Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2879-1058/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
1-2879-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-39019-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2879-1058/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-39019-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6, 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam G. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 4 dalį (1961 m. redakcija);

2.Vilniaus miesto 4-os apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ( 2000 m. redakcija) paskiriant bausmę laisvės atėmimą 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus laikyti ir nešioti ginklą. Teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2017 m. rugpjūčio 01 d. apie 20.25 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2016-11-02 redakcija) 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskambino brolis ir pasakė, kad atvažiuos pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti savo daiktų. Jis pats tuo metu buvo neblaivus, nuo ryto buvo išgėręs 0,5 l degtinės. Netoliese jo (G. K.) namų sugedo brolio vairuojamas ir tėvams priklausantis automobilis ir brolis sustojo kelkraštyje. Kadangi gatvė pakankamai siaura (3-3,5 m), automobilis trukdė eismui. Atėjęs brolis pasakė, kad automobilis užgeso ir neužsiveda, paliko užvedimo raktelius. Su broliu sutarė, kad jis pabandys suremontuoti mašiną, tik nesitarė kada. Brolis pasiėmė iš jo kitą automobilį ir išvažiavo. Matė, kad tuo metu jis buvo neblaivus. Vėliau jis nuėjo prie mašinos, ir supratęs gedimo priežastį, pabandė užvesti. Užsivedus, nusprendė patraukti nuo kelio ir nuvažiuoti iki namų. Patvirtino, kad jam žinoma, jog neblaiviam negalima vairuoti. Ant kelio prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjo kaimynai. Jis prašė, kad pasitrauktų, bet kaimynai nesitraukė, konflikto nekilo, jie tik stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies ties namo varteliais ir nesitraukė, o jam nepakako vietos pravažiuoti. Teigė, kad brolis nežinojo apie tai, kad jis būdamas neblaivus važiuos tuo automobiliu. Jis tiesiog užrakino mašiną ir atnešė jam raktus. Automobilis priklauso jų tėvams. Tėvas nebevairuoja dėl seno amžiaus ir invalidumo, vaikščioti jam taip pat labai sunku, todėl tuo automobiliu brolis vežioja tėvus į gydymo įstaigas ir ši transporto priemonė yra labai reikalinga. Iš esmės analogiškus parodymus G. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24).

Kadangi G. K. teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1d. apie 20 val., buvo pas savo draugą svečiuose adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos gatvės pabaigoje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti link jo buvimo vietos. Automobilio vairuotojas, apie 60 metų vyras, privažiavęs prie jo pradėjo reikšti pretenzijas. Pastebėjo, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus – akys buvo raudonos, kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas. Automobiliui stovint ir vairuotojui sėdint prie vairo, jo draugo tėvas pribėgo prie jo ir atėmė raktelius. Jis iškvietė policiją (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.13 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie namo, pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį AUDI 80 juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykę minėtu adresu, pamatė kelyje stovintį Audi 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo D. L., kuris nurodė automobilio vairuotoją, kurį įtaria, kad vairavo neblaivus. Iš D. L. buvo paimtas paaiškinimas. Automobilį Audi 80, kaip vėliau buvo nustatyta, vairavo G. K., kuris prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, būtent degtinę, vairavimo neneigė. Bendraujant su G. K., nuo juo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, todėl minėtam asmeniui alkotesteriu. 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.25 val., patikrinimo metu buvo nustatytas 2.41 promilių girtumas (b. l. 10). Analogiški duomenys užfiksuoti ir V. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 7798/2017(01) nurodyta, kad G. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).

Iš Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 480 eurų (b. l. 6).

Iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės matyti, kad automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. gim. 1942 m. (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Atsakomybė už nurodyto reikalavimo pažeidimą asmeniu kyla priklausomai nuo jam nustatyto neblaivumo laipsnio. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, jo parodymai buvo nuoseklūs ir teismui nekelia abejonių. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojų D. L. bei V. K. parodymai, pastarojo tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. K. vairavo automobilį Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant D. K. kaimyną ir bendradarbį V. K. (b. l. 55).

Kaltinamojo laiduotoju prašantis būti V. K. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamojo kaimynas ir bendradarbis. Teigė, kad G. K. pažįsta apie 15 metų. Būtent jis, sužinojęs, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo neteko teisės vairuoti ir prarado vairuotojo darbą, padėjo jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Rekomendavo įmonės vadovams kaip gerai dirbantį žmogų. Teigė pats dirbantis mechanizatoriumi, o G. K. darbininku. Dirba gerai. Jie daug bendrauja, kartu važiuoja į darbą ir namo, kartu dirba. Su G. K. yra kalbėję apie tai, kas atsitiko, jis gailisi kad vairavo neblaivus, tenorėjo sutaisęs mašiną parvairuoti namo. Mano, kad kaltinamajam daro įtaką, nes jis atsižvelgia į jo nuomonę, klauso labiau nei savo sugyventinės. Po nusikalstamos veikos padarymo sakė G. K., kad taip elgtis negalima. Nemano, kad G. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Pats taip pat ne. Alkoholį vartoja per šventes, šiaip – nelabai.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir išpildytos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant nurodytų sąlygų visumai galimas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės svarstymas. Pažymėtina, kad teisė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017), taigi teismo apsisprendimui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kandidatūra.

