- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-13785-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09616-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ dėl darbo išmokų priteisimo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius valstybei už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio), 968,64 Eur delspinigių (atskaičius mokesčius valstybei), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini) “ meistru-technologu. Šalių susitarimu 2018 m. liepos 31 d. darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalį. Nutraukus darbo sutartį, atsakovė ieškovui nesumokėjo jam priklausančių darbo išmokų (nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir dienpinigius už komandiruotę Mauritanijoje). Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovo R. Š. prašymą atsakovei AB „(duomenys neskelbtini) “ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo tenkinti iš dalies: nusprendė išieškoti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini) “ ieškovo naudai darbo išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atskaičius mokesčius (511,70 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 511,70 Eur už 2018 m. gegužės mėn., 511,70 Eur už birželio mėn., 2171,79 Eur už 2018 m. liepos mėn.). Ieškovo reikalavimą atsakovei AB „(duomenys neskelbtini) “ dėl darbo išmokų išieškojimo už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. atsisakė nagrinėti, kadangi ieškovas kreipėsi į komisiją praleidęs, nustatytą 3 mėnesių terminą ir atnaujinti jo neprašė. Ieškovo prašymą dėl netesybų išieškojimo atmetė. Ieškovas teigia, kad atsakovė pažeidė ieškovo atleidimo iš darbo tvarką, laiku neišmokėdamas jam darbo užmokesčio bei kitų sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „(duomenys neskelbtini) “ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad pripažįsta ieškovo reikalavimus dėl 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, bei dėl 968,64 Eur delspinigių, tačiau šių sumų ieškovui neišmokėjo ne piktybiškai, o dėl to, kad susidarė sunki įmonės finansinė padėtis, todėl pastaruoju metu įmonė negali atsiskaityti ne tik su kreditoriais, bet ir su ieškovu bei kitais darbuotojais.
Šalies argumentai
3. Ieškovas R. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atleidus jį iš darbo, atsakovė vis sakydavo, kad įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl negali išmokėti darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių sumų. Būtent dėl tos priežasties praleido terminą kreiptis į Valstybinę darbo ginčo komisiją, o į teismą kreipėsi dar po kelių mėnesių.
4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai įteikus šaukimą, gautas prašymas dalyvauti bylą AB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovo R. Š. ir atsakovės AB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 106, pagal kurią ieškovas nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. įdarbintas technologinių įrenginių cecho meistru - technologu (el. b. l. 8). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2018 m. liepos 31 d. šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 13). Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, R. Š. 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš AB „(duomenys neskelbtini) “ (el. b. l. 5). Komisija 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. DGKS(duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovo R. Š. prašymą atsakovei AB „(duomenys neskelbtini) “ dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo tenkinti iš dalies: nusprendė išieškoti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini) “ ieškovo naudai darbo išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atskaičius mokesčius (511,70 Eur už 2018 m. balandžio mėn., 511,70 Eur už 2018 m. gegužės mėn., 511,70 Eur už birželio mėn., 2171,79 Eur už 2018 m. liepos mėn.). Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį išieškojimo, kaip praleidus Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją procedūrinį terminą ir atnaujinti jo neprašė. Ieškovo prašymą dėl netesybų išieškojimo atmetė.
6. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius valstybei) (už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio 1 d., 968,64 Eur delspinigių (atskaičius mokesčius valstybei), bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį pripažino ieškovo reikalavimus dėl 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, ir 968,64 Eur delspinigių.
7. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Jeigu ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik toje dalyje, kurioje atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis.
Dėl termino atnaujinimo
8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, teismo prašė: atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, kadangi Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį išieškojimo, kaip praleidus Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją procedūrinį terminą bei atmetė ieškovo prašymą dėl netesybų išieškojimo, dėl to ieškovas teikia teismui ieškinį, pažymi, kad dar nėra suėjęs bendrasis trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 2 dalimi praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Nurodė, kad buvo pateikęs ieškinį teismui 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau ieškovui neatvykus į parengiamąjį posėdį ieškinys 218 m. spalio 10 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Su nauju ieškiniu ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 17 d. t. y. skaičiuojant nuo darbo komisijos sprendimo priėmimo dienos 2018 m. rugpjūčio 22 d., praleidus vieno mėnesio terminą.
