Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo P. M. ieškovės naudai buvo priteista 619,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 13,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą už akių ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, turi būti nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai nepagrindė skundžiamu sprendimu priteistos skolos sumos dydžio, nevertino, ar toks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis atitiko ginčo automobilio saugojimo metu buvusią tokių paslaugų rinkos situaciją šiai bylai reikšmingoje konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu.

2021 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą argumentams bei papildomiems įrodymams dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo įkainių dydžio, atlygintos išlaidų sumos pagrindimo pateikti.

2021 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti ieškovės UAB „Tomadas“ rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė nurodė, kad išlaidos, kurios patiriamos ieškovei transportuojant ir saugant transporto priemones, turi būti atlygintinos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Įgyvendindama savo įstatyminę teisę dėl patirtų išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą atlyginimo, ieškovė 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dėl 10 606,65 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. buvo pateikusi rašytinius įrodymus apie analogiškų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų) paslaugų kainas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2022 m. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtinta, kad analogiškos paslaugos kainos rinkoje laikotarpiu nuo 2015 m. (lyginant su laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo) apskritai tendencingai didėjo. Kai kurių analogiškų paslaugų tiekėjų rinkos kaina ginčo laikotarpiu buvo netgi didesnė, o ieškovės paslaugų įkainis priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkoje laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, apskritai buvo vienas mažiausių priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkoje. Būtent dėl mažiausios pasiūlytos kainos, ieškovė yra laimėjusi ir viešąjį konkursą dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo.

Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl skolos už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Konkrečiai skola susidarė ne dėl sutartimi numatyto įkainio dydžio, o išimtinai dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, nesirūpinant jam priklausančiu turtu.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė UAB „Tomadas“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimas paslaugas. Remiantis sutarties 2 punktu, nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, taikant sutarties priede Nr. 1, nurodytus įkainius, kai: priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas (sutarties 2.1. papunktis). Pagal sutarties 10 punktą, už sutarties 2.1. punkte nurodytas paslaugas vykdytojui pagal sutarties priedo Nr. 1, įkainius sumoka transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas solidariai. Pagal priedą Nr. 1, prie 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), už transporto priemonės nuvežimą imamas 72,00 Eur mokestis, o už transporto priemonės saugojimą imamas 11,85 Eur mokestis už kiekvieną parą.

Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstiniai nuvežti transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Transporto priemonė priverstinai nuvežta iš (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. Taip pat akte nurodyta, kad apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsakovas P. M. ir jis gavo priverstinio transporto priemonė nuvežimo aktą (yra atsakovo parašas). Iš trečiojo asmens Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimo matyti, kad 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu, už tai, kad atsakovas P. M. vairavo transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti atimta, transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra, transporto priemonė neapdrausta savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakovui paskirta 575,00 Eur bauda, o transporto priemonė Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuota, t. y. nuo 2017 m. gegužės 23 d. atsakovui buvo leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 606,65 Eur skolos už transporto priemonės Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. (nuo priverstinio automobilio nuvežimo) iki 2019 m. spalio 15 d. (iki ieškinio pateikimo teismui dienos), t. y. už 889 dienas (889 x 11,85 Eur + 72,00 Eur = 10 606,65 Eur). Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad atsakovui tenka pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, kadangi iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas R. Š. automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė P. M., t. y. atsakovas priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto sudarymo dieną buvo automobilio teisėtas savininkas ir valdytojas. Kalbant apie priverstinai nuvežto automobilio saugojimą terminą, pažymėtina, kad atsakovui 2017 m. gegužės 23 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo leista atsiimti transporto priemonę, tačiau automobilis nebuvo atsiimtas. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. siuntė atsakovui pranešimus, kuriais informavo apie teikiamas saugojimo paslaugas atsakovo automobiliui ir ragino atsakovą pasiimti automobilį, nes už kiekvieną papildomą saugojimo parą yra skaičiuojamas mokestis. Tačiau atsakovas į jam siunčiamas pretenzijas nereagavo, ieškovės išlaidų neatlygino, automobilio neatsiėmė, todėl teigtina, kad atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai savo turto atžvilgiu ir prisiėmė iš tokio elgesio kylančias pasekmes, šiuo atveju, apmokėti saugojimo išlaidas, kadangi ieškovei buvo pareiga saugoti automobilį, kol atsakovas neatsiims. Pažymėtina, jog ieškovė iki šiol saugo minėtą automobilį (2020 m. gegužės 25 d. kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo buvo pateiktos automobilio nuotraukos).

Sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą dydį iš transporto priemonės savininko ir valdytojo ir jo atitikimą tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, kuris nagrinėjamoje byloje yra 11,85 Eur dydžio, ieškovė nurodė, kad ieškovės paslaugų įkainis priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkoje laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, apskritai buvo ir yra vienas mažiausių priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkoje. Teismas su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo nesutikti. Ieškovė pateikė teismui viešai prieinamus apibendrintus duomenis, kuriuose matyti, kad Vilniaus apskrityje (Ukmergės r. sav., Švenčionių r. sav., Trakų r. sav., Elektrėnų r. sav., Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav.) paslaugų teikėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SAUDA“ taikomas įkainis už saugojimo parą, priklausomai nuo regiono, buvo nuo 9,68 Eur iki 18,15 Eur; taip pat Vilniaus apskrityje (Šalčininkų r. sav., Širvintų r. sav. ir Elektrėnų r. sav.) paslaugų teikėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARRO“ taikomas įkainis už saugojimo parą, priklausomai nuo regiono, buvo nuo 13,00 Eur iki 13,31 Eur; Kauno apskrityje, paslaugų teikėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šančių autoservisas ir Ko“ taikomas įkainis už saugojimo parą buvo 8,70 Eur; Klaipėdos apskrityje, paslaugų teikėjos UAB „Tomadas“ taikomas įkainis už saugojimo parą buvo 10,51 Eur. Taigi vertinant analogiškų paslaugų teikimą tuo pačiu laikotarpiu ir vėliau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose matyti, jog saugojimo paslaugos teikėjo įkainis už parą kai kuriais atvejais buvo žymiai didesnis nei ieškovės nurodytas ir apskaičiuotas (11,85 Eur už parą). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės taikomo įkainio, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl analogiškų paslaugų teikimo Lietuvos miestuose įkainių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas, ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas pagal nurodytą įkainį laikytinas teisingu ir proporcingu ir neuždedančiu pernelyg didelės naštos transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas turi pareigą sumokėti susidariusią skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl 10 606,65 Eur skolos priteisimo iš atsakovo P. M., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo P. M. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (10 606,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo P. M. priteistinas 239,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (17,90 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 606,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (10 606,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, į. k. 302308932, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.