Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: F. V., A. J., A. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo, bei atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį ieškovams F. V., A. J., A. D., trečiajam asmeniui D. J. –V. dėl naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo D. J.- V. prašo nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką pagal atsakovo A. V. pateiktą projektą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, jog po I. V. mirties liko jai priklausęs nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir 0,0917 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo: F. V., M. J., A. J., A. D., J. J. ir A. V.. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos. Atsakovas A. V. gyvena ir naudojasi dalimi gyvenamojo namo ir žemės sklypo, tačiau kiti bendraturčiai nesutinka ir pageidauja, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka paveldėtu nekilnojamuoju turtu. 2014-04-14 visi paveldėtojai (išskyrus A. V.) kreipėsi į Šiaulių miesto pirmąjį notarų biurą dėl persiuntimo atsakovui A. V. pareiškimo su pasiūlymu dėl naudojimosi paveldėtu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo( b.l.14-15) Tačiau neradus bendro sutarimo, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu, šalys bandė susitarti gražiuoju, tačiau ginčas liko tarp ieškovų ir atsakovo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. V. ir D. J.-V. priklauso 1/8 dalis žemės sklypo, F. V. ½ dalis žemės sklypo, A. V. ¼ dalis žemės sklypo, A. J. 1/16 dalis žemės sklypo, A. D. 1/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat A. V. ir D. J.- V.i priklauso 1/8 dalis pastato ir kitų statinių, F. V. ½ dalis pastato ir kitų statinių, A. V. ¼ dalis pastato ir kitų statinių, A. J. 1/16 dalis pastato ir kitų statinių, A. D. 1/16 dalis pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovas teismui pateikė skirtingus gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus.

Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto ( žemės), naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ( LR CK 4.81 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (LR CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimus susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Nutartyse taip pat išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Byloje kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl to paskyrimas naudotis gyvenamojo namo atitinkamomis dalimis bei žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiui atidalytą namo dalį. Tiek gyvenamojo namo tiek žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp nekilnojamojo turto dalių naudotojų, yra tikslinga nustatyti naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis bei suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sąlyčio, bendro naudojimo teritorijų, būtų kuo mažiau išskaidyti.

Teismas mano, jog ieškovų pateiktas gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas yra teisingesnis, logiškesnis ir atitinka daugumos bendrasavininkių valią. Vertinant atsakovo pateiktus planų projektus konstatuotina, kad jo pateiktame gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, bendro naudojimosi ploto nustatymas suponuotų šalių ginčą ateityje ir šalių ginčas nebūtų išspręstas.

Nustatant naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis bei žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui taip pat turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-536/2006). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, įvertinęs šalių pateiktus nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo projektus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas mano, jog tenkintinas ieškovų ieškinys ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nustatytina pagal jų pateiktą projektą.( b.l.80-84)

LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas F. V. pateikdamas ieškinį sumokėjo 288 eurų žyminį mokestį (b.l.6), todėl ši suma priteistina iš atsakovo A. V.. LR CPK 98str, numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų skaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas teismui nepateikė duomenų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nekilnojamojo turto – 0,0917 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal ieškovų patektą VĮ Registrų centras Šiaulių filialo Pastato dalių paskaičiavimo projektą: Ieškovams: F. V., A. J., A. D. skirti naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis plane pažymėtomis 1-2/16.62,1-3/12.53,1-7/9.13 (geltona spalva); viso 38,28 kv m;

Atsakovui A. V. skirti naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis 1-1/12.60, 1- 4/9.60,1-5/2.32,1-6/1.12,1-8/2.28, (žalia spalva); viso 27,92 kv.m;

Ieškovams: F. V., A. J., A. D. skirti naudotis 5,73 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio 0,48 a žemės sklypo naudojamas individualiai po gyvenamuoju namu, 5,25 a žemės sklypo plotas naudojamas individualiai (geltona spalva).

Atsakovui A. V. skirti naudotis 3,44 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš kimo 0,34 a žemės sklypo plotas naudojamas individualiai po gyvenamuoju namu, 3,10a žemės sklypo plotas naudojamas individualiai (žalia spalva).

Atsakovo A. V. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovams: F. V., A. J., A. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V. 288 eurus žyminio mokesčio ieškovui F. V..

Priteisti iš atsakovo A. V. 10,74 eurų pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.