9. Pažymėtina, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir jo neatnaujinimas, nereiškia, kad praleidęs šį terminą darbuotojas negali kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 yra pasisakęs, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje (pagal aktualią įstatymo redakciją nuo 2018-10-01 DK 220 straipsnio 1 dalis TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) nustatytas 3 mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 15, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai" normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 16 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus prasme. Tai nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 220 straipsnio 1 dalies nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinamas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Jam pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjimas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su šios institucijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją nagrinėjimą į teismą ir tokiu atveju ieškovės reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
10. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl tiesės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas.
11. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbą ir įtaką termino praleidimui - teismo kompetencija. Ieškovas nurodo, kad pirmą kartą į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau ieškovui neatvykus į parengiamąjį posėdį ieškinys 2018 m. spalio 10 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Su nauju ieškiniu ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 17 d. t. y. skaičiuojant nuo darbo komisijos sprendimo priėmimo dienos 2018 m. rugpjūčio 22 d., praleidus vieno mėnesio terminą. Ieškovas nurodo, kad jo ieškinys buvo priimtas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje, tačiau ieškovas neturėjo advokato, pavėlavo į parengiamąjį teismo posėdį, nerado posėdžių salės, dėl ko buvo užfiksuotas ieškovo neatvykimas ir ieškinys paliktas nenagrinėtu.
12. Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei prašymo argumentus, darytina išvada, kad nurodomos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu pirmą kartą kreipėsi nepraleidęs įstatyme numatyto termino, o jo ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl netinkamai suprastų ir realizuotų procesinių teisių ir pareigų bei tai, kad palikus ieškinį nenagrinėtu jis iškart kreipėsi į advokatą ir už kelių dienų nedelsdamas pateikė teismui naują ieškinį ir prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka, jog ieškovui būtų atnaujintas praleistas terminas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais konstatuotina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo 31 d.
14. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2018 m. liepos 31 d., todėl nagrinėdamas šią bylą teismas vadovaujasi Darbo kodekso redakcija, galiojusia šalis siejusių darbo teisinių santykių pasibaigimo laikotarpiu, tai yra 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2603, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).
15. DK 146 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2603) galiojusi darbo sutarties nutraukimo dieną (2018 m. liepos 31 d.) Nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
16. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl AB „(duomenys neskelbtini) “ pareigos sumokėti ieškovui jo prašomą 7762,80 Eur darbo užmokestį nėra, kadangi atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina R. Š. prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio sumos pagrįstumą (el. b. l. 14, 20-21).
17. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kaip pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini) “ ieškovui R. Š. priteistina 7762,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. kovo 31 d.
Dėl delspinigių priteisimo
18. Ieškovas taip pat prašo priteisti 968,64 Eur delspinigių už nesumokėtą 2016 m. gruodžio mėn., 2018 m. kovo mėn. darbo užmokestį. Atsakovė sutinka su ieškovo nurodyta delspinigių sumą, nurodo, kad delspinigių suma apskaičiuota pagrįstai, atsakovė pripažįsta, jog pareigos mokėti darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 12 dieną nevykdė, dėl ko ieškovas pagrįstai už pradelstą laiku atsiskaityti laiką skaičiavo darbo sutarties galiojimo metu galiojusiuose įstatymuose numatyto 0,07 procento delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti po 7 dienų nuo dienos, kurią ieškovui turėjo būti sumokėtas atlyginimas.
19. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaityti laiką yra pagrįstas DK 147 straipsnio nuostata, kuri numato, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2603). Kaip minėta, ieškovas prašo priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu ginčo teisinius santykius iki 2018 m. rugsėjo 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2603) ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kuris nuo 2017 m. liepos 1 d. neteko galios.
20. Naujojo DK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta (ši norma buvo numatyta ir darbo sutarties nutraukimo metu galiojusio kodekso redakcijoje 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2603), kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio; delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su už praeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
21. Visą ginčo laikotarpį, delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais buvo nustatytas 0,07 procento (2016 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. A1-44 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“,2017 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. A1-36 „Dėl Delspinigių dydžio patvirtinimo“, 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A1-310 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-31 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“).
22. Delspinigių dydį, mokėjimo sąlygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, galiojęs darbuotojo atleidimo iš darbo metu. Šio įstatymo 2 straipsnyje, nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai; delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).
23. Ieškovas darbo sutartyje su atsakove susitarė dėl 1 500 Lt, kuris vėlesniais darbo sutarties patikslinimais pakeistas 2008 m. birželio 2 d. papildymu nustatytas 1800 Lt darbo užmokestis, 2015 m. sausio 1 d. 620 Eur (neatskaičius mokesčių valstybei) darbo užmokesčio mokamo pagal darbo sutarties 3 punktą vieną kartą per mėnesį kiekvieno mėnesio 12 dieną. Delspinigių dydį pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. A1-31 sudaro 0,07 procento. Ieškovas pateikė prašomų priteisti 968,64 Eur (iki mokesčių) delspinigių už uždelsimą atsiskaityti paskaičiavimą. Ieškovo pateiktas apskaičiavimas pagrįstas DK 147 straipsnio, Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimo įstatymo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-31 nuostatomis, todėl teismas juo vadovaujasi.
24. Delspinigiai už uždelsimą atsiskaityti sudaro 968,64 Eur (iki privalomų mokesčių atskaitymo):
1) už nesumokėtą 2016 m. gruodžio mėn. darbo užmokestį: 261,16 Eur x 0,07% x 183 d.= 33,46 Eur;
2) už nesumokėtą 2017 m. sausio mėn. darbo užmokestį 414,04 Eur x 0,07% x 183= 53,04 Eur;
3) už nesumokėtą 2017 m. vasario mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
4) už nesumokėtą 2017 m. kovo mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
5) už nesumokėtą 2017 m. balandžio mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
6) už nesumokėtą 2017 m. gegužės mėn. darbo užmokestį 512,35Eur x 0,07% x 183=65,63 Eur;
7) už nesumokėtą 2017 m. birželio mėn. darbo užmokestį 531,55 Eur x 0,07% x 183=68,09 Eur;
8) už nesumokėtą 2017 m. liepos mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
9) už nesumokėtą 2017 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
10) už nesumokėtą 2017 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
11) už nesumokėtą 2017 m. spalio mėn. darbo užmokestį 511,00 Eur x 0,07% x 183= 65,46 Eur;
12) už nesumokėtą 2017 m. lapkričio mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
13) už nesumokėtą 2017 m. gruodžio mėn. darbo užmokestį 499,70 Eur x 0,07% x 183= 64,01 Eur;
14) už nesumokėtą 2018m. sausio mėn. darbo užmokestį 511,70 Eur x 0,07% x 183= 65,46 Eur;
15) už nesumokėtą 2018m. vasario mėn. darbo užmokestį 511,70 Eur x 0,07% x 161= 57,69 Eur;
15) už nesumokėtą 2018m. kovo mėn. darbo užmokestį 511,70 Eur x 0,07% x 133= 47,64 Eur;
25. Matyti, kad atliekant šiuos skaičiavimus ir nustatant sumas, nuo kurių skaičiuojami delspinigiai, taip pat nurodant dienų skaičių, už kurį jie yra skaičiuojami, buvo taikyta įstatymo nuostata, jog delspinigiai nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną pradedami skaičiuoti tik po 7 kalendorinių dienų, kai darbo sutartyje nustatytu laiku ši suma turėjo būti sumokėta. Be to, delspinigiai turi būti skaičiuojami ne nuo visos skolos (neišmokėto darbo užmokesčio sumos), o pagal kiekvieną mėnesį apskaičiuotą ir nesumokėtą darbo užmokestį, ką pagrįstai ir padarė ieškovas.
26. Atsižvelgiant į nustatytą bei vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 968,64 Eur (po privalomų mokesčių atskaitymo) dydžio delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
28. Ieškovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidas - 200 Eur advokato pagalbos išlaidos (el. b. l. 15). Ieškinį tenkinus visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.
29. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 196,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, 7762,80 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt centų) neišmokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 968,64 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt keturis centus) delspinigių (atskaičius mokesčius) ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo R. Š., naudai.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas 140356037, 196,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.