pareiškėjas skundu nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu pagal jo pareiškimą, skunde kritikuoja Institucijos atliktą surinktų duomenų vertinimą, ginčija Institucijos padarytas išvadas dėl administracinio nusižengimo nebuvimo. Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Pareiškėjo pareiškimą nutraukta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas. Tačiau jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-699/2017).

Iš byloje esančio pareiškėjo pareiškimo Institucijai matyti, kad jis kreipėsi dėl kalto asmens nubaudimo bei nurodė, jog 2022 m. balandžio 30 d. privažiavęs asmuo jam grasino ir necenzūriškai koliojosi. Skunde teismui pareiškėjas jau nurodė, kad V. A. ne tik jam grasino, koliojosi įžeidžiančiais žodžiais jo atžvilgiu viešoje vietoje ir prie pašalinių asmenų, ko pasekoje pažeidė viešą rimtį. Taigi, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių seka, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo jo atžvilgiu.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų – necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2022 m. balandžio 30 d. prie S. M. namų adresu (duomenys neskelbtini), tarp S. M. ir V. A. įvyko žodinis konfliktas. Šias aplinkybes patvirtina tiek paminėtų konflikto dalyvių parodymai, tiek byloje esantys vaizdo bei garso įrašo duomenys, tam neprieštarauja ir kiti byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas S. M. tvirtina, kad pastarojo žodinio konflikto metu V. A. jam grasino, koliojosi įžeidžiančiais žodžiais jo atžvilgiu viešoje vietoje prie pašalinių asmenų, ko pasekoje pažeidė viešą rimtį. Šiems teiginiams pagrįsti jis pateikė vaizdo ir garso įrašą. Gi V. A. teisme nurodė aplinkybes, kuriomis vyko žodinis konfliktas su S. M., ir pažymėjo, kad buvo iš abiejų pusių tik apsižodžiavimas – abu pasižodžiavo, vienas kitam pagrasino be jokių ketinimų ir išsiskyrė, o vaizdo įraše užfiksuoti jo išsakyti žodžiai buvo jo reakcija į S. M. jam išsakytus žodžius grasinant ir vadinant visokiais žodžiais, išsakomus šiam toliau atsitraukus.

Ištyrus vaizdo bei garso įrašą teismas sutinka su institucijos nutarimo teiginiais, kad pateiktame vaizdo įraše aiškiai nesigirdi dviejų asmenų dialogas, vaizdo įraše nematomas vyriškas balsas (pagal bylos duomenis – S. M.) girdimas toliau, tyliau bei neaiškiai, o V. A. kalba ir išsako įvairius žodžius po kažkokių aiškiai negirdimų S. M. pasakymų, kas atitinka V. A. parodymus. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše be vieno pro šalį prabėgančio ir į S. M. bei V. A. pokalbį nereaguojančio žmogaus, jokių kitų pašalinių žmonių nesimato, kas paneigia S. M. teiginius apie pašalinius asmenis, jaunimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis pokalbis vyko S. M. būnant savo namo privačioje teritorijoje, o V. A. – visiškai prie pat S. M. namų vartų. Vaizdo bei garso įraše fiksuotas turinys, kad ir nepilnai girdimas ir aiškus, liudija apie pokalbio dalyvių asmeninių santykių aiškinimąsi, o įraše girdimi tam tikri pavieniai, pareiškėjo skunde teismui nurodomi V. A. žodžiai visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste nerodo jo tikslo savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismo vertinimu, jokie objektyvūs duomenys, taipogi ir pareiškėjo S. M. skundo ar posėdyje išsakyti subjektyvūs teiginiai, neįgalina manyti apie V. A. veikimą siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kas paneigia ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą V. A. veiksmuose. Priešingos išvados nesąlygoja vien tai, kad pareiškėjas nepritaria V. A. elgesiui, pastarajam vienokia ar kitokia forma reiškiant savo nuomonę apie S. M. galimus veiksmus, pateikiant asmeninį jų vertinimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde subjektyviai dėstomi teiginiai apie galimai neteisėtus V. A. veiksmus bei subjektyvus įvairių su tuo susijusių aplinkybių vertinimas, interpretavimas nesąlygoja kitokio nei tyrėjos nutarime nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl pagrįsto administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo.

Esant paminėtoms aplinkybėms, be kita ko teismui posėdžio metu išklausius pareiškėjo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, pritariama Institucijos išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų, jog būtų padarytas administracinis nusižengimas. Nesutikti su Institucijos argumentacija bei naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą remiantis skunde pateiktais, teisme išsakytais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Teismas be kita ko pažymi, jog vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, o skundžiamo nutarimo išvados dėl duomenų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Institucijos nutarimo panaikinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2022 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo S. M. skundą ir naikinti minėtą Institucijos nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos E. K. 2022 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo S. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė