- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- A-63-2220-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00644-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. liepos 8 d. I. L. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. F 022441 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Nurodyta, kad 2010 m. liepos 8 d., apie 08 val. 19 min., I. L., vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant draudžiamam (raudonam) signalui, važiavo per sankryžą ir susidūrė su Plytų gatve, degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, važiavusiu automobiliu Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai.
2010 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) užregistruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko G. P. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR3-16 apie minėtą įvykį, kuriuo remiantis pradėtas tarnybinis patikrinimas.
2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-120 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad I. L., būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad vengimas pasitikrinti blaivumą yra administracinis teisės pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, ir tuo akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą.
2010 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-357 (toliau – ir Įsakymas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktu, atleido pareiškėją I. L. iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų.
II.
Pareiškėjas I. L. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr.30-TE-357 „Dėl I. L. atleidimo iš tarnybos“, grąžinti pareiškėją I. L. į ankstesnes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. patrulio pareigas, priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamumu Įsakymu buvo atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Teigė, kad jo atleidimas iš tarnybos yra neteisėtas, nes tuo metu, kaip buvo sprendžiamas jo atleidimo klausimas, dar nebuvo ir šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad jis įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2010 m. liepos 8 d. įvykio, todėl jis, vadovaudamasis 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktu, privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki Palangos miesto apylinkės teismas priims procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 14 d. atsakovas išdavė siuntimą į CMEK, kuri 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. 2733 pateikė ekspertinį sprendimą, nurodydama, kad I. L. netinkamas vidaus tarnybai pagal sąvado II skiltį, tinkamas tarnybai pagal sąvado III skiltį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, atsakovas prioriteto tvarka privalėjo išspręsti jo tinkamumo vidaus tarnybai klausimą dėl sveikatos būklės ir jei nėra siūloma tęsti tarnybą pagal sveikatos būklę, pareiškėjas turėjo būti atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, o ne ginčijamame Įsakyme nurodomu pagrindu.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo I. L. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas I. L. pažemino pareigūno vardą. Anot atsakovo, surinkti faktiniai duomenys leido atriboti savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėtį nuo galimai įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, todėl nebuvo teisinių prielaidų stabdyti tarnybinį patikrinimą.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo I. L. skundą atmetė ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 30-TE-357 “Dėl I. L. atleidimo“ paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktą. Teismas, analizuodamas šią normą, pažymėjo, kad joje yra nustatyta bendra elgesio taisyklė (pagal kurią šioje normoje aprašytoje situacijoje tarnybinis patikrinimas yra sustabdomas) ir šios taisyklės išimtis (kai tarnybinis patikrinimas nėra sustabdomas bei tęsiamas toliau – kai faktinės aplinkybės leidžia atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo). Ją taikant, anot teismo, būtina atlikti drausminio nusižengimo (šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimo) ir administracinio teisės pažeidimo sudėčių palyginimą. Akcentavo, kad nustatant administracinei ir drausminei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes tie patys įrodymai gali (o paprastai ir turi) būti įvertinami atskirai, neatsižvelgiant į tai, kokiai atsakomybės rūšiai nustatyti tai daroma. Todėl, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimti procesiniai sprendimai dėl administracinės atsakomybės taikymo gali turėti įtakos ginčijamo atsakovo administracinio akto teisėtumo vertinimui. Teigė, kad tokios teisminės praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr. AS438-347/2009; Nr. A662-1027/2010; Nr. A143-956/2010). Dėl šios priežasties, teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas privalėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. Aptaręs byloje aktualią Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog I. L. po eismo įvykio sąmoningai neįvardijo asmens vairavusio automobilio, nesiėmė veiksmų teisės pažeidimo aplinkybių išaiškinimui ir kaltininko nustatymui, nes siekė išvengti administracinės atsakomybės, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6 punktų reikalavimų, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 13 straipsnio reikalavimų, pareigybių aprašymo V skyriaus 7.3-7.5, 7.8, 7.11 punktų reikalavimų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.5 punktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, teisminio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo (tarnybinį patikrinimą atlikusio vyriausiojo tyrėjo P. G.) parodymus, atsižvelgęs į iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius valstybės tarnautojams reikalavimus, pažymėjo, kad pareiškėjas neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vertindamas pareiškėjo veiką, teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos policijos paskirtį bei uždavinius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatose, ir padarė išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, o taip pat elgtis ir ne tarnybos metu taip, kad būtų užtikrinti policijos veiklai keliami uždaviniai. Teismo nuomone, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, kadangi I. L., būdamas eismo įvykio betarpišku dalyviu (net nevertinant ar vairavo automobilį ar ne) atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes, nepadėjo tyrimui, o priešingai sudarė kliūtis objektyviam įvykio aplinkybių nustatymui. Net ir įvertinus teisminio nagrinėjimo metu I. L. keliamą versiją, kuri tarnybinio patikrinimo metu pripažinta nepagrįsta, kad automobilį vairavo ne jis, pareiškėjo veiksmų vertinimas, anot teismo, dėl įvykdyto tarnybinio nusižengimo nesikeistų. Pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, jog I. L. kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje „Luiza“, o po to nusprendė vykti į Nemirsetą. Automobilį vairavo I. L., alkoholinius gėrimus vartojo ir gamtoje. Grįžtant iš Nemirsetos automobilį vairavo V. V.. Taigi, anot teismo, analizuojant pareiškėjo veiksmus išeitų, kad I. L. pagal jo teikiamą versiją neneigia perdavęs vairuoti automobilį neturinčiai teisės vairuoti automobilį galimai neblaiviai V. V. Ši veika taipogi užtrauktų administracinę atsakomybę tiek asmeniui vairuojančiam automobilį, tiek asmeniui perdavusiam vairuoti automobilį. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnui privalo, jiems esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, todėl pareiškėjo veika pagal jo keliamą versiją taip pat prieštarautų šioms nuostatoms. Taigi, anot teismo, akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik, kad nesilaikė cituojamo teisinio reguliavimo, Lietuvos Policijos etikos kodekso 14.1, 14.5 punkto nuostatų, bet ir suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnas gali nesilaikyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai suprantamas vertybes. Tai, anot teismo, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Pareiškėjo veiksmai, atsisakant nurodyti įvykio aplinkybes, teikti paaiškinimą, bendradarbiauti su įvykio vietoje esančiais pareigūnais dėl objektyvių įvykio aplinkybių nustatymo, įvertinus tai, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir pagal 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-V-22 patvirtintų pareigybių parašymo 7.3–7.5, 7.8, 7.11 punktus privalo užtikrinti viešąją tvarką, užkardyti teisės pažeidimus, vykdyti eismo priežiūros kontrolę ir kt., anot teismo, vertintinas kaip akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas. Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas privalėjo spręsti jo klausimą dėl perkėlimo į kitas pareigas arba atleidimo kitu pagrindu, nes buvo gauta CMEK pažyma, kuriuos jis buvo pripažintas ribotai tinkamu vidaus tarnybai, teismas pažymėjo, kad pažeidus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, ignoruojant 5 straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, atsakovui numatoma ne teisė o imperatyvi pareiga šiuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos ginčijamo Įsakymo pagrindo, anot teismo, negali būti pripažinti pagrįstais.
IV.
Pareiškėjas I. L., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, jo skundą tenkinant.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia skundo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais. Pareiškėjas, įvertinęs tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, pažymi, kad nuobaudų skyrimo procedūra būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Teigia, kad jo atveju tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki Palangos miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė jo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų teisinę reikšmę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis jo paminėta praktika, nes ji buvo suformuota bylose, kurios skiriasi savo aplinkybėmis, nes minėtose bylose asmenys neginčijo vairavimo fakto. Atsižvelgiant į teismų praktiką šiose bylose, anot pareiškėjo, teismas privalėjo nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo tiriamas savarankiškas tarnybinio nusižengimo faktas ar pareigūno veiksmai buvo tiriami atsižvelgiant į administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai vertindamas įvykio liudytojų paaiškinimus, pažeidė įrodymų vertinimų taisykles ir rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo ištirti teismo posėdžio metu, taip pat užkirto kelią pareiškėjui užduoti įvykio liudytojams klausimus. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu iki tarnybinio patikrinimo pabaigos ir įsakymo dėl atleidimo priėmimo nebuvo išnagrinėta, nebuvo priimtas atitinkamas procesinis dokumentas, kuriuo pareiškėjui už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio l dalies, l27 straipsnio 2 dalies, 126 straipsnio 4 dalies normose, administracinė nuobauda nepaskirta, todėl atsakovas negalėjo konstatuoti, jog jau yra nustatyta pareiškėjo kaltė dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir todėl pažeidė KET reikalavimus. Nesant teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, pareiškėjo nuomonė, jo atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra galima. Teigia, kad šiuo atveju reikalavimų dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo nesilaikymas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei skundžiamo Įsakymo pagrįstumo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. 1-865 ratifikuotoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pareiškėjas mano, kad atsakovo nuomonė dėl jo kaltumo iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo teisme savo ruožtu gali paveikti teismo nutarimo priėmimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo I. L. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei vadovaujasi jame išdėstytais motyvais. Pažymi, kad tiriant drausminio nusižengimo (šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimo) aplinkybes, buvo atskirai vertinti įrodymai nepriklausomai nuo įrodymų administracinei atsakomybei nustatyti. Remdamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymi, kad pareiškėjas, būdamas eismo įvykio betarpišku dalyviu (net nevertinant ar vairavo automobilį, ar ne) atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė nurodyti eismo įvykio aplinkybes, vykdyti teisėtus jų nurodymus (pasitikrinti blaivumą), nepadėjo tyrimui, o priešingai sudarė kliūtis objektyviam įvykio aplinkybių nustatymui. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Todėl pareiškėjo atsisakymas nurodyti eismo įvykio aplinkybes, pasitikrinti blaivumą, esant byloje kitiems įrodymams apie jo transporto priemonės vairavimą neblaiviam, įrodymų leistinumo ir jų vertinimo prasme reiškia, kad pareiškėjas atsisakė kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėti savo teiginius dėl jo transporto priemonės vairavimo neblaiviam bei nepaneigė jį kaltinančių tuo klausimu įrodymų. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų neigęs savo kaltę dėl to, kad su draugais vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje „Luiza“, po to sąmoningai vairavo automobilį į Nemirsetą, kur vėl su draugais vartojo alkoholinius gėrimus bei vėliau, jo teigimu, automobilį perdavė vairuoti V. V., žinodamas, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir galimai būdama neblaivi. Anot atsakovo, akivaizdu, kad pareiškėjas nepaisė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkte numatytų reikalavimų, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Teigia, kad tokie pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog jis neturėjo pagrindo abejoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimu pareiškėjo veiksmuose, taip pat stabdyti tarnybinio patikrinimo eigą ir laukti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo pabaigos. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, o naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas arba nebūtų pasisakęs savo sprendime, nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr.30-TE-357 „Dėl I. L. atleidimo iš tarnybos“, kuriuo pareiškėjas I. L. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas skunde, adresuotame tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad, jo nuomone, priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeista Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nes tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki Palangos miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo ir šis pažeidimas yra esminis, sudarantis pagrindą panaikinti Įsakymą.
Teisės aktais nustatytos statutinio pareigūno tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas paprastai yra pagrindas pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones pagal atitinkamą tarnybos statutą. Tačiau pareigūno veika gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą. Šie pažeidimai tiriami specialia, įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas. Kaip sprendžiamas šis klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus nustato Tvarkos 10, 11, 31 punktai.
Tvarkos 10 punkte numatyta, jog gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Pagal Tvarkos 11punktą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs (Tvarkos 31 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-624/2008, analizuodama aukščiau paminėtas Tvarkos nuostatas, konstatavo, kad jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų. Tačiau jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų ir būtų negalima situacija, kurios siekiama išvengti paminėtų nuostatų pagalba – skirtingų institucijų prieštaringų sprendimų dėl tos pačios pareigūno veikos. Todėl norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeisti Tvarkos 10, 11 punktų reikalavimai, turi būti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.