G. K. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis nors anksčiau yra teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 29), todėl G. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, t. y. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. (R. S.) 2017 m. rugpjūčio 11 d. charakteristikoje nurodė, kad kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini). G. K. apibūdino kaip sąžiningą, mandagų darbuotoją tiek su klientais, tiek su kitais darbuotojais, laiku ir tvarkingai atliekantį pavestas užduotis, nepažeidžiantį darbo tvarkos, pavyzdingą, punktualų ir patikimą asmenį (b. l. 56). Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutarties su G. K. matyti, kad netekęs teisės vairuoti, kaltinamasis įsidarbino (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Iš V. K. pateiktos prašymo paskirti G. K. laiduotoju (b. l. 62) ir teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis kaltinamąjį pažįsta jau 15 metų, yra jo kaimynas, kartu dirba (duomenys neskelbtini), padėjo jam įsidarbinti, daug bendrauja, todėl mano, kad gali įtakoti, jog ateityje kaltinamasis nebenusikalstų. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog V. K. anksčiau neteistas (b. l. 63) ir nors yra baustas administracine tvarka, tačiau tik vieną kartą – 2014 m. birželio 7 d. už leistino greičio viršijimą. Paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 64), (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2003 m. sausio 17 d. (b. l. 65), darbovietėje charakterizuojamas kaip patikimas, darbštus, sąžiningas ir iniciatyvus darbuotojas, laiku ir gerai atliekantis pavestas užduotis (b. l. 66). Nurodyti duomenys patvirtina, kad V. K. yra atsakingas ir sąžiningas asmuo, kas teigiamai charakterizuoja laiduotoju pretenduojantį būti asmenį. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek V. K. darbdavių yra charakterizuojami teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad G. K. ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, o V. K. sugebės reikšmingai įtakoti jo elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, jam nustatytas ypač didelis girtumo laipsnis (2,41 proc. alkoholio koncentracija kraujyje). Suvokdamas, kad yra neblaivus ir žinodamas, kad tokios būklės yra draudžiama vairuoti transporto priemones, G. K. važiavo tankiai apgyvendintoje teritorijoje siaura gatve tarp gyvenamųjų namų, kur bet kuriuo momentu galėjo į gatvę išeiti ten gyvenantys asmenys, vaikai. Savo nusikalstamą veiką baigė ne savo noru, o priverstas aplinkinių gyventojų ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti. Nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, teismas nepastebėjo jo nebrandumo ar nesugebėjimo be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad G. K. yra brandaus amžiaus (52 m.), dirbantis asmuo, darbdavio charakterizuotas teigiamai, tai rodo, kad jis geba pats kontroliuoti bei vertinti savo elgesį ir kito asmens priežiūra ar kontrolė esminės įtakos jam nepadarys. Teismo posėdyje V. K. negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai galėtų įtakoti kaltinamojo elgesį, teigė, kad kaltinamasis klauso jo labiau nei savo sugyventinės, tačiau jokių konkrečių pavyzdžių taip ir nenurodė. Vien tai, kad V. K. teigiamai charakterizuojamas asmuo ir palaiko artimus ryšius su G. K., nereiškia, kad pastarasis iš ties yra jam autoritetinga asmenybė. Ilgalaikė jų pažintis nesustabdė kaltinamojo nuo įstatymų pažeidimo. Iš V. K. parodymų matyti, kad G. K. darbovietėje nėra jam pavaldus, todėl V. K. neturi ir teisinio pagrindo kontroliuoti jo elgesį. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta ne darbo metu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai priėmė sprendimą rizikuoti savo ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų sveikata ar gyvybe ir vairuoti neblaivus, todėl akivaizdu, kad tuo metu negalvojo nei apie vairuotojo darbą, kurio vėliau neteko, nei apie santykius su kaimynu, vadinasi, šios sritys jam nėra tokios svarbios, kad įtakotų jo tolimesnį elgesį ateityje. Pažymėtina, kad G. K. už KET pažeidimą yra teisiamas nebe pirmą kartą – anksčiau buvo teistas už BK (1961 m. redakcija) 246 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį vieno ar daugiau asmenų mirtį (b. l. 35), bei už BK 284 straipsnio 1 dalyje (2000 m. redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, yra baustas už KET pažeidimus administracine tvarka.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad G. K. ateityje laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebenusikals, o V. K. sugebės pakankamai koreguoti jo elgesį ir daryti teigiamą įtaką. Dėl nurodytų priežasčių prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina tai, kad nors teistumai ir išnykę, kaltinamasis praeityje yra du kartus teistas, vienas iš nusikaltimų – KET pažeidimas sukėlęs asmens mirtį (b. l. 35), baustas administracine tvarka, išimtinai dėl KET pažeidimų, paskutinį kartą 2014 m. kovo 13 d., galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 30-32). Dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 56), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytą didelį (2,41 proc.) girtumo laipsnį ir tai, kad transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nuvažiuotą ir planuotą nuvažiuoti atstumą, vietovę, kuria kaltinamasis važiavo, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalį bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais (1 MGL = 37,66 EUR).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.25 val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 14.35 val. (dvi dienas) (b. l. 26-27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skiriamos bausmės laiką, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,41 promilių etilo alkoholio, transporto priemonę vairavo gyvenamaisiais namais apstatytoje teritorijoje, taip rizikuodamas ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar gyvybe, nors anksčiau jau buvo teistas už KET pažeidimą sukėlusį kito asmens mirtį. Tai rodo ypač didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl siekiant užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, tikslinga G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jo terminą nustatant didesnį už galimos skirti trukmės vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinas turtas yra BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas kartu su bausme gali skirti šio turto konfiskavimą. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis savo tėvui A. K. priklausančiu automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš bylos duomenų nematyti, kada transporto priemonės savininkui buvo žinoma, jog G. K. būdamas neblaivus naudosis jo automobiliu, todėl siekiant apsaugoti teisėtus automobilio savininko interesus, transporto priemonė nekonfiskuotina. Vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 480 EUR (b. l. 6). Kaltinamasis nurodytos sumos neginčijo. Todėl, nesant galimybės nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertė pinigais (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 28), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.25 val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 14.35 val. (vieną dieną) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

- iš G. K. konfiskuoti automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 480 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

G. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – G. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. K., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė