Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-104-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02152-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.5.; 2.5.8.3.; 2.5.8.10.; 2.5.10.5.1.; 2.5.20.1.; 2.8.2.; 3.2.6.5.1.

2016 m. vasario 1 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį dėl skolos už telekomunikacijų paslaugas, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo N. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų ir nustačius, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas (18, 19 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Pagal 2010-12-01 sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis ieškovo teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis 24 mėnesius ir visą šį laiką mokėti už jas pagal planą „BITĖ Daugiau, Trys viename 150“ (6-8 b. l.). Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, 2011-03-16 Sutarties vykdymas buvo sustabdytas, o 2011-03-22 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie Sutarties nutraukimą. Atsakovo skola už suteiktas paslaugas yra 25,86 Eur (89,30 Lt) (9 b. l.). Be to, taikydamas plane „BITĖ Daugiau“ nustatytą 5,79 Eur minimalų mėnesinį mokestį, ieškovas per dvidešimt mėnesių priskaičiavo 167,98 Eur (580,00 Lt) baudą pagal Sutarties 48 punktą, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jei mainais už suteiktas nuolaidas klientas (atsakovas) yra pasižadėjęs naudotis ieškovo paslaugomis tam tikrą laiką, klientas gali atsisakyti ieškovo paslaugų anksčiau numatyto laiko, bet ieškovas tokiu atveju turi teisę prašyti netesybų, kurių dydis lygus nuo paslaugų nutraukimo dienos iki kliento pasižadėjimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai, bei reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, jei jie didesni nei netesybos. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, atsakovui nebuvo pritaikyta jokia nuolaida telefono aparatui įsigyti, taip pat nėra duomenų apie kokių nors kitokių nuolaidų ar akcijų taikymą (6 b. l.). Duomenų, kad nurodyta skola ar jos dalis ieškovui būtų sumokėta, byloje taip pat nėra.

2. Dėl skolos už suteiktas paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį atsakovas, t. y. paslaugų gavėjas, už suteiktas paslaugas privalėjo sumokėti po jų suteikimo ir naudotis paslaugomis, kaip buvo sutarta, todėl atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievolę tiek pagal įstatymus, tiek laikydamasis Sutarties, pagal kurią ieškovas teikė telekomunikacijų paslaugas. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 25,86 Eur (89,30 Lt) skola už atsakovui suteiktas telekomunikacijų paslaugas.

3. Dėl baudos. Ieškovą ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo paslaugų sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Reikalaujama priteisti pagrindinė skola yra 25,86 Eur (89,30 Lt). Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 167,98 Eur (580,00 Lt) baudą, kurios dydis pagal Sutarties 48 punktą yra lygus nuo atsakovo padaryto Sutarties pažeidimo iki įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų minimalių mėnesinių mokesčių sumai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Taigi bauda yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71–6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes netinkamai įgyvendinant teisę į netesybas, jos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-721/2002; Nr.3K-3-866/2002; Nr.3K-3-218/2003; Nr.3K-3-1070/2003; Nr.3K-3-316/2005; Nr.3K-3-394/2005; Nr.3K-3-405/2006 ir kt.).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, bei įtvirtinta prezumpcija, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatančios vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Analogiška nuostata Sutarties sudarymo metu buvo įtvirtinta CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte. CK 6.721 straipsnyje numatyta kliento (atsakovo) pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato. Taigi Sutarties sąlyga dėl baudos, kuri lygi nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai pripažintina nesąžininga, nes nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis grindžiamas tik ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais), kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų įvykdęs Sutartį joje sulygtomis sąlygomis. Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, net ir tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, o galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas (baudą, kuri yra tokia pati, kaip ir negautos pajamos) pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2007-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007 ir kt.).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje visgi buvo tartasi dėl baudos, kad bauda, kaip netesybų rūšis, yra laikoma minimaliais kreditoriaus nuostoliais, įvertinant pagrindinę 25,86 Eur (89,30 Lt) skolos sumą ir turint omenyje 5,79 Eur minimalaus mėnesinio mokesčio dydį, ieškovo reikalaujamos netesybos mažintinos iki trigubo minimalaus mėnesinio mokesčio dydžio, priteisiant ieškovui 17,37 Eur baudą.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nes ir už mažesnį reikalavimą vis tiek mokėtinas paprastasis minimalus žyminis mokestis, iš atsakovo ieškovui priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 14 (5 b. l.).

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 12,10 Eur atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą (4, 11 b. l.).

6. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos (1 b. l.).

Visos priteistinos sumos, kurios procesiniuose dokumentuose ar jų prieduose buvo nurodytos litais, pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,86 Eur (dvidešimt penkių eurų 86 ct) skolą už telekomunikacijų paslaugas, 17,37 Eur (septyniolikos eurų 37 ct) baudą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 43,23 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 23 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 12,10 Eur (dvylikos eurų 10 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovui UAB „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, J. Žemaitės g. 15, LT-03504 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, banko kodas 73000.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusios nepriteistos baudos dalies.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.