Iš prijungtos tarnybinio patikrinimo medžiagos (2010 m. liepos 10 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo Nr. 30-PR3-51 (b. l. 40) ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-120 (b. l. 1-9), kuri yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis) matyti, kad I. L. tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad jis, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad vengimas pasitikrinti blaivumą yra administracinis teisės pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, ir tuo akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą. Išvadoje, įvertinus visus įrodymus, konstatuota, kad 2010 m. liepos 8 d., ryte, apie 8.19 val., automobilį Audi A6, kuris sukėlė eismo įvykį, vairavo būtent I. L.. Pačioje tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra duomenų, kad dėl analogiškų I. L. veiksmų (t. y. dėl to, kad jis 2010 m. spalio 8 d., apie 8.19 val., vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) signalui ir susidūrė su degant leidžiam (žaliam) signalui per sankryžą važiavusia transporto priemone, apgadindamas abi transporto priemones, vengė neblaivumo patikrinimo) 2010 m. liepos 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį (b. l. 47). I. L. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį, taigi nepripažino ir pareigos pasitikrinti neblaivumą (b. l. 60-61). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2-890/2011 buvo perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, sprendimas šioje byloje iki šiol nepriimtas. Palyginusi tarnybinio patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais jo veiksmais, dėl kurių pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą. Nei pranešime apie tarnybinį pažeidimą, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nenurodyti konkretūs požymiai, kurių pagrindu pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų. Matyti, kad pareiškėjo kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo iš esmės grindžiama tais faktais, kurie turi būti nustatinėjami ir įvertinami administracinio teisės pažeidimo byloje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikoje galima įžvelgti savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėtį Tvarkos 10 punkto prasme, nes, anot jo, pareiškėjas I. L., būdamas eismo įvykio betarpišku dalyviu (net nevertinant ar vairavo automobilį ar ne) atvykusiems policijos pareigūnams atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes, nepadėjo tyrimui, o priešingai sudarė kliūtis objektyviam įvykio aplinkybių nustatymui. Tačiau pažymėtina, kad nei iš tarnybinio patikrinimo išvados, nei iš pranešimo apie tarnybinį pažeidimą nematyti, kad pareiškėjui I. L. būtų inkriminuojami tokie veiksmai, išskyrus tuos veiksmus, kurie tiesiogiai siejami su vairavimo ir atsisakymo pasitikrinti neblaivumo faktais, kas, kaip nustatyta aukščiau, turi būti vertinama administracinio teisės pažeidimo byloje.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pripažintina, kad nesustabdęs tarnybinio patikrinimo, atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padarė tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos procedūrinių taisyklių pažeidimą ir šiuo aspektu pareiškėjo argumentai yra pagrįsti. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka, kad minėtas pažeidimas yra besąlyginis pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią ABTĮ nuostatą, savo praktikoje (pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-16/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008) ne kartą yra akcentavęs, kad minėta įstatyminė nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Taigi, kaip matyti iš paminėto, nustačius procedūrinių Tvarkos reikalavimų pažeidimą, turi būti įvertinama, kokią įtaką šie pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju iš esmės dėl tų pačių faktų ir pareiškėjo I. L. veiksmų, už kuriuos jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje, o šiuo metu ši administracinio teisės pažeidimo byla yra nagrinėjama teisme. Tad siekiant šioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar jie laikytini esminiais ar neesminiais procedūriniais pažeidimais, prejudicinės reikšmės gali turėti ir paminėtos administracinės teisės pažeidimo bylos baigtis. Jei administracinio teisės pažeidimo byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, naikinti skundžiamo Įsakymo vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės skundžiamo Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A16-1081/2007, 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-740/2007, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-140/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinė byla šiuo pagrindu sustabdoma, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A438 - 624/2008).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 30-TE-357 „Dėl I. L. atleidimo iš tarnybos“, kuriuo pareiškėjas I. L. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu, visapusiškas įvertinimas teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, galutinai neišsprendus klausimo dėl I. L. administracinės atsakomybės už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, negalimas. Dėl šios priežasties administracinė byla sustabdoma iki įsiteisės galutinis sprendimas I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2-890/2011.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n utaria:
Administracinę bylą Nr. A62-2220/2011 pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo sustabdyti iki įsiteisės galutinis sprendimas I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2-890/2011.
Nutartis neskundžiama.